Ląstelė — gyvybės pagrindas

2009 m.
Ląstelė (cellula) – visų gyvų organizmų mažiausias struktūrinis ir funkcinis vienetas, jų formavimosi ir gyvybinės veiklos pagrindas. Ji geba savarankiškai gyventi, daugintis ir vystytis. Ląstelės ir jų pagaminta tarpląstelinė medžiaga formuoja audinius, keletas audinių- gyvūnų organus, o organų visuma- organizmą.
Yra du pagrindiniai ląstelių tipai: prokariotinis ir eukariotinis. Abiejų tipų ląstelės apgaubtos aktyvia plazmolema ir turi citoplazmą. Eukariotinės ląstelės turi membraną, kuri skiria branduolį nuo citoplazmos, o prokariotinės ląstelės branduolio neturi. Jose tėra nukleotidas, neapgaubtas viduląsteline membrana. Prokariotinėse ląstelėse taip pat nėra membraninių organelių, kurios padalija eukariotinių ląstelių citoplazmą į atskirus skyrius. Eukariotinės ląstelės būdingos augalams, gyvūnams, grybams bei dumbliams. Evoliucionuojant organiniam pasauliui eukariotinės ląstelės vystėsi iš prokariotinių.
Bakterijų ir pirmuonių ląstelės yra prokariotinės. Tai vienaląsčiai organizmai. Augalai bei gyvūnai sudaryti iš daugelio ir vadinami daugialąsčiais.
Ląstelės cheminė sudėtis
Ląstelės gyvoji medžiaga – protoplazma – tai koloidinė sistema, sudaryta iš vandens (60-75%), mineralinių medžiagų (1%) ir organinių junginių (baltymų -10-20%, lipidų -2-3%, angliavandenių -1%, nukleorūgščių). Koloidinės sistemos, atsižvelgiant, į aplinkos sąlygas, gali būti skystos (zolis) arba kietos (gelis).
Ląstelės struktūra
Žmogaus ir kitų placentinių žinduolių organizmas, išsivystęs iš vienos ląstelės – zigotos, vėliau būna sudarytas iš daugiau kaip 100 įvairių tipų ląstelių. Vienos jų, pvz,: raumenų, susitraukinėja, kitos – kraujo ląstelės – svarbios kvėpavimo procesui, mitybai, organizmo apsaugai ir pan. Ląstelių funkcinė specializacija bei aplinka lemia jų formą ir didumą. Žinduolių ląstelių vidutinis skersmuo dažniausiai svyruoja nuo 10 iki 30μm.
Kiekviena eukariotinė (gr. eu – geras, karyon – branduolys) ląstelė yra sudaryta iš gyvosios medžiagos – protoplazmos, kuri susideda iš citoplazmos ir branduolio.
Citoplazma
Tai ląstelės dalis be branduolio. Citoplazma pasižymi visomis gyvai medžiagai būdingomis savybėmis: reaguoja į dirginimą, auga, dauginasi. Viena svarbesnių fizinių savybių yra judėjimas. Judėdama ji reguliuoja medžiagų apykaitą ląstelėje. Citoplazma susideda iš plazmolemos, membraninių (endoplazminio tinklo, Goldžio komplekso, lizosomų, mitochondrijų, vakuolių, pūslelių, žiediškųjų plokštelių) ir nemembraninių (ribosomų, centriolių, mikrovamzdelių, mikrosiūlelių ir kt.) organelių, intarpų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!