Kūrinio Dievų miškas analizė

„Dievų miškas" Memuarai, dokumentika. „Dievų miškas" - dokumentinė knyga apie dvejus metus, pasakotojo išgyventus nacių koncentracijos lage­ryje. Minimos tikros vietovės, įvykiai, konkretūs sutikti žmonės (pa­vardės, tautybės), laikomasi įvykių chronologijos (1943-1945 metai). Atsiminimų knygose paprastai pasakojama sava gyvenimo istorija. Sruogos atsiminimai kiek kitokie - jie nuoseklaus siužeto neturi, iš aprašytų įvykių nesudėstoma konkreti pasakotojo gyvenimo istorija. Tik atsiminimų pradžioje ir pabaigoje pasakojama daugiau apie save (suėmimą, kelionę į lagerį, kelionę iš jo), o visa knyga skirta lageriui ir jo gyventojams pavaizduoti. Sruogos atsiminimai - liudijimas ateinančioms kartoms apie nu­sikaltimus ir žmogaus dehumanizavimą. „Sruogai labiausiai rūpėjo, kaip fašizmas XX amžiaus viduryje galėjo paversti žmogų žvėrimi" (A. Samulionis). Pasakotojas. Ironiškas pasakojimas. Knyga - prisiminimai apie nacių koncentracijos lagerį. Pasakotojas yra ir kūrinio veikėjas, šio lagerio kalinys. Jis stengiasi nežiūrėti į save rimtai, nedramatinti likimo. Kad skausmas nebūtų toks atviras, pasakojimui ieškoma nuotolio. Tragiški dalykai vaizduojami komiškai (sarkastiškai, iro­niškai, humoristiškai). Dažniausia viena komizmo formų - ironija, kai teigiama viena, o turima galvoje priešinga prasmė, kai žodis (vertinantis, apibūdinantis) neatitinka kontekste vaizduojamos situacijos. Plačiau apie tai bus kalbama skyriuje „Pasakojimo būdas“. Kelios pasakojimo pozicijos. Knyga pradedama rašyti ne kaip asmeninis prisiminimas, o kaip tariamai mokslinis vieno Europos regiono kultūros tyrinėjimas: apibūdinama geografinė vietovė, pri­menama jos istorija. Pasakotojas - plataus akiračio, išsilavinęs, pa­žįstantis daugelį kultūrų, mokantis gretinti ir apibendrinti. Atsimi­nimuose vaizduojama, kaip kultūros žmogus patenka į nekultūros pasaulį. Apie lagerį ir jo tvarką pasakotojas kalba Europos kultūros sąvokomis. Ypač tai ryšku skyriuose „Dievų miškas“, „Barakinė kultūra“. Pvz., žodžių žaismas „barokas - barakas" išreiškia mintį, kad Barokas, viena iš Europos kultūros epochų, išsigimsta iki barako. Architektū­ros sąvokų žaismu kalbama apie žmonių santykių Europos visuome­nėje žlugimą. Iš šio neatitikimo (lageris - Europos kultūra) ir gimsta ironiškas stilius. Pasakojama ne vien kultūros žmogaus požiūriu. Jį labai dažnai permuša absoliutaus neišmanėlio, naivuolio požiūris. Tais atvejais kalbama iš anonimiškos, žmogiškumo matmenį praradusios, ver­tybių tuštumoje esančios, savarankiškai nemąstančios institucijos pozicijų. Jai atstovauja lagerio viršininkai. Pasakotojas vartoja tokią intonaciją ir tokį žodyną, kuris sukuria įspūdį, tarsi žmoniškumą praradęs SS karininkas dramatiškas istorijas pasakotų kaip anekdotus ar linksmus nuotykius, visiškai nesuprasdamas savo vie­tos žmogiškųjų verčių pasaulyje. Absoliutus naivumas ir cinizmas yra lygūs (antivertybių, vertybių nežinojimo, jų praradimo požiūriu). Tekste kankintojų argumentai perpasakojami perdėm linksma ar rimta intonacija ir čia pat pateikiamas tokio linksmumo ar rimtumo neatitinkantis kontekstas. SS karininko balsas imituojamas XLVIII skyriuje „Statybinis karštis ir organizacija":

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!