Krovinių vežimo organizavimo vietiniais maršrutais plėtros galimybės X įmonėje

Įvadas Krovinių vežimas dabartinėje ekonomikoje labai paplitęs terminas, apibrėžiantis didelį ratą operacijų, kurios atliekamos nuo produkcijos pagaminimo iki pristatymo ją vartotojams. Pagrindinis vežėjų uždavinys geriausiai parinkti transporto rūšį tam tikriems pervežimams atlikti. Vežant krovinius labai svarbu tikslingai pasirinkti transporto rūšį, o tai darant reikia tiksliai žinoti, koks bus krovinys, kokiu maršrutu jis bus gabenamas, koks pristatymo laikas, kokios apmokėjimo galimybės. Pasirenkant transporto rūšį ir priemonę labiausiai tinkančią vežimui atlikti, svarbu įvertinti būsimojo maršruto geografiją, įvertinti kiekvienos transporto rūšies išplitimą regione bei galimybę ją panaudoti. Taip pat būtina įvertinti tinkamiausias konkrečios transporto priemonės technines ir eksploatacines savybes ir po to atlikti konkretų pagrindinio ir alternatyvaus, labiausiai tinkamo tai transporto priemonei, maršruto parinkimą. Atlikus maršruto suformavimo darbus bei surinkus visą reikiamą dokumentaciją ir informaciją apie į maršrutą įeinančias valstybes, reikia įsitikinti krovinio gabenimo tam tikru maršrutu ekonominiu pagrįstumu. Tai atliekama paskaičiavus transportavimo kaštus ir juos sulyginus. Tik tai padarius, galima apsispręsti dėl krovinio gabenimo kiekvienu iš maršrutų pagrįstumu. Tam, kad tinkamai parinkti ir paskaičiuoti pagrindinį ir alternatyvųjį maršrutus bus analizuojami atitinkami informacijos šaltiniai, kurie numato atitinkamą darbo metodiką. Atsižvelgiant į krovinio specifiką bei reikalavimus, jam pasirenkama tinkama pakuotė bei įvertinamas krovos darbų pobūdis. Skaičiuojant krovinio pristatymo kainą, bus svarbu įvertinti: • Bendras krovinio vežimo išlaidas; • Dokumentacijos paruošimą ir kainą; • Krovos darbų kainą; • Automobilio eksploatavimo išlaidas; • Vairuotojo darbo ir kelionės išlaidų apmokėjimą; • Kitas išlaidas. Atlikus kaštų skaičiavimą, atliekama visų duomenų analizė, korekcija bei priderinimas prie pasirinkto maršruto. Tai labai naudinga siekiant optimizuoti transportavimo procesą, o taip pat stengiantis pasiūlyti vartotojui kuo pigesnę bei kokybiškesnę paslaugą. 1. Krovinių vežimo organizavimo tarptautiniais maršrutais plėtros galimybės 1.1. Krovinių vežimo organizavimo samprata Pačios poluliariausios kelių transporto priemonės pagal krovinių gabenimo paskirtį skirstomos: 1. Tentai, 2. Šaldytuvai, 3. Autotraukinys 4. Cisternos Tentas - kelių transporto priemonė galinti vežti įvairius krovinius, kuriems nereikia specialių transportavimo sąlygų.(temperatūros, krovinys ne skystas ir t.t.). Tentai gali būti kraunami per galą, šoną arba per viršų, tačiau tada reikia nusitentuoti. Užuolaidiniai tentai yra pranašesni už paprastus, tuo kad galima nutentuoti tik stogą, tačiau turi trūkumą, kad neturi bortų, (spec. lentos puspriekabės šonuose) kurie prilaikytų krovinį, kad brezentas neišsipūstu transportavimo metu. Jeigu bortai eina per visą puspriekabės aukštį – tai kietašonis tentas. Tentas gali gabenti 32-34 europines paletes. Puspriekabė su tentu sveria apie 16 t.,o krovinio svoris neturi viršyti 24 t. Tentai būna “13 m” (“trilikiniai”) arba “12m” (dvilikiniai), šis pavadinimas priklauso nuo puspriekabės ilgio. “13” tento puspriekabės matmenys (puspriekabės matmenys ypač aktualūs