Kvėpavimo ir širdies-kraujagyslių sistemos adaptacija

Kiekvieno gyvo organizmo svarbiausia savybė yra pastovios vidinės būklės - homeostazės - palaikymas. Žmogaus organizmą veikia nuolat kintantys išorinės bei vidinės aplinkos faktoriai. Todėl evoliucijoje susiformavo daugybė prisitaikomųjų mechanizmų, palaikančių normalią organizmo veiklą. Toks organizmo prisitaikymas prie nuolat kintančių aplinkos sąlygų vadinamas adaptacija. Adaptacijos mechanizmai padeda išlaikyti homeostazę.
Adaptacijos reakcijos būna trumpalaikės ir ilgalaikės. Trumpalaikės pasireiškia tuoj pat, paveikus dirgikliu ir užtrunka neilgai, pvz. prakaitavimas, padidėjus šilumos gamybai. Ilgalaikės adaptacinės reakcijos susidaro palaipsniui, veikiant nuolat pasikartojantiems tokiems pat dirgikliams. Ilgalaikės adaptacijos procesai pereina 2 stadijas: funkcinę ir morfofunkcinę. Funkcinėje stadijoje pasireiškia tik funkcijų pakitimai (pvz., bėgant sustiprėja širdies darbas), o morfofunkcinėje stadijoje, šalia funkcinių pakitimų, dirbančiuose organuose ir sistemose atsiranda ir morfologiniai pakitimai, pvz., bėgant ne tik padažnėja širdies plakimas, bet dėl sistemingų treniruočių sustorėja ir širdies raumuo.
Fiziniai pratimai – tai labai stiprus dirgiklis, veikiantis į visus organizmo sandaros lygius: subląstelinį, ląstelių, audinių, organų, sistemų. Šis dirgiklis - treniruotė - nuolat kartojasi tam tikrais intervalais, yra tam tikro intensyvumo ir apimties. Treniruotės poveikyje vystosi ilgalaikiai adaptaciniai pakitimai, kurie tomis pačiomis sąlygomis leidžia žmogui atlikti žymiai didesnį darbą. Daugumai pratimų būdinga arba ištvermė arba didelis pasipriešinimas. Bet dažniausiai vienas iš jų dominuoja. Pratimų fiziologinis atsakas – specifinės raumenų, neurohumoralinės, širdies ir kraujagyslių sistemų adaptacijos, priklausančios nuo to kokie pratimai atliekami. Į fizinių pratimų vienkartinį poveikį organizmas reaguoja trimis fazėmis, t.y. įsidirbimas, darbinė būsena ir atsigavimas. Įsidirbimo fazė susijusi su įvairių funkcinių sistemų, aprūpinančių organizmo veiklą, suaktyvėjimu. Todėl padidėja širdies susitraukimų skaičius, plaučių ventiliacija, deguonies sunaudojimas, kraujuje susikaupia daugiau laktato ir kitų medžiagų apykaitos produktų. Darbinė arba stabilioji fazė prasideda tada, kai funkcinių sistemų veikla stabilizuojasi. Pereinant į paskutinę fazę, sutrinka santykinai stabili būklė, sutrinka pusiausvyra tarp poreikių ir jų patenkinimo dėl nervinių centrų, reguliuojančių judesius, nuovargio kompensavimo mechanizmus. Organizmo reakcija į fizinį krūvį yra sąlygojama tiek centrinių, tiek periferinių bei neurohumoralinių mechanizmų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!