Laukiančio žmogaus drama literatūroje (Radauskas, Savickis)

Laukimas – žmogaus socialinį ir asmeninį gyvenimą paveikianti, individualiai išgyvenama, tačiau universali būsena, galinti daryti įtaką asmenybės augimui, racionalių sprendimų priėmimui ar susitaikymui su esama padėtimi. Amžino laukimo absurdiškumą puikiai pavaizdavo airių dramaturgas Samuelis Beckettas kūrinyje „Belaukiant Godo“. Statiškosios dramos šedevru laikomame kūrinyje išryškėja visos žmonijos viltis laukiant išganytojo, išlaisvinsiančio iš beprasmės būties. Laukiančio žmogaus drama išryškėja ir lietuvių literatūroje – ekspresionisto Jurgio Savickio bei Henriko Radausko kūryboje.
Visų pirma, lietuvių novelisto Jurgio Savickio kūryboje laukiančio žmogaus drama perteikiama traumuojančioje aplinkoje gyvenančio vaiko akimis, o poetas Henrikas Radauskas, vaizduodamas laukiantį žmogų, dėmesį koncentruoja į artėjančios mirties nujautimą. Jurgio Savickio novelėje „Kova“ pagrindinis kūrinio veikėjas – vaikas, gyvenantis su geriančiu, prieš jį smurtaujančiu tėvu ir pasileidėle motina. Berniukas rūpinasi savo girtuokliais tėvais, saugo mamą nuo norinčių ja pasinaudoti vyrų, puikiai suvokdamas tėvų ydas ir silpnybes. Priešiškas santykis su pasauliu, nesaugi bei žalojanti aplinka jį skatina persikelti į fantazijų pasaulį: „Kaip jis norėtų, suvaręs arklius namie ganykloje ir užskleidęs žardyną, eiti poilsio į šienus, o ne čia vėpsoti po bjaurius kiemus mieste.“ Vaikas svajoja apie mylinčią, darnią šeimą, laukia dienos, kai tėvų elgesys pasikeis, ir jam nebereikės prisiimti suaugusiųjų atsakomybių. Tačiau pasąmoningas tikėjimas šeimos idealais jį tik nuskriaudžia ir pažemina, kadangi visos pastangos yra bevaisės: „Jau aušta. Ūkininko šeimynos nariai turės vėl visi greitai susirinkti į krūvą.” Svajonėms apie normalią vaikystę, gerbiančius save tėvus ir jaukią namų aplinką nėra lemta išsipildyti, o vaikas, regėjęs traumuojančius vaizdus, yra priverstas subręsti anksčiau, neišgyventi lengvabūdiškos vaikystės džiaugsmų. Šioje novelėje žiaurioje situacijoje gyvenančio, geresnio rytojaus laukiančio berniuko drama pavaizduota kaip vaikiškai naivus, beviltiškas laukimas to, kam nelemta išsipildyti. Kita vertus, poeto Henriko Radausko eilėraštyje „Mirties angelas“ laukiančio žmogaus drama pavaizduojama nujaučiant neišvengiamą mirtį. Jau pirmosiose šio eilėraščio eilutėse užsimenama apie artėjančią baigtį: „Jisai ateina per granito kiemą, / Juoduos sparnuos pražilę plunksnos žiba.“ Poetizuotas mirties angelo atėjimas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!