Konspektai

Ląstelės fiziologija, nervų ir raumenų sistemos fiziologija

9.6   (2 atsiliepimai)
Ląstelės fiziologija, nervų ir raumenų sistemos fiziologija 1 puslapis
Ląstelės fiziologija, nervų ir raumenų sistemos fiziologija 2 puslapis
Ląstelės fiziologija, nervų ir raumenų sistemos fiziologija 3 puslapis
Ląstelės fiziologija, nervų ir raumenų sistemos fiziologija 4 puslapis
Ląstelės fiziologija, nervų ir raumenų sistemos fiziologija 5 puslapis
Ląstelės fiziologija, nervų ir raumenų sistemos fiziologija 6 puslapis
Ląstelės fiziologija, nervų ir raumenų sistemos fiziologija 7 puslapis
Ląstelės fiziologija, nervų ir raumenų sistemos fiziologija 8 puslapis
Ląstelės fiziologija, nervų ir raumenų sistemos fiziologija 9 puslapis
Ląstelės fiziologija, nervų ir raumenų sistemos fiziologija 10 puslapis
Ląstelės fiziologija, nervų ir raumenų sistemos fiziologija 11 puslapis
Ląstelės fiziologija, nervų ir raumenų sistemos fiziologija 12 puslapis
Ląstelės fiziologija, nervų ir raumenų sistemos fiziologija 13 puslapis
Ląstelės fiziologija, nervų ir raumenų sistemos fiziologija 14 puslapis
Ląstelės fiziologija, nervų ir raumenų sistemos fiziologija 15 puslapis
Ląstelės fiziologija, nervų ir raumenų sistemos fiziologija 16 puslapis
Ląstelės fiziologija, nervų ir raumenų sistemos fiziologija 17 puslapis
Ląstelės fiziologija, nervų ir raumenų sistemos fiziologija 18 puslapis
Ląstelės fiziologija, nervų ir raumenų sistemos fiziologija 19 puslapis
Ląstelės fiziologija, nervų ir raumenų sistemos fiziologija 20 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

FIZIOLOGIJA skirstoma: 1. Specialūs skyriai ( virškinimo, kraujo apytakos, šalinimo ir t.t.) 2. Amžinė 3. Bendroji lyginamoji- tiria įvairių rūšių ir tos pačios rūšies organizmų funkcijų ypatumus individualaus vystymosi procese. Savybės, skiriančios gyvus organizmus nuo negyvų daiktų: 1. METABOLIZMAS- cheminių procesų, vykstančių gyvame organizme, visuma. • Katabolizmas- organinių medžiagų skaldymas atsipalaiduojant energijai. • Anabolizmas- organinių medžiagų sintezė panaudojant energiją. 2. JUDĖJIMAS- raumeninių ląstelių susitraukimo padarinys. Valingas ir nevalingas. 3. AUGIMAS- kūno ląstelių ir/arba viso kūno augimas. Jį sudaro ląstelės skaičiaus, dydžio ir jas supančios medžiagos augimas. 4. LAIDUMAS- ląstelių gebėjimas priimti dirginimus ir perduoti juos iš vienos kūno vietos į kitą. 5. DAUGINIMASIS- organizmo savybė save atkartoti. Gali apimti naujų ląstelių susidarymą (nelytinis dauginimasis) arba atsiradimas visiškai naujo individo (lytinis dauginimasis) 6. DIRGLUMAS- organizmo savybė atsakyti į išorinius ir vidinius dirginimus. 7. ŠALINIMAS- nereikalingų medžiagų pašalinimas iš organizmo. Homeostazė- tai pastovi pusiausvyra ir jos palaikymas organizme./ cheminis ir fizinis pastovumas. Paprasti homeostaziniai procesai (termoreguliacija, maitinimasis, gėrimas) remiasi neigiamo grįžtamojo ryšio principu tam tikro lygio temperatūrai, kūno svoriui ir osmosiniam slėgiui palaikyti. Esamą lygį junta receptoriai, esantys periferijoje ir smegenyse. Ląstelės cheminė dalis: baltymai, angliavandeniai, lipidai, nukleino rūgštys. Angliavandeniai: • Monosacharidai: gliukozė, fruktozė, galaktozė • Disacharidai: maltozė, sacharozė, laktozė. • Polisacharidai: krakmolas, glikogenas, celiuliozė. Lipidai: I. Steroidai (daugelis hormonų; cholesterolis) II. Eikazanoidai (modifikuotos riebiosios rūgštys, dalyvaujančios tarpląsteliniame bendravime; prostaglandinai; tromboksonai. III. Trigleciridai (riebalai) sudaryti iš glicerolio ir riebiųjų rūgščių. IV. Fosfolipidai (turintys fosforo) • Nesotieji ir sotieji riebalai • Ląstelės riebalai kaupiasi lašelių-globulių pavidalu: gyvūnų ir žmonių organizmuose specializuotos ląstelės- adipocituose riebaliniame audinyje. Baltymai: • Amino rūgščių polimerai- polipeptidai. • Turi IV lygių struktūrą. • III struktūra gali būti pluoštinė (kolagenas- plaukuose, sausgyslėse); tropomiozinas- raumenininėse ląstelėse) arba globulinė (veikia kaip receptoriai, cheminiai signalai, baltymai – nešėjai, fermentai. Pvz.:mioglobinas, insulinas, Na+/K+ siurblys). Yra baltymų, turinčių ir globulinį, ir pluoštinį komponentus, pvz.: miozinas. • Glikoproteinai – baltymai, prisijungę lipidų; lipoproteina- baltymai, prisijungę angliavandenių. Nukleotidai ir nukleino rūgštys • Nukleotidai jungdamiesi formuoja nukleino rūgštis, o kai kurie (ATP) perduoda energiją gyvybiniuose ląstelių procesuose. • Nukleino rūgštys (DNR ir RNR) saugo ir perduoda genetinę informaciją. DNR- dvigrandė spiralinė molekulė, kurioje polinukleotidinės grandinės laikosi kartu dėka vandenilinių jungčių tarp komplementarių azotinių bazių (G-C, A-T). Randama branduolyje (žmogaus 46 chromosomose), kuri saugo genetinę informaciją. RNR- viengrandė nukleotidų molekulė. Randama branduolyje ir citoplazmoje. LĄSTELĖS SANDARA IR FIZIOLOGIJA • Plazminė membrana- atskiria ląstelę nuo ekstraląstelinio skysčio. • 2 pagrindiniai vidiniai komponentai: Branduolys- membrana apsupta struktūra, kurioje glūdi ląstelės genetinė informacija ir citoplazma, kuri skirstoma į citozolį (gelio pavidalo skystis) ir organelės (membraninės ir nemembraninės) PLAZMINĖ MEMBRANA • Sudaryta iš baltymų (integruoti; transmembraniniai; periferiniai) ir lipidų (fosfolipidų) ir angliavandenių. • Dėl fosfolipidų cheminių savybių membrana panaši į ‚‘sumuštinį‘ (bilipidinis sluoksnis), kur hidrofiliniai fosfolipidų galai atkreipti į vandenilinę aplinką ląstelės išorėje ir viduje, o hidrofobinės uodegos yra membranos vidinėje dalyje. • Membranoje yra lipido cholesterolio, palaikančio membranos lipidų stabilumą. MOLEKULIŲ JUDĖJIMAS PER LĄSTELĖS PLAZMINĘ MEMBRANĄ • Plazminė membrana pusiau pralaidi: mažos molekulės (O2 , CO2 ir H2O) ir lipidai prasmunka pro membraną, o didelės molekulės negali patekti ar išeiti iš ląstelės. Medžiagų transportas vyksta keliais būdas: Difuzija Osmozė Palengvinta difuzija Aktyvusis transportas Endocitozė fagocitozė DIFUZIJA Medžiagų judėjimas pagal koncentracijos gradientą Pvz.: O2 difuzija iš plaučių į kapiliarus OSMOZĖ Vandens difuzija Vandens reasorbcija iš inkstų kanalėlių PALENGVINTA DIFUZIJA Difuzija, dalyvaujant baltymams nešėjams Gliukozės koncentracija į eritrocitus AKTYVUSIS TRANSPORTAS Medžiagų keliavimas pries koncentracijos gradientą, dalyvaujant baltymams nešėjams ir ATP Druskų reasorbcija iš inkstų kanalėlių. ENDOCITOZĖ (fagocitozė, pinocitozė) Membrane apgaubia medžiagą ir įsitraukia į ląstelės vidų membraninės pūslelės pavidalu Leukocitų savybė įtraukti vidun bakterijas. EGZOCITOZĖ Membraninės pūslelės susijungia su ląstelės membrana, atpalaiduodamos turinį ląstelės išorėje Neuorotransmiterių atsipalaidavimas iš nervinių ląstelių. • Daugialąsčiuose organizmuose ląstelės kontaktuoja membranomis, dalyvaujant sukibimo molekulėms ir formuojantis specialioms jungtims, Kadherinai- adhezijos molekulės, kurios dalyvauja sulipime. • Yra 3 specialiųjų jungčių tipai: I. Glaudžios, pvz.: epiteliniuose audiniuose II. Dezmosomos- sagučių formos jungtys tarp gretimų ląstelių, dalyvaujant tik mažiems kontaktuojančių ląstelių membranų taškeliams. Randamos audiniuose, patiriančiuosiosea mechaninį stresą (širdyje, gimdoje, odoje) III. Plyšinės- plyšių tarp besijungiančių ląstelių. Ypač svarbios, kur reikalingas bendravimas tarp ląstelių (lygiųjų raumenų ir t.t.) BRANDUOLYS • Apgaubtas dvisluoksniu branduolio apvalkalu, kuriame yra poros. • Talpina genetinę medžiagą- DNR, kuri lemia ląstelės funkcijas ir baltymų sintezę. DNR chromatine arba chromosomų pavidalu. 23 poros chromosomų: 22 poros autonomų ir viena pora heterochromosomų. • Turi branduolėlį- ovalią struktūrą, kurioje vyksta ribosominės RNR sintezė. CITOZOLIS • Gelinis skystis svarbus daugeliui ląstelės procesų. • Įvairūs fermentai citozolyje katalizuoja specifines reakcijas • Kaupiama energija trigleciridų ar glikogeno pavidalu struktūrose, vadinamose intarpais. • Jame kaupiasi sekrecinės pūslelės. (jas pagamina goldžio aparatas) • Citozolio cheminė sudėtis labai svarbi nervinių ir raumeninių ląstelių veiklai. MEMBRANINĖS ORGANELĖS • Grūdėtasis (šiurkštusis) endoplazminis tinklas. Jungiasi su branduolio apvalkalu, nusėtas ribosomų. Jame vyksta baltymų sintezė ir jų branda po transliacijos proceso. • Lygusis endoplazminis tinklas. Jungiasi su ŠET; vamzdelinė struktūra be ribosomų. Jame vyksta lipidų sintezė, potransliacinė baltymų branda; molekulių transportas iš ET į Goldžio kompleksą; kaupiamas Ca; ardomos kenksmingos organizmui medžiagos (gausu kepenų ląstelėse). • Goldžio aparatas- plokščių maišelių (cisternų) grupės šalia ET. Jame vyksta potransliacinė branda, baltymų rūšiavimas, pakavimas į membranines sekrecines pūsleles, lizosomų susidarymas. • Mitochondrijos- pailgų maišelių formos; turi vidinę (raukšlėtą su kristomis) ir išorinę membranas; vidus- grūdėtas matriksas, kuriame gausu fermentų, struktūrinių baltymų, DNR, ribosomų. PAGRINDINĖ MITOCHONDRIJŲ FUNKCIJA- ATF sintezė. Taip pat dalyvauja paskutinėse steroidinių hormonų sintezės stadijose; reguliuoja Ca kiekį ląstelėse (formuoja granules); rudajame riebaliniame audinyje dalyvauja šilumos gamyboje. Mitochondrijų skaičius ląstelėje kinta nuo cheminis sinapsinis signalas -> postsinapsinis elektrinis signalas. Neuronų išskiriami neuromediatoriai (neurotransmiteriai) • Skiriami mažamolekuliniai ir stambiamolekuliniai neuromediatoriai. • Svarbiausi (klasikiniai) mažamolekuliniai : esteris, acetilcholinas, katecholaminai: dopaminas, noradrenalinas, adrelinas, serotoninas, histaminas; glutamatas, aspartatas, glicinas. • Stambiamolekuliniai neuromediatoriai yra neuropeptidai (>50): medžiaga P, enkefalinai, endrofinai, somatostatinas, neuropeptidas Y, cholecistokininas ir