vežant dalinius ir smulkius krovinius) Ilgis: 13,2-13,6 m Plotis: 2,40-2,48 m Aukštis: 2,55-3,0 m Tūris: 82-92m3 Šaldytuvas - reikalingi vežti krovinius, kuriems būti tam tikra temperatūra, kuri gali svyruoti nuo -20 0C iki +20 0C. Šaldytuvas gali būti kraunamas tik per galą. is šaldytuvų turi palečių dėžes. Šaldytuvai gali talpinti 33 euro paletes. Šaldytuvas gali vežti 22t. nauji šaldytuvai iki 24 t. Ilgis: 13,6 m Plotis: 2,45-2,49m Aukštis: 2,7m Autotraukinys - įvairių ilgių, tai priklauso nuo a/m tipo. Tie traukiniai, kurių aukštis siekia iki 3,2 m, tai jie yra su mažais ratais. Dėl šios priežasties toks traukinys negali būti kraunamas nuo paprastos rampos. Tokie traukiniai skirti vežti didelio tūrio ir lengvus krovinius, jų keliamoji gali gali būti nuo 17 tonų iki 24t, tai priklauso nuo a/m tipo. Ilgis: 6,2+6,2, arba 6,8+6,8 Plotis: 2,42-2,48 Aukštis: 2,4-3,2 Tūris: 92-120 m3 Cisternos - skirtos vežti skystiems maisto produktams arba naftos produktams. Cisternos keliamoji gali priklauso nuo priekabos tipo. Pačios cisternos vidus gali bųti suskirstytas i atskiras sekcijas kuriu gali būti 2 ar 4 ar 6. Bendroji keliamoji gali gali būti iki 34 t. 1.2. Transporto priemonės pasirinkimą įtakojantys veiksniai Ekspeditoriui renkantys transporto priemonę, labai svarbu atsižvelgti į kroviniuo savybes, kurios yra labai svarbios transportuojant krovinį. (greitai gendantys produktai, povojingi kroviniai, trapūs). Gabenant krovinį (pieno miltus), kurie užima 33 europinių palečių vietą ir sveria iki (arba) 24 t ir atsižvelgus į maršrutą, patogu rinktis kelių transporto rūšį, kadangi transportavimas oro transportu - ypač brangus, geležinkelio transportu – mažas krovinio kiekis, jūrų transportu – dideli laiko kaštai, didelė krovinio apgadinimo tikimybė. Pieno miltų kroviniai gabenami kelių transportu šaldytuvias arba tentais, tačiau šiuo atveju pasirenkamas tentas, nes : 1. Krovinio kiekis užima 33 europinių palečių vieta ir sveria iki (arba) 24t – tai pilnas (pagal užimama palečių vietą ir leistiną vežti svorį) krovinys, kurį gali gabenti paprasta tentinė priekaba. 2. Maršrutas “Vilnius – Diusbergas” – tai netolimas maršrutas, todėl kelių transportu galima iveikti per 3 paras. 3. Sąlygoje paminėtas palečių keitimas – tai viena iš transportavimo sąlygų, kuri taupo krovinio siuntėjo ir gavėjo kaštus, kurie sunaudojami perkant (pergabenant) paletes.Kai kurios tentinės puspriekabės turi po puspriekabe specialius aptvarus, kuriuose telpa 33 europinės paletės, todėl vežėjas gali vežiotis savo paletes. Šiuo atveju, reikės kaip tik tokio tipo tentinės priekabos. Ekspeditorius gavęs užsakymą iš kliento pervežti krovinį, turi su klientu suderinti: transportavimo terminą, kainą, transportavimo sąlygas ir kliento papildomus reikalavimus. Pasirašius sutartį, kurioje paminėti abiejų šalių (kliento ir ekspeditoriaus) įsipareigojimai, taip pat tikslūs pakrovimo ir iškrovimo adresai, frachto vertė, pristatymo terminai (jų neįvykdžius atitinkamai šaliai skaičiuojamos prastovos), pakrovimo ir iškrovimo kontaktai, tikslus krovinio aprašymas ir papildomos sąlygos. Svarbiausias ekspeditoriaus uždavinys – surasti tinkamą transporto priemonę, kuri norėtų važioti tuo maršrutu, už tam tikrą pinigų sumą.Dažniausiai logistikos įmonėse ekspeditoriai dirba susiskirstę regionais (Vakarų (ES, IT, FR, DE..), Rytų (RU,HU, SQ; PL, CH...) ir Skandinavijos (FIN, SW..)), todėl ekspeditorius puikiai žino ratą vežėjų ir regionų rinkos kainas. Palaikydami gerus santykius ekspeditoriai garantuoja naujausios informacijos gavimą apie tam tikro vežėjo esančią transporto priemonę, ekspeditoriui reikalingoje vietoje. Susitarus su vežėju dėl transporto priemonės užsakymo, ekspeditoriu siunčia analogišką sutartį vežėjui, tačiau svarbu paminėti, kad šioje sutartyje ekspeditorius tampa krovinio „siuntėju“ (vežėjo klientu). Ekspeditorius turi susisiekti su pakrovimo vieta, kad įsitikintų ar krovinys paruoštas, pasitikslinti krovinio svorį, tūrį, išmatavimus (ypač aktualu vežant dalinius krovinius), pranešti atvykstančios transporto priemonės numerius, suderinti pakrovimo laiką (kartais reikia užsakyti tikslius pakrovimo laikus), taip pat pasiteirauti apie krovinio pakrovimą (ar būtina užsakyti papildomą pakrovimo techniką). Paprastieji krovimo įtaisai palengvina krovimo darbus, atliekamus rankomis. Juos naudojant krovimo darbų imlumas lyginant su rankinio darbo sąnaudomis sumažėja 15-40 . Populiariausi pakrovimo/iškrovimo įtaisai: rankiniai vežimėliai – naudojami krauti ir horizontaliai transportuoti krovinį. ritininis laužtuvas – lenktu galu svirtis besiremianti į du ritinius. pakeltuvai – naudojami pakelti krovinį ant vežimėlių. paprastieji krautuvai – pakeliantys krovinį ir pergabenantys jį į kitą vietą. rankinės gervės – naudojami kroviniui pakelti, kartais perslinkti plokštuma į automobilio kėbulą.[2] Gabenant pieno miltus svarbu pasiteirauti pakrovimo vietos krovinio svorio (neto ir bruto) , nes dažnai klientas nežino, kad gali būti kraunamas viršsvoris, todėl ekspeditorius turi įspėti vairuotoją, kad jis informuotų įkrovus neteisingą krovinio kiekį. (nei buvo nurodyta sutartyje). Norint užtikrinti saugumą ir apsaugoti nuo gedimo bei pakenkimų kraunant, vežant, iškraunant ir saugant kroviniai dedami į tarą. Vežant krovinį įpakuotą taroje, jo masė išreiškiama dvejopai: neto – krovinio masė ir bruto – krovinio masė su tara. [2] Ekspeditoriui labai svarbu susižinoti šiuos matus, kad nebūtų viršsvorio. Vežant vienetinius krovinius dideliais atstumais, jie markiruojami. Markiravimas– specialių užrašų ir ženklų rašymas ant krovinio. Markiruojama dažais, klijuojant popierines atiketes, pritvirtinant žymines lenteles.Markiravimas skiriamas į : prekinį, krovininį, vežimo ir specialųjį. Krovininis markiravimas nurodo, išsiuntimų ir pristatymų punktų pavadinimus, o taip pat siuntėją ir gavėją.Prekinį markiravimą atlieka įmonė gamintoja: čia nurodoma įmonės pavadinimas ir krovinio rūšis. Specialus – pateikia specialius nurodymus kaip elgtis su kroviniu vežant , saugant ir atliekant pakrovimo ir iškrovimo darbus. Vežimo – nurodo vietų kiekį krovinio partijoje ir prekinio vežimo dokumento numerį. [2] Smulkūs, vienetiniai , taip pat kroviniai nepakankamai tvirtoje taroje, kurių negalima spausti ir netaisiklingos formos kroviniai, dažniausiai kraunami ant palečių. Palketės gali būti standartinės ir nestandartinės. Standartines paletes sudaro – europinės (1,20 x 0,80 ) ir suompaletės (1,20 x 1,0), nestandartinės paletės gali būti įvairių išmatavimų. Vežant pieno miltų krovinį – maišai su kroviniu kraunami ant europinių palečių. Ekspeditorius rivalo įspėti vairuotoją, kad jis privalo stebėti pakrovimą, kad nebūtu įkrauti suplyšę mašai ir kad krovinys būtų sukrautas tvarkingai. Vežant tokį krovinį, svarbu tvarkingas maišų sudeliojimas, kad vežant jie neprasitrintų. 