Kalba yra ryški tapatybės dalis, kuri leidžia mums būti skirtingiems

 3. Kalba yra ryški tapatybės dalis, kuri leidžia mums būti skirtingiems. Argumentuotai pritarkite šiai minčiai arba ją paneikite. Savo kalbą norėčiau pradėti Lietuvos kalbininko ir poeto A. Baranausko žodžiais: ,,Kalba yra žmogaus dvasios organas, žmogaus minties ir jausmo išraiška, ja kalbančios genties visuomeninio ir privačiojo gyvenimo veidrodis, genties intelektualinių ir moralinių vertybių saugykla <...>, ryšys, siejantis laiką ir erdvę, vienijantis visas kartas ir asmenybes, individus, <...> ir kartu – gyvas, tradicinis svarbiausių įvykių bei genčių tarpusavio santykių metraštis. Senaisiais laikais tik atsiradus kalboms prasidėjo sąmoningas žmogaus bendravimas. Žmonės būrėsi į bendruomenes, taigi juos siejo bendri interesai, tikslai. Atsirado kalba, kuria buvo išreiškiamos mintys, jausmai, taip pat kultūros palikimas iš kartos į kartą. Dar šiais laikais kai kurios tautos, pavyzdžiui Australijos aborigenai, neturi rašto, taigi reikšmė kalbai tampa ypatingai didelė, norint, kad tauta išliktų, tobulėtų, kad peržengtų tą vien primityvios bendruomenės laiptelį. Visiems aišku, kad žmogus, kalbantis tavo kalba, yra žymiai artimesnis, nei bet koks kitakalbis. Kalba vienija tautą, tuo pat metu suteikdama galimybę jai išsiskirti iš kitų tautų. Galima sakyti, kad kalba mus labai suartina, patvirtina ir pagilina mūsų buvimą istorijoje ir kultūroje, be kalbos neįmanoma nacionalinė saviraiška ir kūryba. Kalbą žmonės laiko viena didžiausių tautos vertybių, ja didžiuojasi, myli ir puoselėja. Išnyks kalba – išnyks tautinė sąmonė. Ji eina greta tokių sąvokų, labai svarbių kiekvienam žmogui, kaip tėvynė, motina, laisvė. O jas viso pasaulio žmonės suvokia kaip pagrindines vertybes. Per gimtąją kalbą žmogus yra susijęs ne tik su savo paties buvimu, bet ir su savąja tauta. Kalbos ryšys atskleidžia bendras šaknis, kultūrinį paveldą. Todėl įaugimas į gimtąją kalbą yra neišvengiamas, gyvenime esame panardinti joje, dažnai nejaučiame jos kaip oro, kuriuo kvėpuojame. Prisirišimas prie gimtosios kalbos žmogui yra savaiminis, instinktyvus. Kalba dažnai suvokiama kaip tautos sargas, kurį turime ir patys branginti. Toks kalbos vertingumo tautai įrodymas pasireiškė spaudos draudimo metais, kai vienas iš pagrindinių tautos uždavinių buvo išsaugoti kalbą.Šis laikotarpis, tai tik nedidelė mūsų tautos istorijos atkarpėlė, tačiau joje telpa žūtbūtinė lietuvių kova už gimtąjį žodį, už savo egzistenciją. Šios kovos simboliu tapo knygnešys. Knygnešių darbas buvo plačiai paplitęs visoje Lietuvoje, nors už tai grėsė didelės bausmės. Nežiūrint to, Lietuvos šviesuoliai, pasišventę žmonės, kuriems rūpėjo Lietuvos ateitis, rizikuodami dirbo šį darbą, nes suprato, kokia reikšminga tautai yra kalba, kad tik ji parodo tautos bruožus, jos išskirtinumą. Prisiminkime dar vieną dalyką, neretai bandydami versti kąnors iš ar į kitą kalbą, susiduriame su tokia situacija, kai žodžiui ar frazei nerandame atitikmens. Atrodytų, tai paprastas gramatinis dalykas. Tačiau labiau į tai įsigilinus, galime suprasti, kad taip įvyksta neatsitiktinai. Kiekvienos kalbos susiformavimas