kt. • Neuromediatorių veikimas baigiasi, kai jie pašalinami iš sinapsinio plyšio: difunduoja, yra suardomi arba pernešami atgal į presinapsinę galūnę. SIGNALO TRANSDUKCIJA LĄSTELĖSE • Ląstelės membranos laidumą neuromediatoriai gali veikti tiesiogiai arba netiesiogiai- per tarpininkus (cAMP, G baltymas, Ca2+, arachidono r.), kurie sukelia ne tik membranos laidumo, bet ir kitokių pokyčių ląstelės viduje. • Neuromediatoriai yra jaudinamieji- atidaro katijonų (Na+) kanalus, sukelia depoliarizaciją, t.y. jaudinamąjį postsinapsinį potencialą, ir didina ląstelės jaudrumą -> jaudinančioji sinapsė. • Neuromediatoriai yra slopinamieji- atidaro arba K+ arba Cl- kanalus ir sukelia hiperpoliarizaciją, t.y. slopinamąjį postsinapsinį potencialą, ir mažina ląstelės jaudrumą -> slopinančioji sinapsė. • Atsižvelgiant į neuromediatorių, neuronai gali būti skirstomi į jaudinančiuosius ir slopinančiuosius. Svarbiausias jaudinamasis neuromediatorius CNS yra aminorūgštis glutamatas. Svarbiausi slopinamieji CNS neuromediatoriai yra gamma aminosviesto rūgštis (GABA) ir glicinas. INTEGRACINĖS NEURONO SAVYBĖS • Neuronas integruoja (sumuoja) jaudinančiųjų ir slopinančiųjų sinapsių poveikį, t.y. vyksta jaudinančiųjų ir slopinančiųjų postsinapsinių potencialų algebrinė sumacija. • Sumacija vadinama laikine, jei sumuojami vienos aferentinės skaidulos vienas paskui kitą sukeliami postsinapsiniai potencialai. Erdvine- jei sumuojami postsinapsiniai potencialai, sukelti tuo pačiu metu, bet skirtingų aferentinių skaidulų. • Visų aktyvintų sinapsių sukeltai suminei depoliarizacijai pasiekus slenkstį, neuronas generuoja impulsą (veikimo potencialą). Nervinis impulsas kyla pradiniame aksono segmente ir toliau plinta aksonu. Taip perduodamas signalas kitoms ląstelėms. SIGNALO PERDAVIMAS IŠ NERVO Į RAUMENĮ • Signalas skersaruožiam griaučių raumeniui susitraukti perduodamas per nervo ir raumens sąlyčio vietą- sinapsę. • Vieną raumenų ląstelę įnervuoja vienas motoneurono aksonas, kuris sudaro sinapses raumens membranos srityje, vadinamoje galine plokštele. • Vienas motoneuronas inervuoja daug raumeninių skaidulų,nes jo aksonas daug kartų šakojasi. • Nervo ir raumens sinapse signalas perduodamas cheminiu būdu- neuromediatoriaus acetilcholino (ACh) pagalba, kuris veikia raumens membranoje esančius receptorius. Signalo perdavimas iš nervo į raumenį • Veikimo potencialas, pasiekęs aksono galūnę, sukelia ACh išsiskyrimą į sinapsinį plyšį. • ACh molekulės jungiasi su receptoriais postsinapsinėje membranoje ir atidaro cheminius kanalus, kurie praleidžia Na+ ir K+ jonus. • Sukeliama vietinė raumeninės skaidulos depoliarizacija, vadinama galinės plokštelės potencialu. • Šis potencialas atidaro elektrinius Na+ kanalus, sukeliančius sklindantį raumeninės skaidulos veikimo potencialą, kuris sukelia jos susitraukimą. • ACh veikia labai trumpai (1-2 ms): jo veikimą sustabdo fermentas acetilcholinesterazė, bei dalis ACh difunduoja iš sinapsinio plyšio. Signalo perdavimo tarp neuronų ir iš neurono į raumeninę skaidulą palyginimas Savybė Nervo ir raumens sinapsė Tarpneuroninė sinapsė Inervacija 1 raumens skaidulą inervuoja 1 aksonas 1 neuroną inervuoja >1000 aksonų Neuromediatorius Acetilcholinas (ACh) Įvairūs Receptoriai Jonotropiniai Jonotropiniai ir metabotropiniai Atsakas Jaudinimas Jaudinimas arba slopinimas slenkstis Visada viršijamas Slenksčio nesiekia, reikia sumacijos. RAUMENŲ SUSITRAUKIMO IR ATSIPALAIDAVIMO MECHANIZMAI Griaučių raumenų struktūra • Pagrindinis griaučių raumens struktūros vienetas yra raumeninė skaidula (raumeninė ląstelė su daug branduolių). Jos citoplazma- sarkoplazma; o iš išorės dengianti membrana- sarkolema. • Vienoje raumeninėje skaiduloje yra nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių raumenų gijų (miofibrilių), kurios susideda iš aktino ir miozino siūlelių (miofilamentų). • Storieji miofilamentai sudaryti iš miozino molekulių, kurios viename gale turi miozino galvutę, o kitame miozino uodegą. • Plonieji miofilamentai sudaryti iš aktino, tropomiozino ir troponino baltymų. • Miozino ir aktino siūlai iš dalies persidengia sudarydami šviesias (iš aktino siūlų) juostas (I diskus) ir tamsias (iš miozino ir aktino siūlų) juostas (A diskus). • Ruožas, dalijantis į dvi lygias dalis I diskus, vadinamas Z linija. • Miofibrilių segmentai, esantys tarp dviejų gretimų Z linijų, vadinama sarkomeru- mažiausiu struktūriniu vienetu. Griaučių raumenų susitraukimas- tai slystamųjų siūlelių (filamentų) mechanizmas. • Raumens susitraukimą sukelia elektrinis impulsas (veikimo potencialas), plintantis nervo ir raumens sinapsėje. • Sukeliamas sarkolemos veikimo potencialas, kuris plinta raumeninės skaidulos membranos paviršiumi ir patenka į skersinių vamzdelių –T sistemą (gilūs sarkolemos įlinkimai raumeninėje skaiduloje). • Aktyvinami Ca2+ kanalai, kurie jungia T sistemą su