Laimės samprata

Vilnius 2008 m.
Tačiau daromės vienpusiški, kada gyvenime orientuojamės vien į objektyviuosius pasiekimus, išleisdami iš akiračio išoriniu žvilgsniu nepastebimą žmogaus būties pusę — subjektyvumą. Tai, ką diena iš dienos veikiame, ko siekiame, yra ne vien objektyviai, bet ir subjektyviai mums reikšminga, teikia pasitenkinimo ar nusivylimo, džiaugsmo ar skausmo, ramybės ar nerimo. Mūsų subjektyvioji realybė yra mums ne mažiau reikšminga, negu objektyvieji veiksniai, o kai kada gyvenime lemia kur kas daugiau, negu pastarieji.
Viena iš etikos kategorijų, savitu požiūriu apibūdinanti žmogaus subjektyvumą, yra laimė. Ją vartojame, kada kalbame apie žmogaus pasitenkinimo savo gyvenimu laipsnį, atitinkamus vaizdinius, apmąstymus, vertinimus. Laimingas ar nelaimingas visada yra konkretus individas ir tik tiek, kiek jaučiasi toks esąs. Taigi ir laimė yra ne kas kita, kaip jausmai bei išgyvenimai, lydimi apmąstymų, patiriami objektyvių gyvenimo sąlygų pagrindu.
Mūsų filosofinėje literatūroje aiškinant žmogaus būtį dėmesys yra daugiausia kreipiamas j objektyviuosius, bendruosius jos matmenis, nesiekiant giliau atskleisti tai, kas joje yra individualu, subjektyvu, dvasinga. Abejingumas šiems dalykams mokslinėje ir mokslo populiarinimo literatūroje neskatina žmonių skirti jiems daugiau dėmesio gyvenime. Gana vienpusiškai orientuodamiesi į objektyvumą, medžiaginę gerovę, suskaičiuojamus pasiekimus nejučiomis užleidžiame savo subjektyvumą ir dvasingumą. Tuo skurdiname savo veiklos motyvus, silpniname savo būties autentiškumo pajautimą. Nesirūpindami savo dvasiniu pasauliu daromės sociališkai pasyvūs, vienpusiškai priklausomi nuo objektyvių veiksnių, silpniname savo savarankiškumą tikrovės atžvilgiu, sugebėjimą, reikalui esant, pasipriešinti negatyviam jos poveikiui. Visa tai formuoja žmonėse vienpusišką, neretai ir primityvią gyvenimo sėkmės ir laimės sampratą, kuria besivadovaujant sunku patirti gilesnio pasitenkinimo gyvenimu, be to, nedaug ką reikšmingo galima nuveikti kitų žmonių labui, dabarties ir ateities kultūrai.
Laiko požiūriu mes gyvename tarp ateities ir praeities, dabartis nepastebimai tampa praeitimi, ateitis — dabartimi. Iš praeities daug ką paveldime — kultūros vertybes ir jų kūrimo būdus, bendravimo įpročius, emocinių reakcijų stereotipus. Iš praeities kažkiek yra paveldimi ir laimės bei prasmingo gyvenimo vaizdiniai. Jaunesniosios kartos žmonių laimė daug priklauso nuo vyresniosios kartos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!