Kūrėjo stovėsena destruktyviame pasaulyje

Kūrėjo stovėsena destruktyviame pasaulyje.
XX a. įvykiai Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai, vyraujanti įtampa - darė įtaką tiek pasaulio, tiek lietuvių, prozininkų kūrybai. Žodžio ribojimas, pakitęs požiūris į žmogų keitė ir autoriaus poziciją, — savo individualybės suvokimą bei teisę reikšti mintis, todėl keitėsi ir jo laikysena. Salomėja Nėris, Balys Sruoga bei Alberas Kamiu, XX a. vidurio katastrofų, egzistencializmo literatūros atstovai, kurie perteikė savo kaip kūrėjo poziciją destruktyviame pasaulyje.
Neoromantizmo atstovės Salomėjos Nėries kūrybai įtaką turėjo ideologija. Ši XX a. poetė yra ryškiausia nepriklausomybės laikais išaugusi poetė, pasiekusi meno aukštumų. Ankstyvoji lyrika pasižymi emocijų raiška, aiškia romantine stilistika, pasaulėjautos maksimalizmu ir nuotaikų kraštutinumu. Rinkinys „Anksti rytą” liudija džiugų ir optimistinį po­žiūrį į pasaulį, o „Per lūžtantį ledą” -jau dramatišką, neretai net tragišką lyrinio „aš“ išgyvenimą. Vėlesnėje autorės poezijoje atskleidžiama tėvynę palikusio ir tautines vertybes išdavusio žmogaus kaltė bei ilgesys. Katalikiškas vertybes puoselėjusioje šeimoje užaugusios poetės sprendimas atsisakyti senųjų įsitikinimų ir kurti socialiai angažuotą poeziją sukrėtė to meto visuomenę, o įsitraukimas į komunistinę veiklą, dalyvavimas Lietuvos įjungimo į Sovietų Sąjungą procese sukėlė visuotinį pasipiktinimą. Poetei nepagailima ir aštrios kritikos, kaltinimų už liaupses Stalinui bei jam parašytas garbinančias poemas, komunistinei santvarkai, už lojalumą sovietinei valdžiai. Neoromantikė už savo klaidas gailisi ir parašo eilėraštį „Maironiui“. Kūrinys yra iš paskutiniojo Nėries rinkinio ,,Prie didelio kelio”, kuriame bandoma permąstyti savo gyvenimą, suvokti klaidas. Jau pirmose eilutėse matome, jog lyrinis subjektas kreipiasi tiesiogiai į Maironį, parodo jam pagarbą ,“Ligi šiol aš negaliu vis atsipeikėt: Juk tave mylėjau ir gerbiau.“ Eilėraščio žmogus atgailauja už savo nuodėmes ir prašo atkleidimo, kad galėtu grįžti į savo pasaulį. Taip pat jis abejoja, ar galėjo ką nors pakeisti ,,Ar galėjau iš pusiaukelės sugrįžti?” ir supranta, kad atleista nebus: ,,gena pikto Dievo rykštė”. Netgi Dievas, kuris ,mūsų nuomone, turėtų atleisti bet kokias nuodėmes, nusakomas rūstus, piktas, neatlaidus. Lyrinis subjektas visiškai dėl to palūžęs, pergyvenantis dramatiškus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!