sarkoplazminio tinklo Ca2+ jonų talpyklomis. • Išsiskiria Ca2+jonai ir padidėja jų koncentracija sarkoplazmoje, o ypač prie aktino ir miozino siūlelių. • Dauguma Ca2+ jonų labai greitai sulimpa su troponinu C, įvyksta troponino- tropomiozino komplekso konformaciniai pokyčiai. • Atidengiami aktino siūlelių aktyvieji centrai, kurie prijungia miozino galvutę. • Susidaro aktyvieji skersiniai miozino tilteliai. • Šie tilteliai sukimba su aktino siūlais ir sukamaisiais judesiais traukia juos sarkomero vidurio link- slystamųjų siūlelių mechanizmas. • Sarkomerai ir raumeninė skaidula sutrumpėja. • Miozino tilteliai cikliškai prisijungia prie aktino ir atsijungia nuo jo. Šiam ciklui reikalinga ATP energija. • Raumuo atsipalaiduoja sumažėjus laisvųjų Ca2+ jonų koncentracijai sarkoplazmoje, veikiant Ca2+ siurbliui, kuris grąžina jonus į sarkoplazminį tinklą. MOTORINIS VIENETAS • Skersaruožių griaučių raumuo sudarytas iš daugelio raumeninių skaidulų. • Į vieną raumeninę skaidulą ateina vieno motoneurono skaidula, tačiau vienas motoneuronas inervuoja daug raumeninių skaidulų (20-2000) priklausomai nuo raumens funkcijos. • Motoneuronas ir jo aksono inervuojamos skaidulos sudaro motorinį vienetą. Nervų sistema valdo griaučių raumenis per motorinius vienetus. Griaučių raumenis inervuoja juntamosios ir judinamosios somatinių nervų skaidulos. Raumenų susitraukimo metu juose vykstančius procesus (arterijų išsiplėtimą, kraujo priplūdimą, energijos veiksmus) valdo autonominė nervų sistema. Parodoksinė raumenų veikla • Teoriškai kiekvienas raumuo gali susitraukinėti izoliuotai, tačiau praktiškai raumenys susitraukinėja grupėmis. • Sąmoningas vienos ar kelių raumenų grupių susitraukimas dažnai sukelia nesąmoningą kitų raumenų grupių susitraukimą- paradoksinė raumenų veikla. Griaučių raumenų susitraukimo energetika • Raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo metu energija, gaunama ATP hidrolizės būdu, reikalinga: -Na+- K+ siurbliui- apie 10% • Skersiniams miozino tilteliams sukibti su aktinu ir atsipalaiduoti nuo jo- apie 60% • Ca2+ siurbliui- apie 25% • Miozino lengvosioms grandinėms fosforilinti- apie 5% ATP atsargų ląstelėje pakanka tik keliems raumens susitraukimams, toliau vyksta anaerobinė ATP resintezė (iš kreatinfosfato ir gliukozės susidaro naujos ATP molekulės, kaupiantis pieno r.) Raumenų susitraukimo tipai 1) Izometrinis- raumuo sukelia jėgą, tačiau jo ilgis nekinta 2) Dinaminis- raumuo įgyja jėgą, kintant jo ilgiui • Koncentrinis- (raumens ilgis mažėja): izokinetinis, izotoninis • Ekscentrinis ( ilgis didėja) Net vieno judesio metu raumens susitraukimo tipai gali būti skirtingi. Raumens skaidulos susitraukimo jėga priklauso nuo: • Raumeninės skaidulos ilgio. Didžiausią jėgą sukelia 2,2- 2,3 cum ilgio sarkomerai: susidaro daugiausia skersinių miozino tiltelių, prisijungiančių prie aktino. Labai ištempus ar labai sumažėjus ilgiui, jėga mažėja. • Susitraukimo greičio. Didelį svorį raumuo gali pakelti tik mažu greičiu, o didžiausias susitraukimo greitis, kai raumuo susitraukia be jokio papildomo svorio. • Laiko. Susitraukimo jėga priklauso nuo aktyvinimo trukmės: raumens jėga pradeda didėti po 20-30 ms nuo veikimo potencialo pradžios. • Aktyvinimo dydžio. (pvz.: elektrostimuliavimo dažnio). Dirginant mažu dažniu, kiekvienąkart susitraukęs raumuo visiškai atsipalaiduoja (pavienis susitraukimas); dirginant didėjančiu dažniu, raumuo nespėja atsipalaiduoti, susitraukimai sumuojasi (tetanusas). Griaučių raumeninių skaidulų tipai Remiantis fiziologinėmis, histologinėmis ir biocheminėmis ypatybėmis, raumeninės skaidulos skirstomos: • I tipo- lėto susitraukimo ir atsipalaidavimo greičio, mažos susitraukimo jėgos, labai lėtai nuvargstančios; • IIA tipo- greito susitraukimo ir atsipalaidavimo greičio, didelės susitraukimo jėgos, lėtai nuvargstančios. • IIB tipo- greito susitraukimo ir labai greito atsipalaidavimo greičio, didelės susitraukimo jėgos, greitai nuvargstančios. Absoliuti žmogaus raumenų jėga matuojama dinamometru. Raumens darbas (džauliais J) arba kilogrammetrais (kgm) apskaičiuojamas pagal svorį, kurį raumuo pakelia, ir aukštį su ergografu, veloergometru. Griaučių raumenų prisitaikymas (adaptacija) • Raumenų įsidirbimas: aktyvėja raumenų medžiagų apykaita ir didėja temperatūra, gerėja raumenų mechaninės savybės. Tam tikslui atliekami tempimo pratimai. • Raumenų potenciacija (aktyvacija): gerėja Na+ -K+ siurblio aktyvumas; didėja skersinių miozino tiltelių stipraus sukibimo su aktinu greitis. • Raumenų nuovargis- raumenų susitraukimo jėgos, greičio ir galios bei atsipalaidavimo greičio mažėjimas. Nuovargio paskirtis- saugoti nuo sutrikimų, sukeliamų sunkaus fizinio darbo, raumens struktūrą ir energetiką. Raumenų nuovargio mechanizmai 1. ATP hidrolizės ir resintezės greičio mažėjimas 2. Metabolitų susikaupimas (ADP, neorganinio fosfato, AMP ir