Lietuvių laimėjimai tarpukario metais

Vyraujanti Lietuvos ekonomikos šaka buvo žemės ūkis. Per dvidešimt nepriklausomybės metų šioje srityje padaryta nemaža pažanga: įvykdyta žemės reforma, suteikusi pragyvenimo šaltinį daugeliui buvusių bežemių, sukurtos visai naujos žemės ūkio gamybos šakos – pieno ūkis, bekoninių kiaulių, cukrinių runkelių auginimas, selekcija. Pastatyti trys dideli cukraus fabrikai ir penkios skerdyklos, įkurta daug naujų modernią įrangą turinčių pieno perdirbimo įmonių. Pagal linų auginimą Lietuva užėmė antrą vietą Europoje po Lenkijos. 1938 m. pajamos už gyvulininkystės produktus sudarė 55,9 proc. viso eksporto pajamų. Daugiausiai buvo eksportuojama sviesto ir bekonų. Nepriklausomybės metais, lyginant su prieškariu, pieno produkcija padidėjo 2,5 karto.
Pramonė iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo menkai išplėtota. 1913 m. Lietuvoje buvo 151 įmonė, kuriose dirbo 6 603 darbininkai. 1939 m. veikė 1441 įmonė, jose dirbo 35 063 darbininkai. Didžiausia buvo Kauno metalo apdirbimo įmonė. Ji turėjo 3 tūkst. darbininkų. Svarbiausia pramonės šaka krašte buvo maisto pramonė. Jos gamyba sudarė 43 proc. visos pramonės gamybos produkcijos vertės. 1927 m. įsikūrė centrinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“. 1939 m. „Pienocentro“ eksportas sudarė 20,5 proc. viso Lietuvos eksporto. Akcinė „Maisto“ bendrovė – mėsos gaminių tiekėja pasaulinei rinkai – pastatė penkias modernias skerdyklas su dideliais šaldytuvais, konservų ir dešrų skyriais, turėjo parduotuvių tinklą. 1935 m. „Maistas“ eksportavo 90 proc. visos išvežamos mėsos.
Nepriklausomybės metais sparčiai plėtojosi transporto sistema. 1938 m. bendras geležinkelio linijų ilgis sudarė 1320 km. 1938 m. buvo atidaryta pirmoji oro susisiekimo linija Kaunas-Palanga, ja skraidė du nauji dvimotoriai lėktuvai. Klaipėdos uostas buvo nuolat plečiamas ir gilinamas. Pastatytas modemus 8 metrų gylio žiemos uostas. Jis geležinkelio bėgiais sujungtas su naujais, erdviais sandėliais. Per Klaipėdos uostą ėjo apie 80 proc. Lietuvos eksporto ir importo.
Kaune įrengta nauja automatinė telefono stotis. 1937 m. Lietuvoje buvo 21 942 abonentai. Iš Kauno radijo stoties nuo 1926 m. buvo transliuojamos programos visai Lietuvai. 1940 m. 1 000 gyventojų teko 23 radijo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!