Liberalizmas ir konservatizmas

Europos politinės minties istorijoje aristokratiška politinė kultūra labiausiai prisidėjo prie dviejų modernių politinių ideologijų - konservatyvizmo ir liberalizmo - kūrimosi. Garsiųjų aristokratų Edmundo Burke’o ir Alexis’o de Tocqueville’io darbai, rašyti Prancūzijos Revoliucijos bei jos sukeltų visuomeninių permainų akivaizdoje išreiškia tą pačią baimę, kad demokratizacijos procesas Europoje sunaikins tuos aristokraiškos kultūros elementus, kuriuos jie laikė esminiais Europos kultūros ir žmogiškumo garantais.
Didelę įtaką ideologijoms susiformuoti turėjo Didžioji Prancūzų revoliucija. Anglas Edmundas Burke (liet. Bekas arba Berkas) ir jo 1790 m. išleista knyga "Apmąstymai apie revoliuciją Prancūzijoje" tapo konservatoriams tuo, kuo vėliau socialistams - K.Marksas ir jo "Kapitalas". E.Burke bandė išsiaiškinti, kodėl, pakilusi į kovą su tironija, revoliucija pati tapo dar didesne tironija, kada nedidelė grupė žmonių, prisidengusi liaudies vardu, įgijo tokią valdžią, apie kurią absoliutūs monarchai tik svajojo, o revoliucijos skelbtos idėjos apie laisvę, lygybę, brolybę nebuvo įgyvendintos, bet virto organizuotu, tačiau nebekontroliuojamu teroru, kurio simboliu ilgam liko giljotina. E.Burke buvo 1688 m. Anglijos ir 1776 m. JAV revoliucijų šalininkas, gynė airių bei indų teises nuo Britanijos kolonizatorių, tačiau Didžiąją Prancūzų revoliuciją jis pasmerkė. Tarp šių revoliucijų E.Burke įžvelgė esminius skirtumus. Jei Šiaurės Amerikos revoliucijai vadovavo žinomi ir visuomenėje gerbiami žmonės, tai Prancūzijoje - iki revoliucijos negirdėti "literatai", kuriems norint tapti tikrais literatais, kaip rašė kitas konservatorių ideologas A. de Torqueville'is, "tereikėjo geriau išmanyti rašybą". E.Burke Prancūzijos revoliuciją laikė kova ne dėl laisvės, o dėl absoliučios valdžios, kurios siekė neturintys "indėlio visuomenėje" veikėjai, pavirtę visuomenės priešais. Amerikos revoliucionieriai siekė konkretiems žmonėms laisvės gyventi pagal savo papročius ir tradicijas, kurias bandė paminti britai. Prancūzų revoliucionieriai, prisiskaitę švietimo amžiaus filosofų, tikėjo žmogaus proto visagalybe ir siekė sukurti tobulą "geometrijos" dėsniais pagrįstą santvarką. Žmogus jiems buvo abstrakti sąvoka, turinti prisiderinti prie jų kuriamos laimingo ir tobulo gyvenimo schemos. Revoliucinis Visuomenės saugumo komitetas skelbė: "Reikia visiškai performuoti liaudį, kurią norima padaryti laisvą, - sugriauti prietarus, pakeisti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!