kt.) 3. Acidozė 4. Elektrinio signalo perdavimo nuo sarkolemos iki sarkoplazminio tinklo sutrikimas 5. Raumenų mechanikos sutrikimas. Atsižvelgiant į atliekamo darbo savitumą, nuovargio mechanizmui gali pasireikšti tam tikrose raumeninės skaidulos vietose sinapsėje, sarkolemoje, Ca2+ siurblyje ir kt.) Raumenų nuovargio rūšys: • Didelių dažnių nuovargis- atsiranda labai sunkiai, bet trumpai dirbant. • Metabolinis nuovargis- sumažėja ATP hidrolizės ir resintezės greitis, susikaupę metabolitai blokuoja skersinių miozino tiltelių ciklišką darbą. • Mažų dažnių nuovargis- blogėja impulso perdavimas nuo T sistemos iki sarkoplazminio tinklo. Raumuo atsigauna per kelias dienas. • Mechaninė raumens pažaida. Atliekant neįprastus ir sunkius fizinius pratimus, gali atsirasti mechaninės raumenų pažaidos (gali suirti sarkomerai, t.t. miofibrilės ir kt.) po 24-48h jaučiamas raumens skausmas- vėluojantysis skausmas- dėl uždegiminių procesų. Po jo raumuo būna atsparesnis mechaninei pažaidai- kartotinio krūvio fenomenas. Raumenų augimas ir senėjimas • Raumenų augimą ir vystymąsi reguliuoja hormonai (testosteronas, augimo hormonas, slydliaukės hormonai), nervinė aktyvacija, mechaniniai raumens dirgikliai. • Paauglystėje vyksta raumenų hipertrofija- raumeninių skaidulų baltymų daugėjimas. • Senstant mažėja raumeninių skaidulų (ypač I tipo), raumeninės skaidulos masė, sarkomerų skaičius, ilgis, Ca2+ siurblių skaičius. Mažėja viso raumens masė- raumens hipotrofija. LYGIŲJŲ RAUMENŲ STRUKTŪRA • Ląstelės mažesnės negu skersaruožių griaučių raumenų; atsipalaidavusios- verpstės formos, turi po vieną branduolį. • Nebūdingas ruožotumas, nes nėra sarkomerų struktūros ir Z linijų. • Ląstelės turi daugiau plonųjų miofilamentų (aktino) nei storųjų miofilamentų (miozino) • Neturi T sistemos, neryškus sarkoplazminis tinklas. LYGIŲJŲ RAUMENŲ TIPAI • Atskirojo vieneto (visceraliniai). Ląstelės jungiasi per mažos varžos plyšines jungtis, todėl elektrinis signalas greitai išplinta po ląsteles. Yra virškinimo kanale , šlapimo pūslėje, šlapimtakiuose, gimdoje. Jiems būdingas lėtas savaiminis (spontaninis) aktyvumas. Vegetacinė NS inervuoja ne kiekvieną ląstelę- miogeninis raumens aktyvumas. • Dauginių vienetų. Jų sujaudinimą sukelia vegetacinė NS, kurios skaidulos inervuoja beveik visas ląsteles- neurogeninis aktyvumas. Akies rainelės, krumplyno, sėklidės prielipo, sėklinių latakėlių lygieji raumenys. • Mišrus tipas. Būdingas daugeliui lygiųjų raumenų (pvz.,kraujagyslių). Lygiųjų raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo mechanizmai • Lygiųjų raumenų ląstelės susitraukia panašiai kaip skersaruožiai raumenys,cikliškai veikiant skersiniams tilteliams ir aktinui slystant miozino atžvilgiu. • Miofilamentai slenka lėčiau, ATP ir deguonies sunaudojama mažiau negu skersaruožiuose raumenyse. • Lygieji raumenys prisitaikę atlikti ilgai trunkančius ir mažai ATP energijos sunaudojančius tonusinius susitraukimus. • Ca2+ jonai svarbūs susitraukiant lygiesiems raumenims. Juose nėra troponino, todėl Ca2+ jonai jungiasi su kalmodulinu. • Vyksta miozino fosforilinimas, kuris sąveikauja su aktinu- vyksta skersinių tiltelių ciklas. • Lygusis raumuo atsipalaiduoja, kai sumažėja Ca2+ jonų koncentracija sarkoplazmoje ir miozinas defosforilinamas. • Lygiųjų raumenų susitraukimus reguliuoja ne tik laisvų Ca2+ jonų koncentracija sarkoplazmoje, bet ir miofilamentų jautrumas Ca2+ jonams. • Membranos hiperpoliarizacija ir cAMP, cGMP didėjimas sukelia lygiųjų raumenų atsipalaidavimą. Tai gali sukelti farmakologinės medžiagos. Lygiųjų raumenų plastiškumas • Lygieji raumenys yra labia plastiški, t.y. sugeba pasyviai atsipalaiduoti, persitvarkant aktino ir miozino miofilamentų tarpusavio padėčiai ir dalyvaujant ląstelės griaučiams. Savybė svarbi sutalpinant papildomą skysčio tūrį nesukeliant didelio spaudimo tuščiaviduriame organe, pvz., šlapimo pūslėje, kraujagyslėse. NERVŲ SISTEMA NEURONŲ HISTOFIZIOLOGIJA • Neuronas yra sužadinamas ar slopinamas nervinių impulsų ir perduoda juos kitiems neuronams. • Neurono kūnas yra jo metabolinis centras: chromatofilinė medžiaga yra neurono baltymų sintezės aparatas ir jautriai reaguoja į neurono funkcinės ir morfologinės būsenos pokyčius. • Dendritinio medžio tankis apibūdina neurono informacijos priėmimo ir jos saugojimo pajėgumus. • Aksonas yra neurono laidinė dalis. Neurono kūne sintetinamos medžiagos plinta per aksonus, o į kūną iš aksono galo sruvena medžiagų apykaitos produktai. • Neuronai su ilgais aksonais sujungia labiau nutolusias smegenų dalis (formuoja projekcinius ir komisūrinius laidus), o su trumpais aksonais- sujungia arti esančias nervines struktūras (formuoja asociacinius laidus). Neuroglija- sudaryta iš gliocitų. • Neturi elektrinių signalų generacijos savybių • Astrocitai su neuronų ataugomis sudaro tankų tinklą, kuriuo vyksta medžiagų difuzija