Laisvės samprata lietuvių literatūroje

Laisvė – nepriklausomybė, apribojimų nebuvimas, varžančių visuomeninį - politinį gyvenimą. Laisvė yra vienas iš svarbiausių dalykų žmogui. Ji suteikia prasmę gyvenimui, tikslą ir norą gyventi ją puoselėjant. Laisvę turintis asmuo gali kurti savo šeimą, siekti karjeros, o asmuo, kuris laisvės neturi, jausis visada priklausomas, tarsi įstrigęs ir nelaimingas. Laisvės tema yra aptariama visur, visais laikais. Ją apibūdina daug istorinių įvykių ir laikotarpių, kuriuos mūsų poetai pasinaudoję savo kūryba suteikia tikrosios laisvės sampratą. Taigi norėčiau aptarti dviejų poetų: Maironio ir V. Kudirkos kūrybą ir čia pavaizduotą laisvę.
Maironis teigia, kad pirmiausia reikia aukotis dėl tėvynės laisvės, o asmeninė laisvė turėtų būti antroje vietoje. Kol mūsų gimta šalis įkalinta nelaisvės gniaužtuose, tol mes patys nesijusime laisvi. Maironis primena žmonėms kadaise gyvavusią didingą ir galingą Lietuvą, jos galingus valdovus, tų laikų didingus statinius. Poetas romantikas idealizavo praeitį – kovas su kryžiuočiais, kai lietuviai apgynė savo laisvę. Eilėraštyje ,,Vilnius‘‘ jis liūdnai mini tarsi palaidoja tėvynės didybę.
eilėraštyje "Nepriklausomybę atgavus" svarsto jis. Laisvė Maironio eilėraščiuose matoma kaip svarbiausia žmogiška vertybė. Ji išaukštinama kaip ir kovos dėl jos. Kalbama, kad žmogus be laisvės tarsi paukštis pakirptais sparnais. Poetas nebijo pasakyti ir blogesnio žodžio apie tuos, kurie dėl laisvės nesistengia, kurie net gimtąją kalbą nustumia tolyn nuo savęs. Jam lietuvių kalba buvo labai svarbi. Jis mylėjo lietuvių liaudies dainas, kalbėjo kaip jų negiedančių žmonių širdys šaltos kaip ledas. Bandė tarsi įlįsti į jų sielos gelmes, pažadinti sąžinę.
Tautos dainius pirmus eilėraščius pradėjo rašyti lenkų kalba, bet vėliau juos sunaikino ir atsidavė gimtosios kalbos puoselėjimui. Jo eilėraščiuose aukštinama gimtoji kalba, skatinama meilė jai. Jonas Mačiulis (Maironis) gimė lietuvių šeimoje, kurioj namų aplinkoje buvo vartojama lietuvių kalba, tačiau tėvai bendraudami su vietos dvarininkais pakalbėdavo ir lenkų kalba. Pačiam Maironiui lenkų kalba irgi nebuvo svetima. Būdamas jaunesnis jis ją priėmė ir nesibodėjo ja, jam tai atrodė priimti. Juk jo net pavardė buvo “subajorinta”....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!