Kuo reikšmingi buvo Lietuvos Statutai?

Pagoniškoje Lietuvoje įstatymai buvo nerašyti, teisė buvo paprotinė. Ji buvo perduodama žodžiu ir atitiko nemodernios visuomenės reikmes. Kaip ir visoje Vidurio Europoje, XVI amžiaus pradžioje ir LDK skiriamas didelis dėmesys teisės kodifikavimui – teismams ir administracijai kilo didelių sunkumų dėl įstatymų išsibarstymo per daugybės privilegijų, ponų tarybos ir kunigaikščių sprendimų, skirtingose valstybės dalyse galiojančių skirtingų įstatymų. Siekiant išvengti vis didesnio chaoso teisėtvarkoje, veikiančius įstatymus imtasi kodifikuoti – suvesti į vieną įstatymų rinkinį. Savo teisės kodekso sukūrimas taip pat turėjo pasitarnauti Lietuvos savarankiškumo nuo Lenkijos išsaugojimui. Savo teisės egzistavimas privalėjo įrodyti, jog LDK skiriasi nuo Lenkijos ir nėra jos dalis. XVI amžiuje buvo sukurti Lietuvos statutai – trys teisinių dokumentų rinkiniai apibrėžę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisinės sistemos pagrindą iki pat 1840 metų.
LDK teisė per 60 metų (1529-1588) net tris kartus buvo tvarkoma ir tobulinama. Pirmieji ketinimai kodifikuoti Lietuvos teisę pradėjo ryškėti jau 1501 metais, tačiau pirmasis projektas seimui pristatytas tik 1522 metais. Pirmasis statutas patvirtintas 1529 metais, jis buvo sudarytas Ponų Tarybos inicjatyva, kanclerio Alberto Goštauto sutelktų žmonių pastangomis. Jo kūrime dalyvavo žmones, gerai išmanę to laiko teisės mokslą ir LDK teismų praktiką. Pirmajame Lietuvos Statute panaudota Romos teisės sistema. Statusas sunormino visą ligi tol Lietuvoje veikusią paprotinę ir rašytinę teisę. Jis praplėtė bajorų teises, bet valdžia ir toliau buvo didžiojo kunigaikščio ir ponų rankose. Įteisinta buvo valstiečių priklausomybė, pakeista teismų sistema, sulygintos katalikų ir stačiatikių teisės. Statute buvo įforminti žmonių santykiai, juo, kaip svarbiausiu krašto įstatymu, remiantis ne kartą pavyko apginti Lietuvos nepriklausomybę.
XVI amžiuje vis didėjo bajorų įtaka ir jie vis garsiau reikalavo peržiūrėti ir pertvarkyti Statutą savo naudai. 1566 m. buvo priimtas antrasis Lietuvos Statutas. Ši antroji laida buvo daug platesnė ir sistematizacijos atžvilgiu daug pažangesnė. Antrajame Lietuvos Statute, kaip ir 1529 m. Pirmajame, buvo garantuojamas LDK valstybinis ir teritorinis savarankišumas ir teritorinis vientisumas. Naujoje Lietuvos Statuto laidoje atsispindėjo...

Daugiau informacijos...