Kultūros istorija - teorija egzaminui

Kultūros istorija – žmonių buities vaizdavimas, kaip ji reiškėsi religijoje, filosofijoje, moksle, mene, literatūroje, visuomeninio – valstybinio gyvenimo formose, teisėje, ekonomikoje, kasdienybėje ir kt.
Priskaičiuojama arti šešiasdešimties termino kultūra apibrėžimų. Žemiau pateikiama keletas, kuriais bus remiamasi kurso eigoje.
Kultūra (lot. cultura – apdirbimas, ugdymas, auklėjimas, lavinimas, tobulinimas, vystymas, garbinimas) – socialinė sistema, kurios funkcionavimas užtikrina materialinių ir dvasinių vertybių kūrimą, panaudojimą ir perteikimą, apibūdina visuomenės išsivystymo lygį.
Suprimityvinant – visa, kas nėra natura (gamta), yra cultura (žmogaus veiklos rezultatas).
Kultūros skirstymas į materialinę ir dvasinę yra sąlyginis ir aiškios ribos išvesti negalima. Materialinė kultūra – tai verslai ūkis transportas, technologijos ir t.t.; dvasinė – menas, mokslas, religija ir t.t. Kultūros istorija apima abi minėtas veiklos sritis.
Europos kultūros istoriją priimta skirstyti į tam tikrų bendrų idėjų, meno stilių epochas. Tai Priešistorė, Antika, Viduramžiai, Renesansas, Barokas, Apšvieta, Romantizmas, Modernizmas. Jos ne visai sutampa su visuotinės istorijos periodizacija ir neturi griežtų chronologinių rėmų.
II.I Kultūrologija. Filosofiniai kultūros apibrėžimai
A.Maceina: Kultūra – tai žmogiškoji kūryba, suprasta vidinio nusiteikimo, veiksmo ir jo išdavų bei organizacijos prasme.
Kultūrinis nusiteikimas – žmogiškoji prigimtis: pastanga išsilaikyti pasaulyje, noras save išreikšti, polinkis apvaldyti žemę. Žmogus gamtoje neturi savo „specializacijos“, gyvenimo sąlygas priverstas kurti pats ir tai daryti kolektyviai.
Veiksmas – sąmoningas gamtos materijos perdirbimas pagal savo idėją suteikiant jai naują formą.
Išdava – ženklas, vertybė, organizacija. Būti ženklu yra giliausia kultūros paskirtis. Kultūra – žmogaus ženklas. Vertybė – gamtos medžiaga plius žmogaus idėja. Didžiausias kultūros pažangos idėjos kritikas – Ž.Ž.Ruso.
Kultūrinių kūrinių organizacija tam tikros erdvės bei tam tikro laiko rėmuose yra vadinama civilizacija. St.Šalkauskis
III. Europos kultūros ypatybės, periodizacija;Europos koncepcijos
Keletas Europos kultūrai būdingų bruožų.
Individualizmas – socialinių struktūrų raida
Žmogaus išskyrimo iš kosmoso filosofija
Privatinė nuosavybė
Demokratija
Krikščionybė
Terminas „Europa“ tarp XIV – XVIIIa. pakeitė „Krikščioniškajį pasaulį“. Pastarasis terminas paskutinį karta pavartotas 1713m. Utrechto taikos proga. Gyvena, aišku, europiečiai.
Europos ribos antikoje ir iki viduramžių – nuo Helesponto iki Dono. Tik 1730m. Rusijoje tarnavęs švedų karininkas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!