1.3. Vietinio maršruto planavimas ir koordinavimas Ekspeditorius gavęs iš kliento tikslius adresus, turi suplanuoti optimaliausią maršrutą. (ypač tai aktualu kai yra kelios pakrovimo/iškrovimo vietos) Viena populiariausių maršruto planavimo programų yra “Route 66”, kuri tiksliai paskaičiuoja važiavimo laiką, trumpiausią atstumą, kainą. Programos veikimo principas - ekspeditorius suveda į programą pakrovimo ir iškrovimo vietovių kodus (pvz: DE-47495 ir LT-21050) arba miestų pavadinimus, svarbu paminėti, kad kodai ir miestų pavadinimai skirtingose pasaulio valstybėse gali sutapti, todėl “Route 66” parodo visus galimus variantus. Suvedus duomenis ekspeditorius nubraižo maršrutą, apskaičiuoja pervežimo laiką, įskaitant vairuotojui privalomus atstojus . Maršrutas Vilnius – Duisburg yra 1534km ilgio (1PRIEDAS) , todėl bus įveiktas apytikriai per 3 paras. Transportavimo laikas priklauso nuo daugelio faktorių: pakrovimo/iškrovimo laiko, kamščių keliuose, gamtos sąlygų ir kt. priežasčių . Suplanavęs maršruto laiką, ekspeditorius rūpinasi teisiniu pervežimo aspektu. Tarptautiniu važimų kelių transportu kertant valstybių sienas pagrindas yra Susitarimas dėl krovinių vežimo tarptautiniu kelių transportu (CMR) (2 ir 3 PRIEDAI) , priimtas 1956m. Europos ekonominės vidaus vežimų komisijos. Jį tuojau pat pasirašė 10 šalių. [1] Pagal CMR 5 straipsnį Nr. 1 važtaraštis turi būti parengtas trimis originaliais egzemplioriais. Formuliaras yra DIN A4 formato, įvairių modifikuotų formų. Dažnai pridedama papildomų lapų, naudojamų kokiems nors administraciniasm tikslams. [1] Trijų originalių formuliarų rinkinį sudaro:  rausvas lapas – siuntėjui (užsakovui)  melsvas lapas - gavėjui  žalsvas lapas – vežėjui Kadangi sutartyje kalbama apie tris originalius egzempliorius, visi trys lapai turi būti pasirašyti siuntėjo ir vežėjo, kad kiekvieną lapą galima būtų naudoti kaip originalą. Tarptautinių vežimų ekspedicinės tarnybos yra siuntėjai, ir įgaliotasis asmuo savo parašą gali padėti su spaudu. Už neteisingus važtaraščio duomenis atsako vežėjas. CMR nepateikiama jokių papildomų siuntėjo nurodymų dėl disponavimo kroviniu, ir generaliniam siuntėjui leidžiama disponuoti kroviniu tol, kol melsvasis važtaraščio egzempliorius perduodamas krovinio gavėjui. Gavėjas šio važtaraščio egzemplioriaus gali reikalauti iš vežėjo. Perdavęs važtaraštį, vežėjas dar gali išklausyti gavėjo nurodymų.[1] Jeigu gavėjas nurodo krovinį pristatyti kitam gavėjui, pastarasis jau nebegali peradresuoti siuntos trečiam gavėjui. Vežėjas neatsako už nuostolius kai:  kroviniai gabenami atviromis transporto priemonėmis, jeigu tai buvo sutarta ir pažymėta važtaraštyje;  pakuotė yra nekokybiška;  siuntėjas, gavėjas ar įgaliotieji asmenys manipuliuja kroviniu (pakrauna, iškrauna, krauna rietuvėmis);  nuostolius lemia natūralios krovinio savybės;  netinkamai pažymėtas krovinys. [1] Kai kurie reisai reikalauja CMR keitimo, kad krovinio gavėjas nesužinotu, kas yra tikrasisi krovinio siuntėjas- ši procedūra atliekama komerciniais tikslais. Ekspeditorius turi sukontroliuoti vairuotoją, kad jis nepamirštų pasikeisti CMR. Dažniausiai CMR ‘ai keičiami pasieniuose arba tiesiog paprastai vairuotojui perrašant