Tarpukario Lietuvos ekonomika 1918 - 1940

Lietuvos tarpukario ekonomikos pagrindiniai bruožai yra perėjimas iš ekstensyvaus į intensyvų ūkininkavimą ir drauge agroalimentarinės pramonės kūrimas ir plėtimas, šalies industrializacijos klausimo iškėlimas, nors pastarajam priešinosi kai kurie politikai, teigdami, jog Lietuva yra žemės ūkio kraštas.
1922m. rugsėjo 25d. į apyvartą paleistas litas.
Vokietijai darant spaudimą dėl Klaipėdos, Lietuvos ūkis 1931–1935 m. patyrė sunkumų, tačiau greitai pavyko perorientuoti eksportą į Angliją.
1938 m. užsienio kapitalas Lietuvoje sudarė apie trečdalį. Didžiausia dalis buvo iš Belgijos, Švedijos, Vokietijos.
1936 m. visi pramonės vienetai apsijungė į Prekybos, pramonės ir amatų rūmus, kurie veikė pagal 1936 m. įstatymą.
Tarpukaryje Lietuva ir toliau liko žemės ūkio kraštu. Ūkininkų padėtis lyginant su XX a. pradžia žymiai pagerėjo, o pramonė išaugo ketveriopai, bet vis tiek buvo labai menka lyginant su kaimyninėmis Baltijos šalimis.
Pagal augalininkystės produkciją Lietuva užėmė vieną pirmųjų vietų Europoje. Nacionaliniame šalies produkte žemės ūkio produkcija sudarė 70–75 %, o pramonės – 20–25 %.
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, atsigavo žemės ūkis ir 1923 m. atsirado grūdų perteklius bei prasidėjo grūdų eksportas.
1926 m. Lietuvoje veikė 209 dešrų ir konservų gamyklos. Ypač pagarsėjo bankininkų brolių Vailokaičių bendrovė – „Maistas“, kuri itin pagelbėjo Lietuvai 1929 m. kilusios pasaulio ekonominės krizės metu. Valstybė, sumaniai parėmusi pienininkystę, 1927 m. įkūrė „Pienocentrą“, kuris užtikrino, kad Anglija, Vokietija supirkų 30 % Lietuvoje pagaminamo sviesto. „Pienocentras“ turėjo daug populiarių parduotuvių ir užkandinių.
Kooperatyvų sąjunga „Lietūkis“ nuo 1923 m. sėkmingai užsiėmė kitos žemės ūkio produkcijos eksportu ir aprūpindavo ūkininkus reikalingomis prekėmis. „Lietūkis“ įsteigė daug elevatorių, malūnų ir krautuvėlių, eksportavo grūdus, o importavo trąšas, druską, žemės ūkio mašinas, cukrų, indus, prieskonius, arbatą ir t. t. „Lietūkio“ agronomai ekspertai mokė ūkininkus modernesnio ūkininkavimo.
Linų eksportas vienu metu sudarė apie trečdalį viso Lietuvos eksporto. Tekstilės gaminiais pagarsėjo „Drobė“, kurioje dirbo apie 200 darbininkų ir buvo naudota vietinė vilna, linai.
1939 m. Lietuvoje užauginta 722 tūkst. tonų rugių, 436 tūkst. tonų avižų, 267 tūkst. tonų miežių, 260 tūkst....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!