tarp neuronų ir kraujo kapiliarų; kartu su mikroglija padeda pašalinti pažeisto nervinio audinio fragmentus. • Oligodendrocitai (didžiausia glijos ląstelių grupė) baltojoje medžiagoje. Formuoja apie neuronų ataugas mielininį apvalkalą, o pilkojoje medžiagoje apgaubia neuronus. • Ependimocitai iškloja smegenų ertmių paviršius, kuriomis cirkuliuoja smegenų skystis. Atlieka dengiamąją, paraminę sekrecines funkcijas. • Mikroglija- mažiausios neuroglijos ląstelės. Tai CNS fagocitai, makrofagai, fagocituojančios pažeistą audinį. Perefieriniai gliocitai- glijos ląstelės, įeinančios į PNS. • Neurolemocitai (Švano ląstelės) formuoja periferinių nervinių skaidulų apvalkalus- mieliną ir neurolemą; dalyvauja medžiagų apykaitoje tarp nervinių skaidulų ir kraujo bei audinių skysčio. • Ląstelės palydovės (mazgų gliocitai) atskiria neuronų kūnus nuo aplinkinių audinių. Gausu nugarinių ir galvinių nervų mazguose. CNS yra apie 100 bilijonų neuronų ir apie 100 trilijonų sinapsių; Sudaro apie 2% kūno svorio; tenka 15% kraujo, kurį širdis varinėja organuose ir audiniuose ramybės metu. CNS aprūpinimas krauju. • Didelis aprūpinimas krauju CNS reikalingas, nes nerviniam audiniui būdingas didelis metabolinis aktyvumas lyginant su kitais audiniais. • Ramybės sąlygomis smegenys sunaudoja 20% organizmo O2 ir 50% gliukozės. • Siekiant užtikrinti aprūpinimą reikalingomis medžiagomis, visą laiką į smegenis turi atitekėti pastovus kraujo kiekis. • CNS ypatingai jautri kraujotakos sutrikimams, nes turi mažai glikogeno ir gliukozę gauna tiesiai iš kraujo; negali gauti energijos anaerobinio metabolizmo būdu, todėl reikalingas nuolatinis aprūpinimas deguonimi ir gliukoze. HEMATOENCEFALINIS BARJERAS • Barjero anatominis pagrindas- smegenų kapiliarų endotelio ląstelės tarpusavy susijusios glaudžiosiomis jungtimis, kurias sudaryti endotelio ląsteles stimuliuoja astrocitai. • Medžiagos, patenkančios iš kraujo į smegenų audinius, turi pereiti endotelio ląsteles ir jų membranas. • Hematoencefalinis barjeras apsaugo CNS nuo kenksmingų medžiagų, esančių kraujyje. • Dujos ir hidrofobinės molekulės pereina membraną; hidrofilinės (jonai, angliavandeniai, amino r.) Medžiagų pernešimo per hematoencefalinį barjerą mechanizmai: • Lipiduose tirpstančių medžiagų difuzija (O2 , narkozę sukeliančios dujos, alkoholis) • Palengvintoji difuzija, dalyvaujant pernešikliui membranoje (D- gliukozė); • Aktyvioji pernaša, naudojant ATP energiją (Na+-K+ ATPazė) Pilkoji ir baltoji smegenų medžiaga • Neuronų kūnų, dendrite, aksonų galų sankaupos sudaro pilkąją medžagą (40% CNS) • Neuronų aksonai sudaro baltąją medžiagą (60% CNS). • Pilkoji medžiaga- sinapsinio bendravimo ir nervinės integracijos vieta ( smegenų žievė, branduoliai). • Baltoji medžiaga- greitas informacijos perdavimas dideliais atstumais veikimo potencialo forma. • Glijos ląstelės yra randamos ir pilkojoje, ir baltojoje medžiagoje. Laidai ir jų rūšys • Galvos ir nugaros smegenyse aksonai (nervinės skaidulos) sudaro pluoštus arba laidus, kurie sujungia pilkosios medžiagos sritis vieną su kita. • Atsižvelgiant į paskirtį ir sričių, kurias sujungia, lokalizacijos vietą, laidai skirstomi į projekcinius, asociacinius, komisūrinius. • Projekciniai laidai jungia smegenų žievę su kitomis galvos smegenų dalimis ir nugaros smegenimis. • Asociaciniai laidai jungia tos pačios pusės smegenų žievės sritis (branduolius). Pvz.: lankinis pluoštelis sujungia 2 sritis, Broka ir Vernikės laukelius, svarbias kalbos išreiškimui. • Komisūriniai laidai sujungia tos pačios funkcijos priešingų žievės pusių sritis. Šių laidų gausu didžiojoje smegenų jungtyje (Corpus callosum). PROJEKCINIAI LAIDAI Atsižvelgiant į nervinio signalo plitimo kryptį, skirstomi: • Kylantieji (aferentiniai, įcentriniai)- nerviniai signalai iš nugaros smegenų perduodami į galvos smegenų struktūras. • Nusileidžiantieji (referentiniai, išcentriniai)- nerviniai signalai iš galvos smegenų struktūrų perduodami į nugaros smegenis. Už nugaros smegenų ribų esantis nervinis audinys sudaro periferinę nervų sistemą. • PNS vyrauja nervinės skaidulos ir nedidelis kiekis nervinių ląstelių. • Nervinių ląstelių telkinys vadinamas mazgu. • Mazgai išsidėstę įvairiose PNS vietose ir skirstomi : 1. juntamuosius 2. autonominius. • Juntamieji mazgai yra nugarinių nervų ir tam tikrų galvinių nervų pradžioje. Šių mazgų neuronų dendritai sudaro juntamųjų skaidulų ašinius cilindrus. • Autonominius mazgus sudaro autonominių užmazginių skaidulų neuronai. NERVINIŲ SKAIDULŲ TELKINIŲ PNS SUDARO NERVUS. • Nervuose esančios skaidulos skirstomos į: 1. įcentrines (juntamąsias). Jomis nerviniai impulsai plinta iš receptorių į smegenis. 