susijęs su jos tautos istorija, papročiais, tradicijomis ir t.t. Dėl šios priežasties, mes vienoje kalboje kartais nerandame atitikmenų kitai, nes jų tiesiog nėra, kitos tautos žmonėms tas žodis ar reiškinys istoriškai galbūt net nėra pažįstamas, todėl ir neįtrauktas į jų kalbą, žodyną. Tai dar vienas bruožas parodantis, kad per kalbų skirtumus atsiskleidžia pačių tautų skirtumai. Tačiau, kalbant apie kalbą kaip tapatybės dalį, galime, kalbėti netik apie tautinę tapatybę, bet apie kiekvieno žmogaus tapatybę, apie jo galimybę atskleisti savo individualybę, išsiskirti iš kitų. Kalba mums suteikia daugiau galimybių išreikšti, parodyti save kaip asmenybę. Nepamirškime, kad kalba daug apie mus pasako, apie mūsų intelektą, teigiamus ar neigiamus charakterio bruožus, moralę. Kaip yra pasakęs filosofas Konfucijus ,,Dėl vieno ištarto žodžio žmogų pavadina išminčiumi arba kvailiu. Būkite atidūs, galvokite, ką sakote.“ Ir iš tikrųjų galima su juos sutikti, nes dažnai savo kalba mes sukuriame patį pirmą įspūdį ir neretai nuo jo daug kas priklauso, todėl turime visuomet gerai apmąstyti ką sakome, kalbėti taisyklingai. Kultūringa, taisyklinga kalba tikrai daugiau pasieksime, tiek mokykloje, universitete ar vėliau darbe, ji mums nuties kelią į pripažinimą, į didesnes galimybes. Tačiau nevisuomet kalba tik vienija žmones, nevisada kuomet kasnors kalba mūsų gimtąją kalba galime tuo pasidžiaugti. Neleidžia širdis sakyti gražių žodžių apie tą kalbą, kurią kasdien girdime darbe, gatvėje, parduotuvėje.Vienas užsienietis, pirma kartą išgirdęs lietuviškai, paklausė: kas taip lietuvius vienus su kitais supykdė? Kodėl mūsų kalba pasidarė ne tik netaisyklinga, bet ir grubi. Mes ėmėme kalbėti taip, lyg tarp mūsų būtų vielom aptverta ir sargybinių saugoma zona. Matyt net vien taisyklingumu reiktų rūpintis, bet ir tuo kaip mes kalbame... Čia vienas iš tų neigiamų pavyzdžių, kuriais, manau kiekvienas žmogus gerbiantis savo kalbą negalėtų didžiuotis ir nenorėtų, kad tokiais apibūdinimais kaip šio užsieniečio garsėtų mūsų kalba visame pasaulyje. Galima daryti išvadą, kad kalba yra ryški asmens individualumo, tapatybės dalis. Kalba mums leidžia atskleisti savo pasaulio suvokimą, savo pažiūras į daiktus, savo istorija, žodžiu visą savo individualybę. Kaip sakė Kristianas Frydrichas Hėbelis ,,Jei kalba būtų loginės, o ne poetinės minties vaisius, egzistuotų tik viena kalba“. Manyčiau, su jo nuomone nesutikti neįmanoma, nes kalboje tikrai glūdi daugiau nei vien įvairios gramatikos taisyklės, kiekviena kalba turi kažką savito, išskirtinio. Kalboje gyvena visi tautos minčių turtai, jos tradicijos, istorija, religija ir gyvenimo dėsniai, visa jos širdis ir siela. Be jos negali būti pažangos, vieningos bendruomenės, kultūros. Dar 1599m. Mikalojus Daukša ,,Postilės“ prakalboje rašė: „Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją – sunaikinsi santaiką, vienybę, gerovę.“ Taigi privalome saugoti savo kalbą, puoselėti ją, nes ji vienas iš ryškiausių kelių, galinčių parodyti kokie mes esame, kuo išsiskiriame iš kitų.. PLANAS: I Įžanga: A. Baranauskas - ,,Kalba

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!