Šiuolaikinis liberalizmas ir jo ištakos

Referato temą "Liberalizmo politinė filosofija" autorius nagrinėja filosofiniu, istoriniu aspektu. Filosofiniu aspektu referate nagrinėjama liberalizmo laisvės ir lygybės samprata, laisvės ir kapitalo sąvokų tapatinimo problema, valstybės ir individo santykis. Istoriniu aspektu dėstoma liberalizmo raida bei jos vystymąsi ir kitimą, įtakojantys istoriniai faktoriai.
J.Baranova "Politinė filosofija", J.Gray "Liberalizmas", A.Vaišvila "Socialliberalizmas".
Taip pat šiuo darbo autorius norėtų pasakyti, kad liberalizmas į visuomenės gyvenimą atėjo kaip ryžtingas individo antifeodalinis, antitotalitarinis, antimonarchistinis maištas prieš luominius, politinius, bažnytinius, pasaulėžiūrinius, etninius ir kitokius iš šalies jam uždedamus suvaržymus.
Pagrindinis principas, kuriuo remiasi klasikinis liberalizmas, yra laisvė, kaip individo galimybė savarankiškai mąstyti, veikti ir valdyti save patį. Laisvė turinti apimti ir ekonomiką. Taigi turi būti nepa­žeidžiama individualios nuosavybės teisė (antrasis principas). Ga­liausiai ji turi garantuoti laisvosios rinkos ekonomikos funkcionavi­mą (trečiasis principas). Liberalų požiūriu visuomenės raidai būdin­ga pažanga, o tos pažangos išraiška — laisvosios rinkos ekonomika. Valstybė tik tada įgyvendina šiuos principus, kai joje atskiriamos teisės ir valdžios. Valstybė privalo būti nemoralinė — laikytis įstaty­mų viršenybės principo. Pasak liberalų, asmens laisvė, privati nuo­savybė ir laisvosios rinkos ekonomika formuoja atsakingą žmogų, kuris susikuria vertybinę sistemą atsižvelgdamas į savo galimybes konkurencinėje kovoje. Asmens vertybių mastas liberalams yra as­menybės brandumo išraiška.1 Tą mastą lemia vartojimo ir turėjimo kiekis, kurį liberalai laiko asmens buvimo kokybės matu. Klasiki­nis liberalizmas tapatus individualizmui. Antra liberalizmo atmaina, konservatizmas, pripažįsta tradicinių bendruomenių — šeimos, ūkio bendrijų, religinių bendruomenių — reikšmę. Nuosavybės teisė turi būti ne tik individuali, bet ir bendruomeniška. Įstatymuose keisti reikia tik tai, ko nekeisti negalima. Valstybė turi minimaliai riboti asmenų veiklą ir privalo leisti bendruomenėms pačioms spręsti bei veikti. Pasak konservatorių, valstybę valdyti reikia ne protingumo, kylančio iš grynos logikos, bet išminties, kylančios iŠ gyvenimo patyrimo ir padorumo. Valstybę, kaip ekonomikos reguliatorių ir produkto perskirstyto ją, išskiria trečia liberalizmo atmaina — socia­lizmas. Socialistai (socialdemokratai) pripažįsta ribotą nuosavybės teisę, valstybinę nuosavybę ir vadovaujasi specialiomis valstybinė­mis socialinės nelygybės mažinimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!