Egzistencializmo laikotarpis, jo ištakos, klestėjimas ir egzistencialistai

Kiekvieno žmogaus gyvenime ateina toks momentas, kai mes susimąstome apie savo esmę. Pradedame galvoti kodėl mes čia esame, koks mūsų tikslas žemėje, ar mes egzistuojame, ar tik esame. Atsakymus galime rasti filosofijos pagalba. Šios filosofijos pagalba mes galime suprasti žmogaus savotiškumą, jo nelyginamumą su kitais padarais. Galbūt daugeliui yra svarbu suprasti , ką reiškia „egzistuoti“ ir esu įsitikinusi, kad ne vienas maišo šią sąvoką su paprasčiausiu būvimu, tačiau visi teisingai pritaria, kad egzistencijos terminas taikomas išskirtinai žmogui.
Egzistencinė filosofija - tai prieštara natūralizmui, kuris žmogų nori laikyti vienu iš daugelio padarų. Bet lygiai egzistencinė filosofija yra skirtinga ir nuo tos tradicinės filosofijos, kuri žmogaus savotiškumo ieško dvasinėje jo prigimtyje. Egzistencialistų pažiūra, žmogus yra savotiškas visų pirma ne vienokia ar kitokia prigimtimi, o greičiau kaip tik tuo, kad jis nėra brutaliai apspręstas savo prigimties, bet yra laisvas būti “savimi pačiu”. Ir būtent laisvės pagrindu žmogus ne tik išsiskiria iš kitų gamtos padarų. Užuot buvęs tik beasmeniškas savo giminės atstovas, žmogus yra pašauktas būti “savimi pačiu”. Egzistencinė filosofija visų pirma ir išryškina individualinį kiekvieno žmogaus nepalyginamumą su kitais padarais ar net kitais žmonėmis. Tai metafizinio individualizmo filosofija.
Tikslas: supažindinti su egzistencializmo laikotarpiu jo ištakomis, klestėjimu ir egzistencialistais.
5. Kokie egzistencialistai.
1. EGZISTENCIALIZMO IŠTAKOS
Egzistencializmas (iš lot. existensia - egzistavimas, buvimas) — XX a. filosofijos kryptis, kuri individą, individualią patirtį ir jos unikalumą laikė žmogaus egzistencijos supratimo pagrindu.
Egzistencializmas kilo kaip reakcija į švietėjiškosios epochos ir klasikinės vokiečių filosofijos racionalizmą, taip pat I. Kanto pozityvistinę filosofiją, paplitusią XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Klasikinė racionalistinė filosofija, pradėta R.Dekarto ir užbaigta G.Hėgelio, atspindėjo gilų tikėjimą absoliučiu, objektyviai pasaulį pažįstančiu protu, jo autonomiškumu. Tas Protas buvo orientuotas ne tik į mokslu paremtą pažinimą, bet ir praktinį pasaulio pertvarkymą. Prieš tokį sudaiktinimą ir sukilo egzistencinis mąstymas.
Egzistencializmo užuomazgas randame jau 1670 m. išleistose B. Paskalio „Mintyse“, kuriose sakoma, kad be Dievo gyvenimas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!