Liberalizmo samprata, raida bei žymiausi liberalizmo atstovai

Norint tiksliai suprasti liberalizmą, būtina atsižvelgti į jo istoriškumą, jo ištakas konkrečioje kultūrinėje ir politinėje dirvoje ir jo pagrindą europietiško individualizmo kontekste. Nors liberalizmas neturi vienos nekintamos prigimties ar esmės, tačiau jam būdingi tam tikri bruožai, kurie parodo jo modernybę ir kartu išskiria jį iš kitų Naujųjų laikų intelektualinių tradicijų bei su jomis susijusių politinių judėjimų. Visi šie bruožai suprantami tik istorinėje perspektyvoje, kurią žymi kelios Naujųjų laikų krizės – feodalinės santvarkos Europoje irimas 16 ir 17 amžiais, įvykiai, susiję su Prancūzijos ir Amerikos revoliucijomis 18 amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, demokratinių ir socialistinių masinių judėjimų atsiradimas 19 a. antrojoje pusėje ir liberalios visuomenės traukimasis įsigalint totalitarinėms valdžioms mūsų laikais. Taigi liberalios žmogaus ir visuomenės sampratos, atsiradusios 17 a. Anglijoje, skiriamieji bruožai keitėsi ir modifikavosi, tačiau nepasikeitė neatpažįstamai, kai individualistinės visuomenės, davusios pradžią liberalioms idėjoms, patyrė daug naujų ir įvairių išmėginimų.
• Pristatyti liberalizmą kaip politinę doktriną.
• Aprašyti liberalizmo raidos tendencijas.
• Pristatyti svarbiausius liberalizmo atstovus.
• Supažindinti su svarbiausiais liberalizmo bruožais ir tikslais.
• Atskleisti tai kad, liberalizmas turi tiek silpnųjų tiek stipriųjų pusių.
Liberalai visada tvirti ginant piliečių laisvę ir lygybę, kovojant su įvairiausiais politinio, ekonominio ir kultūrinio pobūdžio suvaržymais, atveriant kelią naujiems, neįprastiems dalykams. Tačiau šalia to egzistuoja ir silpnosios liberalizmo pusės: trūksta pagarbos istorijai , nusistovėjusioms tradicijoms, religijai ir moralinėms hierarchijoms. Tai, ko liberalai nemato, dažnai yra nemažai svarbu negu tai, į ką nukreiptos jų akys.
Liberalizmas – ( lot. liberalis – laisvas) – politinė idealoginė srovė, propoguojanti parlamentinę santvarką, individo iniciatyvos laisvę ir valdžios nesikišimą į ekonomiką. Taip pat liberalizmas įvardijamas kaip pakantumas kitų žmonių nuomonei, kitokiam elgesiui, pagrįstas asmenybės laisve.
Liberalizmo idėjų pamatas – individualistinė ir racionalistinė savo likimo kūrėjo, žmogaus, pažįstančio savo poreikius ir svarbesnio už visuomenę, valstybę bei valdžią, samprata. Liberalams svarbiausia vertybė yra žmogus ir jo laisvė, taip pat ir laisvė veikti. Kiekvienam individui turi būti leista sąmoningai veikti kiekvienoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!