Gyvybės cheminiai junginiai. Ląstelė

Svarbiausios ląstelės gyvybinės savybės: nuolatinė medžiagų apykaita, dirglumas, augimas, dauginimasis ir ryšys su aplinka.
Svarbiausios ląstelės neorganinės medžiagos yra vanduo ir druska. Pakankamas (bet ne per didelis) neorganinių medžiagų kiekis nulemia normalią ląstelės gyvybinę veiklą. Tai viena iš dviejų ląsteles sudarančių medžiagų.
Ląstelės organinės medžiagos – baltymai, riebalai, angliavandeniai ir nukleorūgštys – yra labai svarbios jos sandarai ir funkcijoms. Riebalai ir angliavandeniai ląstelėje vykstančių cheminių reakcijų metu jie suskaidomi, išsiskiria energija.
Daugiausia ląstelėje yra cheminio elemento deguonies. Dar yra anglies, vandenilio, azoto.
Druskų molekulės gali būti disociavusios į jonus arba kieto pavidalo. Nuo kalcio, kalio, natrio jonų priklauso ląstelės dirglumas ir kitos svarbios savybės, o nuo kitų druskų (pvz.: kalcio karbonato) – kaulų tvirtumas.
1. Angliavandeniai (cukrus, krakmolas) – sandara: C, H2 O2; skirstomi į polisacharidus, monosacharidus, disacharidus; reikšmė: ląstelių energijos šaltinis, ląstelių statybinė medžiaga. Angliavandenius burnoje virškina fermentai. Paprastieji angliavandeniai: tai monosacharidai (gliukozė, fruktozė, galaktozė ir kt.). Sudėtingi angliavandeniai yra disacharidai (sacharozė, laktozė, maltozė) ir polisacharidai (krakmolas ir glikogenas). Virškinimo trakte krakmolas ir disacharidai suskaidomi – susidaro monosacharidai, dažniausiai gliukozė. Monosacharidai ir disacharidai yra saldaus skonio ir gerai tirpsta vandenyje. Polisacharidai yra netirpūs ir nesaldūs. Angliavandeniai – labiausiai paplitusi maisto medžiaga. Žmogus su maistu gauna paprastųjų ir sudėtingųjų angliavandenių.
12. Riebalai (lipidai) (riebalai, aliejai) – sandara: C, H2, O2; skirstomi į trigliceridus, fosfolipidus, steroidus; reikšmė: vandens barjeras, energijos šaltinis; funkcijos: fosfolipidų steroidų dariniai yra vitaminai A ir D, tulžies druskos, padedančios skaidyti riebalus, kai kurie hormonai. Skaidomi į riebiąsias rūgštis. Riebalus sudaro glicerolis ir trejopos riebalų rūgštys: sočiosios, nesočiosios ir polinesočiosios. Sočiąsias ir nesočiąsias riebalų rūgštis sintetina pats organizmas, o polinesočiųjų jis turi gauti su maistu. Polinesočiųjų rūgščių yra augalinės kilmės riebaluose (aliejuose). Jos yra būtinos mūsų organizmui, nes jų trūkumas blogina riebalų, ypač cholesterolio, apykaitą. Riebalai išskiria adrenaliną, noradrenaliną, insuliną, stimuliuoja širdies darbą. Riebaluose tirpstančios medžiagos yra vitaminas E. Jam tirpstant vyksta jonizacija. Su...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!