2. išcentrines (motorinės, efektorinės). Jomis nerviniai signalai iš smegenų perduodami į audinius ir sukelia tam tikrą poveikį (efektą): viso kūno ar jo dallies judėjimą (somatinė PNS) arba keičia vidaus organo veiklą (autonominė PNS: simpatinė ir parasimpatinė). REFLEKSO LANKAS • NS priima dirginimus iš aplinkos ir kūno vidaus, analizuoja ir siunčia atsakomuosius impulsus į organus, keisdama jų veiklą. • NS kartu su viso organizmo atsakomąja reakcija į dirgiklius yra vadinama refleksu, o struktūra, garantuojanti refleksinių reakcijų vyksmą- reflekso lanku. • Reflekso lanką sudaro juntamoji dalis (aferentinė), reflekso centras, judinamoji dalis (eferentinė) • Aferentinę dalį sudaro juntamoji nervinė ląstelė, kurios dendritas baigiasi juntamąja galūne, receptoriumi, kuris dirginimą verčia nerviniu impulsu. • Nervinis impulsas iš receptoriaus per juntamosios ląstelės aksoną patenka į smegenis ir sužadina judinamąjį neuroną. • Judinamojo neurono aksonas nueina į organus (efektorius), skatindamas juos veikti (raumenis- susitraukti, liaukas išskirti sekretą, kraujagysles susitraukti ar atsipalaiduoti). Reflekso lankų rūšys: • Reflekso lankai, kurie sudaryti iš 2 neuronų grandinės (juntamojo ir judinamojo)- monosinapsiniai. Garantuoja greitas refleksines reakcijas, išplitę judamajame aparate. • Polisinapsiniai reflekso lankai- tarp juntamojo ir judinamojo neurono įsiterpę 1,2 ar daugiau įterptinių (asociacinių) neuronų. REFLEKSŲ RŪŠYS • Atsižvelgiant į reflekso centro vietą, yra skiriami Nugaros smegenų (spinaliniai); pailgųjų smegenų ir tilto (bulbariniai); vidurinių smegenų (mezencefaliniai); tarpinių smegenų (diencefaliniai); žieviniai (kortikaliniai) refleksai. • Nesąlyginiai refleksai- įgimti, vyksta automatiškai, nedalyvaujant mūsų sąmonei. Jų centrai yra nugaros smegenyse, smegenų kamiene ir tarpinėse smegenyse. • Sąlyginiai refleksai- individualiai įgytos organizmo reakcijos. Centrai- galvos smegenų žievėje. Nugaros smegenys • Priekiniai ragai sudaryti iš somatinių judinamųjų branduolių. Iš branduolių išeinantys neuronų aksonai sudaro priekines šakneles. • Užpakaliniuose raguose yra juntamieji branduoliai ir asociaciniai neuronai. Šiuose branduoliuose pasibaigia juntamųjų neuronų kūnų, esančių nugariniuose mazguose, aferentinės skaidulos. • Asociaciniai neuronai sujungia juntamuosius neuronus su priekinio rago motoriniais branduoliais arba su gretimais nugaros smegenų segmentais. Šoninius ragus sudaro: 1. Simpatiniai branduoliai, iš kurių išeinantys aksonai pasibaigia simpatiniuose mazguose. 2. Aferentiniai(juntamieji) ir eferentiniai(motoriniai) aksonai nugaros nervuose eina kartu, tačiau išsiskiria į atskirus pluoštus, kai įeina ar išeina iš nugaros smegenų. Nugaros nervai- mišrūs nervai. • Pluoštai, sudaryti iš aferentinių aksonų- užpakalinės šaknelės. • Baltoji medžiaga sudaryta iš kylančiųjų (įcentrinių) ir nusileidžiančiųjų (išcentrinių) laidų. • Laidai užtikrina ryšį arba tarp skirtingų nugaros smegenų lygių, arba tarp galvos smegenų ir įvairių nugaros smegenų lygių. • Visi laidai yra bilateraliniai, t.y. kiekvienas laidas yra abiejose nugaros smegenų pusėse. • Laidai efektyviai sujungia periferinius nervus su smegenimis. Pvz.: piramidiniais laidais sklinda motorinės komandos į eferentinius neuronus abejose nugaros smegenų pusėse. Užpakalinės kolonos yra kylantieji laidai, perduodantys jutiminę informaciją iš periferijos į smegenis. Jaudinimo keliai kylančiaisiais laidais Kai aferentiniai yra aktyvinami, neuronai yra aktyvinami stimulo, veikiančio jutiminį receptorių (pvz., pirštai paliečia spyglį), veikimo potencialai plinta nervine skaidula iš receptoriaus iki aksono galo nugaros smegenų užpakaliniame rage. Atsipalaiduoja neuromediatorius, kuris perduoda signalą įterptiniam neuronui (ar, retais atvejais, tiesiogiai eferentiniam neuronui). Dalis įterpinių neuronų formuoja kylančius laidus, kurie perduoda informaciją smegenims. Įvyksta dirginimo suvokimas Signalo kelias nusileidžiančiaisiais laidais • Signalas iš galvos smegenų keliauja nusileidžiančiaisiais laidais į eferentinius neuronus, priekiniame nugaros smegenų rage. (pvz., į eferentinius neuronus, kontroliuojančius raumenis, judinančius pirštą) • Eferentinių neuronų kontrolė- ne vienintelė nusileidžiančiųjų neuronų funkcija: • Dalis šių laidų moduliuoja jutiminę informaciją (pvz., blokuoja skausmą streso atveju) • Kylantieji ir nusileidžiantieji laidai paprastai pereina į priešingą pusę nei ta, iš kurios kyla dirginimas- kontralateralinis kelias. Todėl dirginimas, atėjęs iš dešinės kūno pusės, perduodamas į kairiąją smegenų pusę suvokimus ir motorinė kontrolė dešiniosios kūno pusės ateina iš kairiosios smegenų pusės. Galvos smegenys Smegenų žievė • Turi apie 1 bilijoną neuronų ir 1 trilijoną sinapsių. • Nors plona (1,5-4mm), paprastai sudaryta iš 6 funkciškai skirtingų sluoksnių. • Vykdo aukščiausio laipsnio nervinių procesų apdorojimą, veikia kaip integracijos centras. Smegenų žievės funkcinė organizacija • Kiekvienas pusrutulis turi 4 skiltis: 1. Smilkininė 2. Kaktinė 