Didžiosios lietuvių kalbos klaidos

1. Įvadas................................................. 2p.
2. Kalbos klaidų priežastys.................... 3p.
3. Išvados............................................... 5p.
4. .Literatūros sąrašas.............................. 7p.
Nėra specifinių kalbos kultūros klaidų. Kiekviena bet kurio lygmens klaida kenkia gerai kalbos kultūrai. Jau keturi amžiai, kai lietuvių šviesuomenė tolydžio primena tautai gręsiantį pavojų, kad dėl kitų kalbų poveikio gimtoji kalba nuolat darkoma ir galinti sunykti. Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio niekingo žemės užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba.
Tąja kalba paprastai visi rašo įstatymus, jąja leidžia savosios ir svetimų tautų istorijas, senas ir naujas, jąja aptaria visus valstybės reikalus, ją gražiai ir padoriai vartoja visokiais atvejais bažnyčioje, tarnyboje, namie. Pati prigimtis visus to moko, ir kiekvienas beveik iš motinos krūtinės įgauna polinkį į savąją kalbą – ją vartoti, išlaikyti ir propaguoti. Visa tai aktualu ir šiandien: aplaidžiai vartojama, paliegusi viešoji ir buitinė kalba, kalbininkų neretai vadinama puskalbe, dūsta nuo teršalų – visuotinai paplitusių neteiktinų svetimų konstrukcijų ir žodžių.
Svarbi „Kalbos kultūros” ypatybė, kad į nagrinėjamuosius dalykus žiūrima diferencijuotai –skiriami probleminiai reiškiniai ir aiškios klaidos. Vienaip kalbama apie nenusistovėjusius dalykus, kiek kitaip apie reikšmių ar stilistinio vartojimo atspalvius ir visiškai kitaip apie akivaizdžias klaidas. Be perstojo taisomos įsisenėjusios klaidos, tokios kaip vietininkai esmėje, kitame pavidale, formoje, dvejuose tomuose...ar ne savo vietoje vartojami veiksmažodžiai randasi reikšme „yra“ ,gaunasi reikšme „išeina”, žino (kalbą), užsideda, nusiima (drabužį).Deja, nei „Kalbos kultūros“ pastangos, nei visų kalbininkų kova su tomis klaidomis jų nesumažino šnekamojoje kalboje. Lengviau sekasi įveikti svetimos darybos būdvardžius su priesaga –avas ir veiksmažodžius su priešdėliu da–.
Stilistiškai motyvuoti normų pažeidimai, ypač grožinėje literatūroje, publicistikoje, buities kalboje, nėra klaidos. Redaguodamas Žemaitės raštus, Jonas Jablonskis paliko barbarizmų kaimiečių kalboje, tarkim, tamsuolės Vingienės: Man nereik caskų pacaskų ! arba: ar doresnių mergų nėra sviete? Tačiau tokios personažus apibudinančios svetimybės turi būti vartojamos saikingai. Jei spraudžiama viskas, kas pasitaiko buitinėje kalboje, išeina fotografiška, nemeniška.
Kalbos kultūrai labiau rūpi nemotyvuoti kalbos normų pažeidimai, kurie dažniausiai esti netyčiniai, bet pasitaiko...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!