Lietuvių bendrinės kalbos formavimasis

5. Lietuvių BK formavimasis.
Lietuvių BK kūrimosi pradžia susijusi su pirmųjų spausdintų lietuviškų raštų pasirodymu, su pirmaisiais mėginimais vartoti liaudies kalbą rašto reikalams. Raštai lietuvių k. turėjo atsirasti XIV a. pabaigoje, priėmus krikščionybę, bet originalių lietuviškų tekstų ar vertimų būta labai nedaug, tik patys reikalingiausi tikybiniai tekstai. Svarb. iš žinomų išlikusių lietuviškų įrašų – tai vadinamasis seniausias lietuviškas poterių tekstas. Jį 1962 m. rado Ona Matusevičiūtė VU bibliotekoje. Tekstas ranka įrašytas 1503m. Strasbūre išleistos lotyniškos knygos, skirtos kunigams ir besirengiantiems jais tapti, paskutiniame puslapyje. Jį sudaro trys poteriai ("Tėve mūsų", "Sveika Marija" ir "Tikiu Dievą Tėvą"), iš viso užimantys 25 eilutes. Įrašyta XVI a. pradžioje, bet kalbinės ypatybės verčia laikyti dar ankstesnio teksto nuorašu.
Palankiausios sąlygos spausdiniams atsirasti susidarė XVI a. Mažojoje Lietuvoje. Čia kūrėsi reformacijos sąjūdis. Spaudos įsigalėjimą Lietuvoje ir pirmųjų lietuviškų knygų atsiradimą pagreitino religinės reformacijos judėjimas, kuris pirmiausia kilo Vokietijoje. Jį pradėjo Martynas Liuteris. Pasak jo, norint būti suprastam, reikia prabilti į žmones jų kalba. Reformacijos veikėjai siekė, kad pamaldos vyktų ne lotynų, o nacionaline kalba.
Reformacijos judėjimas LDK pasiekė netrukus. Reformacija, davusi pradžią naujai krikščionybės krypčiai ir protestantizmui, paveikė ne tik žmonių pažiūras, bet ir ekonomiką, politiką. Reformacijos judėjime dalyvavo visas būrys apsišvietusių lietuvių, iš kurių ypač išsiskiria Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapalionis. Jie bandė versti psalmes ir giesmes. Manoma, kad dirbdami Karaliaučiaus u-te, bandė norminti rašomąją k. Juos abu galima laikyti M. Mažvydo pirmtakais.
Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio lėšomis ir raginimu Karaliaučiuje 1547 m. buvo išleistas Martyno Mažvydo „Katekizmas“ - pirmoji lietuviška knyga. Šią knygą autorius parašė gimtosios pietų žemaičių tarmės pagrindu. Vėlesniems jo raštams įtakos turėjo Ragainės parapijiečių vakarų aukštaičių tarmė. Baltramiejus Vilentas. Jis buvo M. Mažvydo pusbrolis. Tęsė jo pradėtus darbus, paveldėjo nespausdintus rankraščius. B.Vilento spaudai atiduodamų lietuviškų knygų leidimą finansavo kunigaikščio iždas. B.Vilentui buvo žinoma, kad LDK rengiami katalikiški raštai lietuvių k. Atkreipdamas į tai Prūsijos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!