3. Momeninė 4. Pakauškaulio • Kiekvienos skilties žievėje galima išskirti specializuotas sritis- centrus, susijusius su skirtingomis funkcijomis • Smegenų žievė skirstoma į sensorinę (jutiminę), motorinę (judinamąją) ir asociacinę (sąsajų). • Pastovios žievės sritys, kuriose pasibaigia sensoriniai laidai, perduodantys informaciją iš atitinkamų receptorių, vadinamos projekcinėmis sritimis arba pirminiais projekciniais žieviniais centrais. Pirminiai projekciniai žieviniai centrai • Somatosensorinis žievinis centras, esantis užpakalinio centro vingio srityje, į kurį ateina signalas iš odos, poodžio ir judamojo aparato receptorių. • Uoslės projekcinis žievinis centras, esantis hipokampo vingyje. • Regos centras- pentininės vagos pakraščiuose. • Klausos žievinis centras- viršutiniame smilkininiame vingyje. • Pusiausvyros centras- viršutiniame smilkininiame vingyje, prieky klausos žievinio centro. • Skonio centras Motorinei žievei priklauso: • Somatomotorinis žievinis centras, esantis priešcentrinio vingio ir centrinės vagos viršuje ir valdantis kūno valingus judesius. • Šis žievinis centras referentiniais laidais yra sujungtas su judinamaisiais somatiniais branduoliais smegenų kamiene ir nugaros smegenyse. Organai, kuriems reikia tikslios motorinės kontrolės (ranka, veidas, liežuvis) užima didžiausius vingio plotus- motorinius homunkulus. Smegenų žievės funkcinės sritys: Likusioje laisvojoje žievės dalyje gyvenimo metu susiformuoja asociacinių funkcijų žieviniai centrai, kurie sieja sensorines ir motorines sritis ir atlieka integracijos funkcijas. Smegenų lateralizacija • Tam tikros smegenų funkcijos vyrauja labiau vienoje smegenų pusėje nei kitoje- smegenų lateralizacija. Pvz., kairė smegenų atsakinga už dešinės kūno pusės judesius, dešinė smegenų pusė kontroliuoja kairės kūno pusės judesius. • Šis reiškinys nėra absoliutus, t.y. ne kiekvieno asmens smegenyse toje pačioje pusėje dominuoja tam tikra funkcija. POŽIEVINIAI BRANDUOLIAI • Tai pilkosios medžiagos dariniai smegenų viduje. • Ryškiausi yra pamato branduoliai: uodeguotasis branduolys, lėšinis branduolys (sudarytas iš kiauto ir blyškiojo kamuolio) • Tarpinės smegenys (diencephalon) yra žemiau galinių smegenų, skiriamos jų dalys: • Gumburas • Angumburis • Užgumburis • Pogumburis • Trečiasis skilvelis Gumburas (thalamus) • Pilkos medžiagos darinys- branduolių telkinys, kuris funkcionuoja kaip informacijos perdavimo centras. • Visa jutiminė informacija (išskyrus kvapų pojūčiai) sklinda keliu, kuriame vyksta tiesioginė ‘‘transliacija‘‘ per gumburą į smegenų žievę. • Prieš perduodant į žievę, jutiminė informacija gumbure yra filtruojama ir tobulinama. • Gumburas taip pat perduoda informaciją iš smegenėlių ir pamato branduolių į motorinę žievę, suteikdamas ryšį, kontroliuojant judėjimą. Pogumburis (hypothalamus) Yra po gumburu. • Reguliuoja homeostazępagrindinė jungtis tarp endokrininės ir nervų sistemos. Kaip atsaką į ateinančią nervinę ir hormoninę informaciją, išskiria hormonus, kurie reguliuoja priekinės hipofizės (pasmegeninės liaukos) hormonų atsipalaidavimą; kontroliuoja hormonų (antidiuretinė, oksitocino) atsipalaidavimą iš užpakalinės posmegeninės liaukos skilties. • Kartu su kitomis limbinės sistemos dalimis kontroliuoja emocinę ir seksualinę elgseną.yra sotumo, alkio, troškulio centrai; veikia emocijas ir elgesį atsakant į emocijas. • Pogumburyje yra termoreguliacijos centras. • Daugelis pogumburyje susidarančių atsakų yra vykdomi per autonominės nervų sistemos veiklą, kuriai pogumburis daro tiesioginį ir netiesioginį poveikį. Limbinė sistema • Jungia tam tikras žievės sritis, požievinius branduolius ir laidus, turinčius svarbią reikšmę žmogaus elgsenos, atminties, motyvacijos funkcijoms. • Jai priklauso: migdolinis kūnas,hipokampas, skliautas. Hipokampo, dantytasis ir juostinis vingiai, dalis pamato branduolių, prefrontalinė žievė, užtvara, gumburas ir pogumburis. • Limbinė sistema- viena ‚primityviausių‘ smegenų dalių, dalyvaujanti išreiškiant pagrindines emocijas. Pvz., evoliuciniupožiūriu seniausia smegenų dalis-migdolinis kūnas (brand.), susijęs su agresija, baime. INTEGRATINĖ CNS VEIKLA Aukštoji nervinė (integracinė) galvos smegenų veikla- smegenų žievės ir požievinių darinių funkcijų ryšys, sąlygojantis organizmo veiklą ir sąveiką su aplinka. Šiai veiklai svarbūs nesąlyginiai ir sąlyginiai refleksai. Raumenų verpstės tempimo refleksas (kelio-girnelės refleksas)- paprasčiausio reflekso ir vienintelio monosinapsinioreflekso pavyzdys.

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 6052 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.docx)
Apimtis
29 psl., (6052 ž.)
Darbo duomenys
  • Anatomijos konspektas
  • 29 psl., (6052 ž.)
  • Word failas 71 KB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį konspektą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt