Ar platoniškosios meilės samprata sutampa su krikščioniškąja meilės samprata?

Įvadas Meilė yra žmogaus patyrimo dalis, pasireiškianti draugyste, artumu, intymumu, nepaaiškinamu panašumo ar ryšio jausmu su meilės objektu, kuriuo gali būti kitas žmogus, gamta, arba abstraktus objektas. Meile gali būti vadinama jausmas, emocijos arba elgesys. Daugelyje religijų meilė taip pat naudojama kaip sąvoka išreikšti tikinčiojo ryšiui su Dievybe ar religiniu mokytoju. Kas yra meilė? Šis klausimas nedavė ramybės antikos mąstytojams, neduoda ir dabartiniams filosofams. Pačia abstrakčiausia prasme, tai yra jausmas. Tačiau yra išskiriama daugybė jausmų, tokių kaip skausmas arba baimė. Bet kodėl meilės jausmas yra užkeliamas ant pjedestalo? Į šį klausimą bandysiu atsakyti remdamasis vienu garsiausiu antikos mąstytoju-Sokratu ir Krikščioniškuoju mokymu. Šiuo darbu noriu atskleisti antikos žmogaus meilės supratimą ir jį palyginti su Krikščioniškąja meile. Vis dėlto meilė yra vienas žodis skirtas jausmui apibrėžti, tačiau jis apima begales jausmų. Ar Dievas iš tiesų mus myli? Ar tai tik naujos kartos, neišmanančios teologijos sukurtas stereotipas? Ar šūkis „visuomet elkis taip, kad atliktum didžiausią meilės aktą“ nubrėžia etiško elgesio ribas asmens sąmonėje? Pats meilės jausmas yra be galo galingas, kaip tolimesniame dėstyme paaiškės, šis jausmas Dieviškas. Tačiau galingas ginklas, jei taip galėtume įvardinti meilę, žmogaus-netobulo sutvėrimo rankose, gali tapti visą griaunančia jėga. Štai kodėl kai kurie veiksmai vardan meilės paliko gilų įspaudą žmonijos istorijoje. Meilės samprata Platono filosofijoje Meilė Platono filosofijoje yra gėrio siekimas.. Meilė yra dieviškos prigimties jausmas, o žmogus, kaip galime spręsti iš biblijos, turi polinkį į dieviškumą. Jis siekia ir ieško meilės. Meilėyra nusiteikimas, kuriuo žmogus įsileidžia į savo protą dievybę. Platono „Puotoje“ yra aprašomas Erotas, kuris apibūdinamas kaip daimonas (krikščioniškasis atitikmuo būtų angelas). Jis yra tarpininkas tarp dievybės ir žmonių. Erotas-mistiškas meilės įprasminimas, tai meilė grožiui, o grožis Platono idėjų pasaulyje yra pati aukščiausia idėja. Dėl dieviškumo meilėje yra ir nemirtingumas. Dieviškumo apraiškomis galime išskirti pradėjimą-dviejų žmonių meilės aktą, ir gimdymą. Šis gimdymas yra amžinybės dalis tekusi mirtingiesiems. Meilėyra noras gimdyti, leisti į pasaulį grožį ir prisiliesti prie amžinybės dar būnant gyvam. Gimdyti galima gerus darbus, gražias kalbas ir patį gėrį. Meilė- sielai būdingas noras pasiekti ir amžinai turėti gėrį. Sokratas, kalbėdamas apie sielą užsimena, kad kiekviena siela yra nemirtinga. Toks sielos nemirtingumas numato jos ryšį su nemirtingais dalykais, t. y. su anapusybe. Tad Sokratas labiausiai vertina į dieviškumą orientuotą meilę. Sokratui ši meilė yra pati geriausia kadangi ši meilė provokuoja ne ką kita, o teisingą pažinimą, arba filosofavimą. Platono „Puotoje“ yra išskiriamas kelias į meilę, kuris susideda iš kelių pakopų. Gėris sudaro hierarchiją. Pirmasis meilės objektas pats paprasčiausias realus gėris. Tai reiškia, kad asmuo turi mylėti vieną kūną „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!