Lietuvių kalba jaunimo lūpose

Lietuvių kalba jaunimo lūpose

Ši tema mane pastaruosius kelis mėnesius labai domina, tad labai nudžiugau sužinojus, kad yra galimybė pristatyti ją bendraminčiams bei galbūt žmonėms, kurie nesutinka su manimi. Aš pastebėjau, jog yra tokia stigma, kad paaugliai ar jaunimas “nemėgsta savo kalbos” ar “nuvertina ją”, kas galbūt turi kažkiek tiesos tame, tačiau tai nėra visiška tiesa. Iš mano patirties, didesnė dalis mano pažįstamų ir artimųjų naudoja lietuviškus posakius bei senoviškus žodžius ir labai gerbia juos.

Dar XVII a. apie lietuvių kalbos senąsias ištakas kalbėjo Mažosios Lietuvos filosofas, filologas Pilypas Ruigys. Jis stebėjosi: ,,Aš negalėjau patikėti vienu didžiai mokytu vyru, kad lietuvių kalba esanti senesnė už graikų kalbą ir kilusi iš senosios skitų kalbos, nes graikų kalba jau Elijo laikais garsėjo kaip rašto kalba Homero veikaluose, o Lietuvos vardas pasidarė žinomas tik praėjus keliems amžiams po Kristaus gimimo”.

Na o kalbininkė lituanistė Vida Žilinskienė kalbėdama apie lietuvių kalbos raidą pabrėžia, kad savo kalba, kaip seniausia gyvąja indoeuropiečių kalba, lietuviai didžiuojasi nuo XIX a. pradžios, kai buvo sukurta lyginamoji kalbotyra ir išgarsintas stebėtinas lietuvių kalbos panašumas į sanskritą. Noriu paminėti ir neretai cituojamo prancūzų kalbininko ir vieno žymiausių lyginamosios kalbotyros kūrėjų Antuano Mejė posakį: „tas, kuris nori žinoti, kaip kalbėjo mūsų proseneliai, turi atvažiuoti pasiklausyti, kaip kalba lietuvis valstietis“. Reikia prisiminti ir kito

garsaus Mažosios Lietuvos kalbininko Fridricho Kuršaičio, XIX a. keturis dešimtmečius aktyviai tyrusio lietuvių kalbą, lietuvių kalbos gramatikos ir lietuvių kalbos žodyno autoriaus, nuomonę, kad reikia skubėti rinkti lietuvių kalbos faktus, nes greit nebebus kalbančių šia kalba. Kaip teigia Vida Žilinskienė, lieka tik pasidžiaugti, kad ši nuomonė nepasitvirtino ir, tikėkimės, nepasitvirtins ir ateityje.

Vis tik modernėjančioje visuomenėje vis dažniau galima išgirsti įvairių nuomonių apie gimtosios lietuvių kalbos nykimą, vartotojų, ypač jaunimo, apsileidimą ir gręžimąsi į svetimas kalbas.

Lietuvių kalbininkas Giedrius Subačius straipsnyje ,,Lietuvių kalbos mirtis” kelia klausimą - ar lietuvių kalba išnyks? Čia pat pateikia atsakymą, kad iš karto aišku, kad išnyks, bet daug sunkiau numatyti – kada? Jis teigia, kad tikslaus atsakymo niekas nežino – taip gal ir geriau, nes jeigu žinotų, tai reikštų, kad išnykimas arti. Kalbininkas įvardija įvairias kalbos mirties teorijas, išsamiai analizuojamas kitų kalbininkų.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!