Lietuvių išeivijos santykių su Lietuva bruožai 1918-1940 metais (esė)

Lietuvių išeivijos santykių su Lietuva bruožai 1918-1940 metais

Lietuviai dėl nuolatinių šalyje vykstančių konfliktų, ekonominių nuosmukių buvo verčiami ieškoti geresnio gyvenimo svetur. Dauguma lietuvių XIX a. dėl ekonominių ir politinių priežasčių emigravo į JAV, emigravusių lietuvių skaičius 1914 m. siekė apie 450 tūkstančių. Bet išeivijos lietuviams rūpėjo jų valstybės gerovė, todėl dėjo įvairias pastangas, jog Lietuva klestėtų ir taptų nepriklausoma.

Tarpukario metu išeivijos lietuviai susibūrė svarbiausiems tikslams: rašyti ir publikuoti straipsnius Lietuvos valstybingumo temomis tiek lietuvių, tiek anglų kalba. Taip pat svarbus tikslas buvo sukurti glaudų ryšį su JAV valdžia, siekdami gauti paramą ir pripažinimą Lietuvai. Siekiant pripažinimo Lietuvai J. Šliūpas atliko svarbų vaidmenį, jis pirmasis patekęs į Amerikos senatą iškėlė Lietuvos nepriklausomybės klausimą. Senatoriaus H.C. Lodge sutikimu į Congressional Record buvo įtrauktas memorandumas su senatoriaus įvadinę kalba. Memorandume buvo reikalaujama nepriklausomybės lietuvių ir latvių tautoms. Taip pat 1918 m. sukuriama Estų, Latvių, Lietuvių ir Ukrainiečių sąjunga, kurios tikslas supažindinti JAV su politinėmis bei ekonominėmis sąlygomis Rytų Europoje bei priversti JAV pripažinti šias valstybes nepriklausomomis. Sukūrus organizacijas siekiančias Lietuvos nepriklausomybės buvo pradėta kurti ir kitokios organizacijos, visų jų tikslas - Lietuvos pripažinimas. 1919 m. Čikagoje įsteigiama karių- savanorių kariuomenė „Susivienijimas Amerikos lietuvių kareivių“, jų tikslas buvo kovoti už laisvę, siunčiant savanorius karius į Lietuvą taip pat jų tikslas buvo ginti Lietuvos garbę. Lietuvos garbės siekė ir Laisvės sargai, kurie vykdė eisenas taip garsindami Lietuvos vardą. Lietuvos vardą garsino ne tik eisenos, bet ir garsių žmonių žygiai, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis virš Atlanto bene labiausiai išgarsino Lietuvą ir yra iki šių dienų likęs svarbiu įvykiu Lietuvai.

Jaunai Lietuvos valstybei nepavykus apginti Vilniaus nuo Lenkijos okupacijos, JAV lietuviai stengiasi padėti įsteigdami 1924 m. Čikagoje „Amerikos lietuvių Vilniui vaduoti komitetą“, kurios tikslas buvo teikti materialinę pagalbą Vilniui bei kuo daugiau skelbti apie Vilnių ir jo atgavimo klausimą. Vienas iš būdų, jog JAV išgirstų apie Vilnių buvo spauda. 1916 m. Philadelphijoje bei New York‘e įkurti informaciniai biurai leido anglų kalba mėnesinius žurnalus apie Lietuvos istoriją, karo eigą, vokiečių okupaciją, laisvės reikalavimą, atvirukus, žemėlapius. Taip pat 1918 m. išleista kunigo A. Miluko knyga apie Lietuvos istoriją, kuri buvo spausdinama laikraštyje „Žvaigždė“. Informacijos apie Lietuvos padėtį JAV netrūko, buvo leidžiama apie 20 laikraščių su įvairia informacija, pavyzdžiui: „Balsas“, „Rytojus“, „Sandara“ ir kt. Bet ne vieno karo nusiaubtai Lietuvai neužteko tik laisvės reikalavimo, jog valstybė išliktų ir galėtų klestėti reikėjo ir piniginės paramos. Gavus JAV kongreso pritarimą jau nuo 1916 m. buvo organizuojamos piniginės rinkliavos Lietuvai remti. Sukurtas „Lietuvių dienos Centrinis komitetas“ , kuris per trumpą laiką surinko didelę pinigų sumą, kuri buvo paaukota Lietuvai, „Tautos Fondas“ skirtas sušelpimui lietuviams nukentėjusiems nuo karo, „JAV lietuvių socialistų Lietuvos šelpimo fondas“ skirtas iš Lietuvos į Rusijos gilumą ištremties Lietuvos gyventojams, organizacijoms su kuriomis buvo susitarta iš anksto dėl piniginės paramos. „Agitacijos ir Lietuvos darbininkų gelbėjimo fondas“ skatinantis rengiant koncertus, labdaros vakarus rinkti pinigines aukas Lietuvos Raudonajam Kryžiui ir daugybė kitų organizacijų rengiančių paramą Lietuvai, jos gyventojams. Taip pat JAV lietuviai siekdami surinkti kuo daugiau pinigų pasirūpino, jog 1919 m. būtų išleisti Lietuvos laisvės paskolos lakštai. Bendroji pajamų suma siekė 1925442 dolerius. Šie pinigai buvo skirti sumokėti atlyginimus tarnautojams, kariškiams. Tapus Lietuvai nepriklausoma valstybe, JAV lietuviai norėdami pasveikinti Tėvynę padovanoja Lietuvos laisvės varpą, kuris buvo ne tik laisvės simbolis, bet kartu padėjo surinkti papildomos paramos Lietuvai. Visi norėja JAV lietuviai paskambinti šiuo varpu turėjo susimokėti 5 dolerius. 1922 m. varpas pasiekė Lietuvą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!