Laisvės vertė ir herojiškumas

„Pats laisviausias žmogus yra tas, kuris gali būti laisvas net vergovėje”, teigė garsus prancūzų rašytojas ir filosofas Bernaras De Fontenelis. Tai viena iš citatų padedančių suvokti laisvės vertę ir herojiškumą. Laisvė – pirmasis ir tikrasis žmogaus ir visos tautos laimės ir gerovės šaltinis. Daugelis karų, nesutarimų, ginčų kildavo ir tebekyla, būtent, dėl noro apriboti ar visiškai panaikinti laisvę. Herojiškumas – nusako apie individa, ar jis narsus, drąsus, stiprus žmogus, tiek fiziškai, tiek psichologiškai, bet ir jausmingas, bei tikras patriotas. Ar jis stiprios asmenybės, nebijančios kovoti už savo įsitikinimus ir artimuosius. Ar visi žmonės turi supratimą apie laisvę ir jos herojiškumą? Manau, kad tik nedauguma mūsų gali apie tai kalbėti, kurie tikrai patyrė tą jausmą, kurį patyrė poetas Justinas Marcinkevičius, bei vienuolė, disidentė Nijolė Sadūnaitė.
Justinas Marcinkevičius - poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas, visuomenės veikėjas. J. Marcinkevičiaus dramos sovietmečiu laikytos tautiškumo, lietuviškumo, etiškumo, dvasingumo etalonu, o pats poetas vertintas kaip vienas didžiausių to meto autoritetų. Marcinkevičius skaitytojų buvo pasirinktas kaip svarbiausias poetas, jam suteiktos išskirtinės savybės, jis vadintas tautos sąžine. Marcinkevičius nesireiškė kaip priešgyniautojas valdžiai. Lietuva tapo Justino kūrybos ir gyvenimo centru. Poeto poezijoje organiškai jaučiamas ryšys su gimtąją vieta – per kalbą, per istoriją, per artimus žmones, netgi per kvapus, kaip ir jo kalboje „Amžinam gyvenimui”. Poetui neatsitiktinai teko sakytį atsisveikinimo kalbą su Lietuvos herojais, pasiaukojuseis dėl mūsų visų jau turimos laisvės, ši kalba skirta amžinam gyvenimui, kuri tikrai bus skaitoma ne vienos kartos.
Kalbą amžinam gyvenimui poetas Justinas Marcinkevičius pasakė 1991-ųjų sausio 16-ąją Katedros aikštėje Vilniuje, pagerbiant nuo sovietų agresijos žuvusius taikius Lietuvos piliečius. Kalba pradedama prisimenant istoriją, kunigaikštį Vytautą, akcentavo heroizmą, kuris reikalavo gyvybių. Tai buvo pirmosios Nepriklausomybės aukos – drąsūs žmonės – nužudyti, sutraiškyti tankų vikšrais, beginkliai. Tie žmonės, kurie mylėjo Lietuvą, savo žemę, kuri buvo jiems svarbi, ja didžiavosi. Kalboje taip pat išryškėja ir tautos vieningumas. Herojiškumą, nemirtingumą ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!