Lietuvių liaudies dainos

Lietuvių liaudies dainos-turtingiausia, savičiausia ir vertingiausia lietuvių tautosakos dalis, priskiriama dainuojamajai tautosakai. Dainos Lietuvos kaime skambėdavo nuo amžių, tačiau ypač suklestėjo tik XVI a. pab.- XVII a.
Svarbiausias liaudies dainų bruožas yra lyrizmas-tai gilus jausmų išsakymas, reiškimas, nuoširdumas, švelnumas, o ne istorijų eiliavimas. Tai leidžia samprotauti ir apie mūsų tautos moteriškumą-turbūt daugiausiai jas kūrė moterys. Dainos atliekamos savita maniera, kuri skiriasi nuo profesionalaus dainavimo. Lietuvių dainų savitumas, kuriuo jos skiriasi nuo kitų dainų, yra jų tikras natūralumas, jų nevaržomas paprastumas, atmetąs bet kokį pasakymų, vaizdų ir palyginimų dailinimą, trumpai tariant, visas poezijos puošmenas. Tuo jos iš pirmo žvilgsnio jau pasirodo kaip iš pačios liaudies kilę kūriniai. Iš dainos galima lengvai numanyti, ar svetima ranka yra prie jos prisidėjusi, arba ar žmogus, gerai pažįstąs klasikinę literatūrą, įsijautęs į liaudies dvasią ir imitavęs liaudies dainą.
Iš Lietuvių liaudies dainų ryškiausiai išsiskiria dzūkų, aukštaičių, žemaičių dainos.
Žemaičių dainos dažniausiai daugiabalsės, skambios, melodingos, muzika linksma. Būdingi atskirų garsų, skiemenų pratęsimai, atsikvėpimai viduryje žodžio, įvairūs melodiniai papuošimai. Paplitęs dainavimo būdas, kai pradeda vienas asmuo, po to įstoja kiti pritariamuoju balsu. Pusę posmelio dainuoja vyrai, kitą pusę – moterys.
Aukštaitijoje dainuojamos tūkstantmetės aukštaičių dainos -sutartinės. Šios dainos yra išlaikiusios archajišką muzikinę ir poetinę formą. Sutartinių dermės(muzikinių garsų ir jų tarpusavio santykių darna) liudija seną kilmę, o tobula polifoninė kalba (kelių melodijos linijų (balsų) skambėjimas vienu laiku) – aukštą to meto muzikinę kultūrą. Sutartinės – išskirtinis reiškinys ne tik lietuvių, bet ir pasaulio folkloristikoje.
Dzūkų dainos labai melodingos, švelnios, liūdnos. Iš kitų regionų dainų išsiskiria žanrų įvairumu: darbo, vestuvių, kalendorinių dainų. Senosios dzūkų dainos vienbalsės. Siaura dainos garsinė apimtis (iki 3-4 garsų ) neleidžia susiformuoti antram balsui. Dainos dainuojamos solo, tartum sau pačiam. Kiekvienas dainininkas tą pačią dainą dainuoja savaip, laisvai improvizuoja, išvinguriuoja melodiją. Dzūkams būdingas paryškintas priebalsių tarimas.
Vestuvinės dainos savo kilme ir paskirtimi glaudžiais susijusios su vestuvinėmis apeigomis. Vestuvines apeigas sudaro...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!