juos ranka. Tai svrabu paminėti sutartyje, kuri sudaroma su vežėju. Ekspeditoriaus pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad komercinė paslaptis neišaiškėtų. Ekspeditorius reiso metu kelis kartus per dieną, privalo patikrinti kaip važiuoja jo krovinys, taip užtikrindamas naujausios informacijos pateikimą klientui ir palengvinti nsau planavimo procesą. Ekspeditorius sekdamas reisą ir kontroliuodamas maršrutą, suplanuoja apytikslį iškrovimo laiką. Kad viskas vyktų skalndžiai, ekspeditorius susiskambiina su iškrovimu ir praneša apie tam tikro krovinio atvykimą. Jeigu reikia ekspeditorius užsako specialią įrangą iškrovimui. Atvykus transporto priemonei išsikrauti ekspeditorius teiraujasi vairuotojo apie patį iškrovimo procesą. Jeigu paaiškėja iškraudinėjant, kad krovinys apgadintas, ekspeditorius nedelsiant turi reaguoti į susidariusią situaciją. Jeigu yra galimybė ekspeditorius pats vyksta ir fiksuoja krovinio apgadinimą, nes jis tiesiogiai atsakingas klientui už sugadintą krovinį arba (taip būna dažniausiai) krovinio gavėjas fiksuoja pažeidimus. Ekspeditorius turėdamas visus reikiamus įrodymus rašo pretenziją vežėjui už sugadintą krovinį, savo ruožtu gaudamas pretenziją iš kliento. Kartais pretenzijos išsprendžiamos žodiniu susitarimu,o kartais teismo keliu. Svarbu paminėti, kad kartais pakraunant arba iškraunant apgadinama transporto priemonė, tada vežėjas išrašo pretenziją ekspeditoriui, o ekspeditorius klientui. Iškrovus krovinį ekspeditorius išrašo sąskaitą klientui, o vežėjas atitinkamai ekspeditoriui. 1.4.Vežėjų savikainos mažinimo galimybės Kelių transporto produkcijos savikaina - tai pinigais išreikštos kelių transporto sąnaudos, tenkančios transporto darbo (produkcijos) vienetui. [3] Į savikainą įskaitoma gamyboje sunaudotų medžiagų, degalų, atsarginių dalių vertė, gamybos priemonių nusidevėjimas, darbo užmokestis, sąnaudos susijusios su gamybos valdymu bei aptarnavimu. Savikainos mažinimas yra svarbus įmonės pelno didinimo veiksnys, svarbi sąlyga efektyvumui didinti. Savikaina mažėja, didinant darbo našumą, mechanizuojant automatizuojant gamybą, tobulinant gamybos technologiją, gamybos valdymą, stiprinant darbo drausmę, keliant daruotojų klasifikaciją. [3] Ekspeditoriui norint išsiaiškinti vežėjų savikainos mažinimo galimybes, reikia apsvarstyti įvairius variantus, tačiau nereikėtų pamiršti ir kliento išlaikymo, kylant vežėjo savikainai. Atlikau SWOT analizę, kuri tinka daugeliuj vidutinio dydžio ekspedicinių įmonių. SWOT analizė Stipriosios pusės. Pastovus vežėjų ratas su kuriais dirbama Išankstinis krovinių planavimas, kuomet krovinio pakrovimo data žinoma iš anksto (bent 24 val. prieš pasikrovimą). Vežėjų automobilių siuntimas ratu, taip mažinant pervežimų savikainą. Bendras visų regionų ekspeditorių darbas siekiant pastovius vežėjus krauti įvairiomis kryptimis (Ilgalaikiai santykiai garantuoja sėkmingas derybas) Kitų valstybių vežėjai (Išplėtoti santykiai su Estijos, Lenkijos vežėjais, kurių savikaina skiriasi nuo Lietuvių vežėjų) Darbas su smulkiais vežėjais. (Vežėjų, turinčių keletą automobilių pervežimo savikaina yra mažesnė) Silpnosios pusės Ilgas atsiskaitymo su vežėjais laikotarpis, nes ne visi vežėjai sutinka laukti mokėjimų tokį ilgą laiko tarpą (Ekspedicinės įmonės vežėjams moka per kuo ilgesnį terminą, taip apsidrausdamos nuo pinigų