Lietuvių liaudies kosmologija

Etnokosmologija – tautos kosmologija, nagrinėjanti visatą kaip visumą, subrandinta tūkstantmečiais besitęsiančios tautos patirties bei sąmonės.
Ryšį su kosmosu žmogus suvokė jau ankstyvaisiais pirmykštės bendruomenės laikais. Nesuprasdami tikrosios šviesulių prigimties ir nežinodami jų judėjimo dangumi priežasčių, senovės žmonės sukūrė Visatos susidarymo mitus, o dangaus šviesulius sudievino. Kartu su mitais formavosi dangaus kūnų ir reiškinių vaizdavimas simboliais, o pasaulio - simbolinėmis schemomis.
Saulės, Mėnulio ir žvaigždžių ženklų aptinkama visų tautų pirmykščiame mene. Vaizdiniai buvo kuriami pirmiausia praktiniais tikslais, manant, kad jie gali tarpininkauti tarp žmonių ir kosmoso. Daugelis senkapiuose randamų papuošalų su dangaus kūnų ženklais - tai žmogaus bendravimo su gamta bei kosmosu simboliai.
Lietuvių tautosakoje žinomos sakmės, kuriose pasakojama, kad pasaulis atsiradęs iš kiaušinio. Jas galėjo sukurti pirmykščiai medžiotojai. Žmonės pastebėjo, kad iš kiaušinio kyla gyvybė, ir ėmė laikyti jį magišku, gretinti su dangumi, Saule, Mėnuliu. Mitai apie kosminį kiaušinį, iš kurio atsiradusi visata, būdingi daugeliui pasaulio tautų. Juose sakoma, kad iš pradžių buvo chaosas, migla, dumblynai. Po to atsirado kiaušinis, sudėtas vandens paukštės ar gyvatės, o iš jo - žemė, vandenys, dangus, oras, ugnis.
gemalo - debesys su gyvatės pavidalo laumės juosta. Lietuvių sakmę apie pasaulio atsiradimą iš vandens paukštės kiaušinio iliustruoja tradicinis liaudies menas, vaizduojantis padangėse tarp žvaigždžių tupinčią antį.
Minėtieji aiškinimai apie pasaulio atsiradimą iš anties kiaušinio artimi suomių mitui. Pasak suomių epo „Kalevalos", antis susisukusi gūžtą ir dėjusi kiaušinius ant Vandens Motinos kelio. Kiaušinis išsiritęs iš gūžtos, sudužęs ir jo gabalėliai pavirtę žeme, dangumi, saule, mėnuliu ir debesimis.
Pačiose seniausiose mįslėse dangus ir jo kūnai bei kiti su jais susiję gamtos reiškiniai buvo apibūdinami labai paprastai, realistiškai, taip, kaip žmogus juos matė kas dieną ir kas naktį. Paprastai mįslėse minimas dangus, auštanti aušra, tekanti, keliaujanti ir nusileidžianti Saulė, taip pat užtekantis, šviečiantis ir nusileidžiantis Mėnulis, jo pilnėjimas ir nykimas, keliavimas tarp žvaigždžių ir kt. Vėliau lietuvių mįslėse dangus, jo kūnai ir kiti su...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!