Šalies partinės sistemos samprata ir raida

Įvadas Šiuolaikinė demokratinė politika neįsivaizduojama be politinių partijų. Politinės partijos, partinė vyriausybė ir partinė sistema yra šių dienų atstovaujamosios de­mokratijos aksiomos. Jean Blondel yra pastebėjęs, kad partijos yra vienas įdomiau­sių ir vienas naujausių politinio gyvenimo institutų. Atstovaujamoje demokratijoje partijos yra svarbiausias politinių veiksmų variklis, nes jos čia sąveikauja su piliečiais ir inte­resų organizacijomis, išreikšdamos ir organizuodamos politinius reikalavimus bei paramą socialinėms takoskyroms; partijos iškelia į valdžią politikus, kurių elgse­na daro milžinišką poveikį visuomenei pirmiausia per vyriausybės sprendimus ir veiksmus. Darbo tikslas : Išanalizuoti Lietuvos partinės sistemos raidą 1988 – 2000 metais. Darbo uždaviniai : 1) Aptarti partinės sistemos sampratą ,bei partinių sistemų analizės metodologinius pagrindus. 2) Apžvelgti Lietuvos partinės sistemos raida 1988 – 1992 m. 3) Apžvelgti Lietuvos partinės sistemos raida 1992 - 2000 m. 1. Partinės sistemos samprata Partijų tyrinetojai vieningai sutaria, kad partinė sistema apibrėžiama ne paprasta jas sudarančių elementų suma, o kaip politinių partijų, veikiančių vienoje šalyje pagal organizuotą modelį sąranga. Taip pat sutariama, kad partijos ir partinės sistemos yra skirtingi savo prigimtimi tyrimo objektai, nes partijos yra struktūros, o partinės sistemos - atitinkamos partijų tarpusavio sąveikų sistemos. Kokiomis esminėmis savybėmis turi būti apibrėžiama partinė sistema, yra metodologinis klausimas, kylantis, pirmiausia, iš partinės sistemos teorinio modelio konstravimo principų. Dviem skirtingiems, bet vienas kitą papildantiems požiūriams atstovauja Maurice Duverger ir Giovanni Sartori. M.Duverger partinę sistemą gvildena kaip priklausomą kinta­mąjį, ir jos apibrėžtį konstruoja sistemą sudarančių dalių - partijų savybių pamatu, kur partija yra svarbiausias sistemą konstituojantis elementas. Partinę sistemą jis apibūdina kaip kiekvienos šalies partijų ko­egzistencijos formą ir būdus. Šiai definicijai atskleisti yra svarbūs dviejų rūšių elementai. Pirma, iš pačių partijų, veikiančių vienoje ša­lyje, vidinės struktūros kylantys skirtumai ir panašumai. Kitą klasę sudaro kitokios prigimties „analizės elementai, kurie netaikomi partijoms, jas tiriant izoliuotai. Tai - partijų skaičius, jų dydis, sąjun­gos, geografinis išsidėstymas, politinė sklaida ir pan. Partinė sistema yra apibūdinama visų šių charakteristikų atitinkama sąveika". Pasak M.Duverger, partinė sistema yra daugelio sudėtinių veiksnių, apimančių universalius ir specifinius šaliai bruožus, rezultatas.1 G.Sartori, priešingai M.Duverger, partinės sistemos definicijos pamatas yra „sistemos" kategorija: „ (1) sistema apibūdinama savybė­mis, kurios nėra būdingos ją sudarantiems komponentams, juos tiriant atskirai, ir (2) sistema išplaukia ir yra sudaryta iš jos sudėtinių dalių sąveikų šablonų, o tai reiškia, jog šios sąveikos nustato sistemos ribas ar bent kontūrus. Jos vyksta ne partijų viduje, o tarp jų.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!