stygiaus įmonės sąskaitoje) Neplanuoti kroviniai, neleidžiantys vežti su vežėju, atitinkančiu optimaliausią kokybės ir kainos santykį. Pasikeitimai reiso metu: prastovos, neatitinkantis užsakymo krovinio svoris ar gabaritai, iškrovimo vietų pasikeitimai vykstant krovinio pervežimo metu. Nežinomos konkurentų kainos. Grėsmės ateityje Brangstantis kuras, verčiantis vežėjus kelti pervežimo savikainą. (Tai gali ypač stipriai atsiliepti sutartiniams reisams, kurių kainos yra stabilios ir negali kisti) Silpnų vežėjų bankrutavimas kylant kuro kainoms bei krovinių pervežimų paklausai viršyjant pasiūlą. To pasekoje, kiltų krovinių pervežimo savikaina. Galimybės ateityje Esant didesniam krovinių srautui didinti pastovių vežėjų ratą. Ištobulintas bendras ekspeditorių darbas siekiant nuolat krauti pastovius vežėjus visomis kryptimis Rasti nauji kontaktai su kitų šalių vežėjais (Lenkijos, Latvijos, Estijos, Skandinavijos, V. Europos ir t.t.) Išsiaiškinti konkurentų siūlomas kainas. Srautinių krovinių gavimas (Klientas veža visada krovinius į tą pačią vietą, o tai leidžia planuoti reisus ilgesniam laikotarpiui.) Ši analizė parodo, kaip kiekvienas ekspeditorius turėtu planuoti savo darbą, nes tik įvykių nuspėjimas ir tinkamas įvertinimas – galimybė sumažinti savikainą ir taip gauti didesnį pelną. Vienas iš svrabiausių faktorių įtakojančių pelningą ekspeditoriaus veiklą – klientų pritraukimas, kurie duotų krovinius. Klientų pritraukimas ar nu konkuravimas nuo konkurentų – tai sunkus ir daug pastangų reikalaujantis darbas, tačiau duodantis, daugeliu atveju, pačius geriausius rezultatus. Kliento pritraukimas susideda iš kelių etapų: 1) Informacijos apie klientą surinkimas; 2) Strateginis planavimas: 3) Paslaugos pardavimas; 4) Kliento išlaikymas. Kliento pritraukimo misija – slypi vartotojo (kliento) problemų sprendime, tenkinant kliento poreikius per rinką. Pirmas kliento pritraukimo etapas – tai būsimo kliento problemos suradimas arab konkurentų silpnųjų vietų suradimas. Ekspeditorius (arba pardavimų vadybininkas) susirinkęs būtiniausią informaciją apie klientą, pradeda strateginį planavimą. Svarbu gauti šią informaciją apie klientą: krovinių srautų dydys ir kryptys; kainos; krovinio gabenimo ypatumai; specialūs kliento reikalavimai. [4] Strateginis planavimas - tai komercinio pasiūlymo klientui rengimas. Komercinis pasiūlymas rengiamas kiekvienam klientui atskirai, atsižvelgiant į kiekvieno kliento norus ir rinkos situaciją. Pasiūlimas turi būti gerai apsvarstytas, nes juo vadovaujasi klientas vėliasniuose etapuose – parduodant paslaugą. Šiame atepe yar ir pirmų vizitų numatymas ir planavimas, taip pat ir KONTRA argumentų rengimas, norint įtikinti klientą pirkti paslaugą (prekę). Kliento išlaikymas – vienas iš svarbiausių bendradarbiavimo etapų. Kliento išlaikymas svarbus kiekvienai įmonei, nes tai garantuoja jos pelningą veiklą. Įmonės naudoja įvairias klientų išlaikymo programas – vieni siūlo nuolaidų sistemas, kiti klientą skatina labai glaudžių santykių palaikymu. [4] 2.Krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais organizavimo technologija 2.1 Transporto rūšies ir priemonės parinkimas Transporto srityje dirbantis vadybininkas, turi mokėti sudaryti planus, įvertindamas savo turimus pajėgumus bei užsakovo reikalavimus. Plane turi būti įvertinti visi vežimo aspektai, nuo pirmos