XIX amžius– tautinės savimonės aktyvėjimo, tautinės kultūros konsolidacijos amžius.
Į kultūrinį savarankiškumą Lietuva ėjo jau prarasdama valstybingumą, silpstant ir mirštant paskutinėms jo formoms, net lietuvių kalbos viešumui. Bet vienas po kito kilo autentiškos dvasios kūrėjai, gynę savo tautą, lietuvių kalbą, liaudies meną, kultūrą, žemdirbį– tas vertybes, kurios oficialių institucijų, o dažnai ir viešosios nuomonės buvo žeminamos ir niekinamos. XIX a. buvo klojami lietuvių tautinės kultūros pamatai. Daugiausia paimta iš žemdirbių. Mažiau teprisidėjo aukštieji luomai, smarkiai nutautėję. Bet XIX amžiuje ne vienas jų grįžo į savo tautą.
Iki XIX a. pagrindinė lietuvių literatūros mintis yra apie Dievą, o XIX amžiuje– apie Lietuvą, o tuometinę tautinės kultūros dvasią stiprino ypatingas moralinis kūrėjų pasiryžimas dirbti tautos, Lietuvos garbei ir naudai. Dažnai tas ryžtas atrodė be perspektyvų. Dar pačioje XIX a. pabaigoje svajoti apie lietuvių kalbos įsigalėjimą viešajame gyvenime atrodė per drąsu, tačiau tėvynę ir gimtą kalbą mylinčių žmonių ryžtas pasirodė esąs galingesnis ginklas už carinę tironiją.
Šiuo darbu norima pristatyti žmones, paaukojusius savo gyvenimą Lietuvos kultūros, raštijos ir kalbos labui, nepabijojusius kai kada net rizikuoti savo gyvybe vardan savo tautos žmonių. Kartu jie aukojo savo ramybę ir laisvę, nes buvo nuolat stebimi, persekiojami ir verčiami bėgti. Jie nuveikė didelį darbą ir ši kova nebuvo beprasmė.
XIXa. LIETUVA.
XVIII a. pabaigoje — XIX a. sulenkėję Lietuvos bajorai beveik nebevartojo gimtosios kalbos, kai kurie ir visai jos nebemokėjo. Gelbėti lietuvių kalbą ir žadinti tautą suskato išsilavinę vidurinio luomo žemaičiai bajorai. Savo kūryba ir veikla jie sukėlė lituanistinį sąjūdį.
Sąjūdžio dalyviai — iškiliausi to meto lietuvių inteligentai, mokslininkai, rašytojai. XIX a. pradžioje lietuvių kalbos padėtimi labai rūpinosi žemaičiai šviesuoliai - Dionizas Poška ir Simonas Stanevičius. Lietuvišką mokymą rėmė ir didžiulį lietuvių tautos gelbėjimo darbą XIX a. viduryje nuveikė vyskupas Motiejus Valančius. Tautinį patriotizmą ir lietuvybę žadinančių grožinės literatūros kūrinių parašė rašytojas Simonas Stanevičius, lietuvių kalbą mokslo srityje vartojo ir lietuvišką botanikos terminiją...
Šį darbą sudaro 4107 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!