Ląstelės chemijai junginiai

Ląstelės chemijai junginiai

Angliavandeniai (sacharidai)

Anglies, vandenilio ir deguonies junginiai. (CH₂O)_n. Fukncijos: energijos šaltiniai, tirpūs vandenyje ir citoplazmoje, statybinė medžiaga, nutraukus vandenilinius ryšius, išlaisvėja labai daug energijos. Angliavandenių žiedinė struktūra.

1. Monosacharidai (vienas cukraus monomeras). Funkcija: kitų angliavandenių subvienetai, naudojami kaip substratai ląstelių kvėpavimo reakcijose aprūpinant ląsteles energija. Gali būti 3-7 C atomai.

• Triozės (pvz. Aldehidas)

• Pentozės (pvz. Ribozė, Deoksiribozė, Ribuliozė)

• Heksozės (Gliukozė, Fruktozė, Galaktozė)

Aldehidas (gliceraldehidas) – tarpinis kvėpavimo reakcijų junginys

Ribozė – yra RNR molekulėse.

Deoksiribozė – DNR molekulės dalis.

Ribuliozė – Fotosintezės pirmuosiuose etapuose prijungia CO₂ anglies atomus.

Gliukozė – pagrindinis ląstelių energijos šaltinis, susidaro per fotosintezę, sudaro kitus angliavandenius. Gyvūnų cukrus.

Fruktozė – saldus cukrus. Vaisių cukrus. Saldesnė už gliukozę.

Galaktozė – randama piene.

α – Gliukozė β – gliukozė Fruktozė

1. Disacharidai (du monosacharidai). Funkcijos: tirpūs vandenyje, nedidelės molekulės, jie labiau nei monosacharidai tinka transportui ir ilgam saugojimui.

Reakcija, kai susidaro disacharidas vadinama kondensacijos (atimamas H₂O). Tarp monosacharidų susidaro glikozidinis ryšys tarp 1 ir 4 C atomų monosachariduose, kurie susijungia O atomu. Gali skirtingi susijungti arba vienodi.

Reakcija, kai disacharidas suskaidomas į monosacharidus, vadinama hidrolizė (prijungiama H₂O).

Sacharozė = gliukozė + fruktozė. Katalizuoja hidrolizę sacharazė. Tirpi sacharozė iš lapų pernešama į kitas jo dalis. Cukrinių runkelių, cukranendrių cukrus.

Laktozė = gliukozė + galaktozė. Svarbiausias pieno angliavandenis. Žinduolių maisto dalis. Laktozės hidrolizę katalizuoja laktazė.

Maltozė = gliukozė + gliukozė. Salyklo sudedamoji dalis. Maltozės yra dystančiose sėklose, pvz. Miežių grūduose.

1. Polisacharidai (šimtų monosacharidų subvienetų). Tarp jų vyksta kondensacijos reakcija. Būna ir šakotos, ir nešakotos. Jie netirpsta vandenyje ir nesaldūs. Kai kurios molekulės geba susilankstyti ir tapti kompaktiškos.

• Krakmolas. Pagrindinis kaupiamas augaluose kaip maisto atsargos. Kompaktiškos, netirpios vandenyje, lengvai paverčiamos cukrumi. Sudarytas iš α – Gliukozės molekulių, susijungusių glikozidiniais ryšiais. Amilozė – nešakotas, linijinis, susisukęs į spiralę polimeras. Jo 20 % krakmole. Jodo molekulės įstringa į spirales ir todėl nusidažo krakmolas. Amilopektinas – šakotas polimeras, be įprastų kaip amilozėje 1-4 ryšių susidaro 1-6 ryšiai. Iki gliukozės krakmolą skaido fermentai. Bulvės, kviečiai, ryžiai pagrindinis šaltinis.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!