Kuri kalba yra gimtoji lietuvių emigrantų vaikams?

Sparčiais tempais didėjant Lietuvos piliečių emigracijai ir vis labiau prisitaikant prie svetimų šalių kultūrų, vis rečiau yra kalbama lietuviškai. Dramatiški politiniai, taip pat ir socialiniai bei psichologiniai pokyčiai Lietuvoje pastaraisiais dvidešimt metų sukūrė trečiosios masinės emigracijos bangą. Trečioji banga, prasidėjusi atkūrus Nepriklausomybę, iš esmės pasikeitus socialinėms struktūroms ir vertybėms, masinį pobūdį įgavo 2004 gegužės 1 d. šaliai įstojus į Europos Sąjungą. Per pastaruosius 18 metų (1990-2008) iš Lietuvos emigravo beveik pusė milijono žmonių. Dėl šių priežasčių vis rečiau vartojama lietuvių kalba: išvykusieji dažniausiai bendrauja angliškai, o likusieji Lietuvoje, norėdami prisitaikyti prie likusio pasaulio, priversti vis dažniau vartoti užsienio kalbą. Yra tikėtina, kad per 25–50 metų nuolat vartojančių lietuvių kalbą asmenų sumažės daugiau nei trečdaliu. Reikia pažymėti, jog seniai jau yra prognozuojama, kad emigrantų vaikams lietuvių kalba bus ne pagrindinė, o tik gretutinė – užsienio kalba. Dauguma emigrantų Lietuvių kalbos jau mokysis kaip anglakalbiai.
Visų pirma, prieš pradedant analizuoti gimtosios kalbos pasirinkimo problematiką Lietuvos emigrantų šeimų atžvilgiu, reikia suprasti gimtosios kalbos apibrėžimo specifiką ir ją tinkamai interpretuoti. Taigi svarbu suvokti kas yra laikoma gimtąja kalba. Kaip teigiama internetinėje enciklopedijoje „Vikipedija“, gimtoji kalba – kalba, kurią asmuo išmoksta pirmiausia. Be to, gimtosios kalbos yra išmokstama be formalaus mokymo, dažniausiai iš kitų šeimos narių. Taip pat yra pabrėžiama, jog asmuo gali mokėti dvi ar net daugiau gimtųjų kalbų, kai tėvai yra skirtingų tautybių ir jų gimtosios kalbos skiriasi. Tuomet pilietis yra laikomas daugiakalbiu.
Vakaru Europos kalbotyrininkai yra pastebėję tendenciją, kad emigracijoje vargingiau gyvenančios šeimos savo vaikus, dažniausiai gimtosios kalbos sąskaita, skatina šnekėti tos šalies kalba, kurioje jie gyvena. Šis procesas lemia tai, kad ilgainiui senoliu kalba užmirštama. Yra sakoma, kad lietuvis adaptuojasi idealiai – gal čia jo kraujyje? To prisitaikymo rezultatas – kenčia gimtoji kalba ir vargu ar užsienyje gyvenančiųjų vaikai bus tokie lietuviai, kaip mes suvokiame klasikine prasme. Aišku, vien kalba nėra tautybės požymis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!