Lazdynų Pelėda

Lietuvių literatūroje Lazdynų Pelėdos kūryba sudaro dviejų rašytojų seserų – Sofijos Ivanauskytės-Pšibiliauskienės ir marijos Ivanauskytės-Lastauskienės – raštai. Daugumas abiejų seserųraštų savo metu buvo paskelbti vienu Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu. Visi Marijos Lastauskienės kūriniai, parašyti iki Sofijos Pšibiliauskienės mirties, pastarosios buvo verčiami į lietuvių kalbą iš lenkų kalbos, kuria rašė Marija. Nėra abejonės, kad Sofija vertė suteikdama kūriniams savo idėjinių stilistinių bruožų, imdama už tuos kūrinius visišką atsakomybę. Tuos negausius kūrinius, kurie iki Sofijos mirties buvo išspausdinti Marijos Lastauskienės pavarde, taip pat yra Sofija tvarkiusi.
                  Turėdamos daug bendro ir savo pagrindinėmis kūrybos ypatybėmis būdamos labai artibos, abi seserys vi dėlto nuėjo savarankišką gyvenimo kelią, kuris vienaip ar kitaip sąlygojo ir jų literatūrinę veiklą.
Vyriasnioji sesuo, Sofija, gimė 1867m. rugsėjo16d. Paragių dvarelyje, Šiaulių apskrityje, smulkių dvarininkų šeimoje. Jai neteko gauti normalesnio mokslo, išskyrus naminį pasiruošimą, ir ji liko visam amžiui savamokslė.
Smunkant nepraktiškam tėvų ūkiui, Sofijai iš jaunų dienų teko susidurti su išsigimstančios bajorijos aplinka. Ilgus metus gyvendama gimtinėje, Sofija turėjo progos iš arti stebėti ir aplinkinių valstiečių gyvenimą, jų vargą, kūrį ypač didino dvarininkų, buožių, caro valdininkų daromos skriaudos bei priespauda. Tačiau jaunoji Sofija, nors jautė ir matė tiek bajorijos išsigimimą, tiek ir valstiečių skurdą, buvo visiškai nepasiruošusi kovoti prieš tas gyvenimo blogybes. Kaip pati pažymi savo autobiografijojo, ji svajojo “ apie heroizmo darbus, pasišventimą, aukas “, žinoma, tos pačios bajorijos būklės, siauro asmeniško gyvenimo dirvoje. Verždamasi iš slėgiančios aplinkos, rašytoja 1891m. ištekėjo už dvarininko Pðibiliausko. Tačiau vedybos buvo nelaimingos. Vyras pasirodė esąs ištvirkėlis, alkoholikas. Sofija savo vyro ne tik nepataisė, bet ir pati atsidūrė dideliame varge ir nuoskaudose.
Vienas iš žymiausių reiškinių visuomenineme Lietuvos gyvenime buvo XIXa. pabaigoje lietuvių buržuazinis nacionalinis judėjimas. Sofija Ivanauskytė-Pšibiliauskienė, nusivylusi sulenkėjusios bajorijos gyvenimu, ne tik palankiai, bet ir gana entuziastiškai sutiko šį judėjimą, susipažino su jo atstovais, pradėjo bendradarbiauti “ Varpe...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!