Lazdynų Pelėdos apsakymo „Motulė paviliojo“ probleminė analizė

Lazdynų Pelėdos apsakyme „Motulė paviliojo“ labai ryški vaiko našlaičio problema. Ji nagrinėjama visame kūrinyje. Knygoje vaizduojama ne tik tėvų netekties nelaimė, bet ir tai, kad po šito skausmingo įvykio yra patenkama į namus, kuriuose vaikai nemylimi, išnaudojami. Taip jų nelaimė dar labiau padidinama. Šiai problemai paaštrinti rašytoja pasitelkia ne tik vaikų jausmų aprašymus, bet ir gamtos vaizdus. Gamtos motyvai vyrauja visame kūrinyje. Vaikams ši gamta nėra maloni, ji jiems grėsminga, baisi. Būtent gamtoje, dėl gamtos stichijos vaikai praranda motiną: „manoma, kad ji palindo po ledu“. Lazdynų Pelėda netekimo skausmą sustiprina gamtos motyvais. Vaikai praranda motiną žiemą, kuomet gamta yra atšiauri, kelianti baimę, šalta. Jau pačioje pirmojoje pastraipoje kuria nuotaiką, kuri keltų blogą nuojautą, jausmą, kad tuoj kažkas atsitiks, įvyks nelaimė. Gamtos žiaurumas nuolat pabrėžiamas. Pabrėžiama ir tai, kad ši aplinka nėra maloni vaikams – jiems šalta, baisu. Taigi gamtos būsena visiškai atitinka vaikų nuotaiką.
Mirusi vaikų motina pasirodo taip pat gamtoje – meldyne, laumių skalbykloje. Kai Katriukė suserga ir jai pradeda vaidentis motina buitinė aplinka vėl perkeliama į gamtinę. Vėl būtent aplinka perteikia Katriukės jausmus. Iš pradžių vaizduojama džiugi pavasario nuotaika, priešinga mergaitės savijautai. Kontrastu bandoma sustiprinti vaiko savijautos blogumą: „ Lauke taip gražu, taip linksma, tik našlaitėlės širdyje liūdna....“ Toliau gamta vaizduojama vis grėsmingesnė, vaizdai tampa ne tokie linksmi, taip vėl kuriamas įspūdis, kad kažkas atsitiks bloga: „Šniokščia, siūbuoja paupy laibi meldai, šnabždėdami savo ilgais žiaudriais lapais; siūbuoja, šniokščia: tikrai valandomis rodosi, kad juose kas verkia.“ Kartojimas „šniokščia, siūbuoja“ tarsi sustiprina, perteikia vaizdu mergaitės apsvaigimo būseną. Tas būsenos apsvaigimas toliau tęsiamas upės bangavimo aprašymu. Mergaitės motina pasirodo tarp baltų lelijų. Lelijos yra mirties gėlės. Jos dažnai nešamos mirusiesiems. Gėlės yra baltos, balta spalva skaistumo, šventumo, tyrumo simbolis. Taip pat tai gali būti ir mirties spalva. Vėlės yra baltos. Mergaitės nuskendimas vėl perteikiamas gamtos motyvais: „ susiūbavo laibi meldai, prasiskleidė lelijų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!