Liberalizmas, konservatizmas, socializmas

1) žmg. turi galimybę naudotis visomis laisvėmis (intelektualinėmis bei ūkinėmis). Valstybė nesikiša į ūkinį gyvenimą. Ekonomika vystosi pagal natūralius dėsnius (rinkos ekonomika).
2) net ir vieno žmg. asmens valdžia kitam asm. yra blogis, nes susijusi su prievarta ir reikalavimu paklusti. Valst. valdžia reikalinga tik kaip „sargas“ ir „teisėjas“, kad apsaugotų nuo kitų asm. laisvių ir užtikrintų saugumą.
3) teisėta tik ta valdžia, kuri atsiskaito savo piliečiams ir jos spr. nepažeidžia prigimtinių asm. teisių ir laisvių.
Grynuoju pavidalu L. niekur nebuvo realizuotas, nes per daug idealizavo individo galias.
Po 2-ojo karo, žlugus fašizmui, vėliau – komunizmui grįžta prie L. asmens laisvių ir suformuota L. atmaina – neoliberalizmas, kuris propaguoja tokią visuomenę, kurioje ryški konkurencija ir ekonominės veiklos laisvė, skatinamas ekonomiškai stipriausių individų atsiradimas. Apribojamas valdžios vaidmuo rinkoje, vykdant plačias privatizavimo ir valstybės išlaidų mažinimo programas. Liet. liberalų sąj. ir socialliberalų programose akcentuojama, kad valstybė neturi prisiimti tokių įsipareigojimų, kurių neįstengia tinkamai vykdyti, būtina sparčiai auginti ekonomiką, kurioje įsigali rinka ir konkurencija, valstybės parama tik soc. remtiniems, turto neturintiems asmenims.
1) Moralinis absoliutizmas (moralinės vertybės nekintančios), valdo elitas, išrinktas demokratiniu būdu.
2) Netikėjimas pažangos neišvengiamumu. Remia tik tas reformas, kurios nekeičia tradicinių institutų esmės.
3) Politinis realizmas. Nepalaiko pasaulio pertvarkymo doktrinos bei visuotinės lygybės idėjos.
4) Žmogaus netobulumo idėja (iš esmės žm. nėra blogas, tačiau valdžia turi priklausyti talentingiausiems ir gabiausiems). Socialinės lygybės politika pavojinga, nes sunaikina natūralius gyven. būdo skirtumus, kūrybą.
5) Pagarba valdžiai, istorijai, praeičiai, tradicijoms, religijai.
6) Vietos savivaldos gynimas ir jos iškėlimas prieš centrą.
7) Privatinės nuosavybės gynimas.
20 a. 7 dešimtmety K. transformavosi į neokons., turintį liberalizmo apraiškų. Neokons. ekonominėje sr-je palaiko laisvą verslininką, kur valstybės kišimasis į verslą minimalus. Socialinės politikos sr-je pasisako prieš visuotinės gerovės idėją – socialinės išmokos turėtų būti skirtos tik esant tikrai būtinybei, o skurstančius žm. perkvalifikuoti. Politinės teorijos sr-je pasisako už stiprią ir autoritarinę valstybę, teikiant prioritetą tik asmeninėms individų galimybėms. Lietuvoje turi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!