Lietuvos laimėjimas tarpukario metais

Vyraujanti Lietuvos ekonomikos šaka buvo žemės ūkis. Per dvidešimt nepriklausomybės metų šioje srityje padaryta nemaža pažanga: įvykdyta žemės reforma, suteikusį pragyvenimo šaltinį daugeliui buvusių bežemių, sukurtos visai naujos žemės ūkio gamybos šakos – pieno ūkis, betoniniu kiaulių, cukrinių runkelių auginimas, selekcija. Pastatyti trys dideli cukraus fabrikai ir penkios skerdyklos, įkurta daug naujų moderniu įrangą turinčių pieno perdirbimo įmonių. Pagal linų auginimą Lietuva užėmė antrą vietą Europoje po Lenkijos. 1938m. pajamos už gyvulininkystės produktus sudarė 55,9% viso eksporto pajamų. Daugiausia buvo eksportuojama sviesto ir bekonų. Nepriklausomybės metais Pieno produkcija padidėjo 2,5 karto, lyginant su prieškariu.
Pramonė iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo menkai teišvystyta. 1913 m. Lietuvoje buvo 151 įmonė, kuriose dirbo 6 603 darbininkai. 1939 m. veikė 1441 įmonė, jose dirbo 35 063 darbininkai. Didžiausia buvo Kauno metalo apdirbimo įmonė. Ji turėjo 3 tūkst. Darbininkų. Svarbiausia pramonės šaka krašte buvo maisto pramonė. Jos gamyba sudarė 43% visos pramonės gamybos produkcijos vertės. 1927 m. įsikūrė centrinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga “Pienocentras“. 1939 m. „Pienocentro“ eksportas sudarė 20,5% viso Lietuvos eksporto. Akcinė „Maisto“ bendrovė – mėsos gaminiu tiekėja pasaulinei rinkai – penkias modernias skerdyklas su dideliais šaldytuvais, konservų ir dešrų skyreis, turėjo parduotuvių tinklą. 1935 m. “Maistas“ eksportavo 90% visos mėsos.
Pirmaeilis Lietuvos rūpestis buvo eksporto didinimas. Eksportui skirtos prekės iš Lietuvos buvo išleidžiamos be muito mokesčio. Nepaisant konkurencijos ir kitų kliūčių. Lietuvai pavyko su savo gaminiais prasimušti į pasaulinę rinką. Iki 1933 m. stambiausias Lietuvos užsienio prekybos partneris buvo Vokietija. Tačiau dėl politinių priežasčių 1934 m. Vokietija nustojo pirkusi Lietuvos prekes. Lietuva sugebėjo persiorientuoti į Didžiosios Britanijos rinką.
Nepriklausomybės metais sparčiai plėtojosi transporto sistema. 1938 m. bendras geležinkeliu linijų lygis sudarė 1320 km. Valstybės lėšomis buvo nutiesti du plentai: Žemaičių (Kaunas – Klaipėda, ilgis 196 km) ir Aukštaičių (Kaunas – biržai, ilgis 170 km). Neskaitant Klaipėdos krašto, bendras plentų ilgis 1940 m. sudarė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!