Lietuvių kalbos taisyklės, kurių nesilaikydami studentai daro kalbos kultūros klaidas

Gimtoji kalba, ezistuojanti žmogaus sąmonėje kaip tam tikrų gebėjimų sistema, sudaro neatskiriamą kiekvieno žmogaus asmenybės dalį. Kiekvienas žmogus privalo rūpintis savo kalba, puoselėti ją, nes tik jis yra atsakingas už savo kalbą, jos plėtotę ir raišką.
Menkas visuomenės išprusimas, svetimybių iš Vakarų srautas vis dar trukdo jaunam žmogui susigaudyti, kaip taisyklingai vartoti gimtąją kalbą. Todėl būtina lavinti kalbos jausmą. Sverbu yra ne tik jaunų žmonių mąstyseną, vaizduotę, bet ir kalbą. Skurdi kalbėsena nepuošia šių dienų jaunimo. Kai nuolat visur girdime naitaisyklingą viešąją kalbą, žargonizmus, tampa labai svarbu, kad jaunas žmogus gebėtų ugdyti kalbos jausmą, domėtūsi kalbos kultura.
Aukštojo mokslo siekia vis daugiau jaunų žmonių į universitetus ir aukštasias mokyklas jie susirenka iš visos Lietuvos. Visi šie žmonės yra skirtingi : turi skirtingas pažiūras, įsitikinimus. Nenuostabu ir tai, kad jie kalba skirtingai. Gyvendami savo gimtuosiuose miestuose ir miesteliuose jie net nepagalvoja, kad gal būt jų kalba nėra taisyklinga, kad jie daro daug klaidu į kurias nekreipia dėmesio.
Šio darbo tikslas yra nurodyti lietuvių kalbos taisykles kurių nesilaikydami studentai daro kalbos kultūros klaidas.
Visi garsai skirstomi į balsius, priebalsius, dvigarsius. Pagal ištarimo trukmę balsiai skirstomi i trupuosius ir ilguosius. Bendrinės kalbos norma reikalauja ilgumą griežtai skirti.
Kirčiuoti trumpieji balsiai tariami trumpai ( nèneša, kìtas, tùri, upès ).
Nekirčiuoti ilgieji balsiai tariami ilgai ( sūnelis, kąsnelis, tėvelis, tęsimas )
Balsiai o, ė ( lietuviškos kilmės žodžiuose ) tariami ilgai ( lova, brolis, dėžutė )
Balsių tarties klaidos
Kirčiuoti trumpieji balsiai ilginami ( tūri, kytas ).
Nekirčiuoti ilgieji balsiai trumpinami ( sunelis, tevelis ).
Balsiai o, ė dvibalsinami ( diežutė, luova ).
Priebalsių tarties klaidos
Priebalsių taisyklingos tarties normos
Supanašėjusių priebalsių tarimas.
Duslusis priebalsis, atsiradęs prieš savo poros skardųjį, supanašėja ( kasdamas – kazdamas ).
Skardusis priebalsis, atsiradęs prieš savo poros duslųjį, suduslėja ( bėgti – bėkti).
Paskutinysis skardusis žodžio priebalsis tariamas dusliai ( daug – dauk, kad – kat).
Dviejų nevienodų priebalsių ( sš, sž, šs, žs ir kg, gk, td,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!