iki paskutinės operacijos, kurios užtikrintų norimo rezultato pasiekimą su mažiausiais kaštais. Vienas iš pagrindinių uždavinių yra pasirinkti transporto rūšį, geriausiai pritaikytą konkrečiam vežimui atlikti. Priimant sprendimą, vadovaujamasi įvairių transporto rūšių privalumais bei trūkumais. Kadangi įmonė “Transvelas” dažniausiai veža krovinius į Italiją, Rusiją, Austriją, pasirenkamas kelių transportas, kuris pasižymi šiomis savybėmis: 1. Autotransporto priemonę galima greitai pakrauti, suformuoti krovinių siuntas. Taip pat reikalui esant atlikti perkrovimo darbus. 2. Automobilis, palygint su kitomis transporto rūšimis, pasižymi dideliu manevringumu bei nereikalauja ypatingų kelių. Savo ruožtu, tai leidžia atlikti pristatymą nuo durų iki durų. Būtent ši charakteristika labiau, negu bet kuri kita, lemia kelių transporto pasirinkimą Europos kontinento vežimuose, lyginant su kitomis transporto rūšimis. 3. Krovinys automobilių transportu gali būti atvežtas tiksliai per nustatytą laiko tarpą. Vežimas gali būti paskirtas atitinkamam dienos laikui ir atstumui. Tokia vežimų galimybė įgalina užtikrinti krovinių pristatymo reguliarumą ir sumažinti sandėliavimo kaštus. 4. Taip pat vežant kelių transportu nereikalingas specialus įpakavimas. Dažnai jo visai nereikia. Pasirinkus kelių transportą, tenka susidurti ir su kai kuriais neigiamais reiškiniais: 1. Autotransporto priemonę, atvykusią į paskirties vietą būtina iškrauti greitai. Neplanuotas automobilio atvykimas gali atitraukti darbininkus nuo kitų pakrovimo-iškrovimo darbų, kadangi automobilis ir vairuotojas negali laukti. 2. Paprastai nepavyksta užtikrinti pilno autotransporto priemonės įkrovimo. Tačiau tenka mokėti nepriklausomai nuo įkrovimo lygio ar svorio. 3. Taip pat keliu transportas pasižymi sąlyginai mažu įkrovimu, palyginus su kitomis transporto rūšimis. 4. Svarbu tai, kad krovinius iš automobilio galima pagrobti, o patys automobiliai gali būti nuvaryti, jeigu jie palikti be priežiūros. Naudojat vežimams transporto priemonę, labai svarbu atsižvelgti į Europos šalyse galiojančias transporto priemonių taršos normas. Europos Sąjungos šalys jau 1970 m. parengė bendrą strategiją dyzeliniais vidaus degimo varikliais (toliau VDV) išmetamų į aplinką kenksmingų degimo produktų atžvilgiu. Numatyta apriboti azoto deginių (NOx), kietų dalelių (suodžių), angliavandenilių ir anglies viendeginio (CO), esančių degimo produktuose, kiekius automobiliams, kurių bendroji masė viršija 3,5 t. Parengtos pagal šią strategiją normos, pavadintos „Euro O", buvo įgyvendintos tik 1988 metais. Netrukus buvo parengtas naujas „strateginis planas" – “Euro l" ir „Euro 2". „Euro l" buvo įgyvendintas 1993 m. spalio 1 d.. „Euro 2" pradėta įgyvendinti nuo 1996 m. spalio l d. Nuo 2000m. spalio buvo įgyvendintas “Euro 3” planas, o nuo 2005m. spalio buvo įgyvendintas ir “Euro 4” planas. Dabar rengiamas “Euro 5” projektas. Numatoma jį įgyvendinti 2008/2009 metais. Šių „Euro" standartų duomenys pateikti 2.1 lentelėje. Išmetamų į aplinką teršalų kiekis priklauso nuo VDV galios, išreikštos kilovatais. [10] Sunkvežimiai, tenkinantys „Euro l" ir „Euro 2" standartų reikalavimus, pavadinti „Žaliaisiais sunkvežimiais". Jiems dar taikomos triukšmingumo normos: • 78 dB(A) transporto priemonėms, kurių VDV galia 150 1

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!