Leidimų rūšys ir jų naudojimas transporto įmonėje vežant krovinius tarptautiniais maršrutais

 LEIDIMŲ RŪŠYS IR JŲ NAUDOJIMAS TRANSPORTO ĮMONĖJE VEŽANT KROVINIUS TARPTAUTINIAIS MARŠRUTAIS DIPLOMINIS DARBAS ĮVADAS Per pastaruosius pora dešimtmečių Europos Sąjunga priėmė eilę standartų kelių transporto srityje. Nuo 1993-iųjų metų buvo panaikintos kvotos teikiant tarptautinio transporto paslaugas visoje ES teritorijoje. Tai pat buvo priimtos priemonės dėl nacionalinių rinkų atvėrimo nenuolatiniams gyventojams, kas trukdė baigti formuoti vidaus rinką, ir tik 1998 metais buvo baigtas visiškas ES kabotažo harmonizavimas. ES valstybių vežėjai krovinių gabenimui į ES nepriklausančias šalis privalo turėti tarptautinių sutarčių pagrindu išduotus dvišalius ar ETMK leidimus. ES teisė nereglamentuoja šių leidimų skirstymo ir panaudojimo taisyklių – tai nacionalinių vyriausybių prerogatyva.Todėl dar tebegalioja leidimų sistema į Rytų Europos (Rusija, Baltarusija ir kt.) valstybes ir trečiąsias šalis. Diplominio darbo tikslas – išanalizuoti leidimų rūšis, išdavimo tvarką vežant krovinius tarptautiniu maršrutu. Darbo uždaviniai: 1. Atlikti individualios įmonės veiklos analizę; 2. Įvertinti tarptautinio krovinių vežimo ypatumus; 3. Išanalizuoti leidimų sistemą; 4. Pateikti išvadas ir pasiūlymus. ANALITINĖ DALIS 3. INDIVIDUALIOS ĮMONĖS ANALIZĖ 3.1. Įmonės charakteristika iindividuali įmonė (Vytauto g. 22, LT – 16371 Alytus), įsteigta ir veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių įstatymu bei kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais norminiais aktais. Savo verslą įmonė pradėjo labai neseniai, nes ji įsikūrė tik 1999 metais. iindividualioje transporto paslaugų įmonėje dirba 12 darbuotojų. Didesnę dalį šių darbuotojų sudaro vairuotojai, o likusioji dalis - administracijos darbuotojai: savininkas, direktorė, buhalterė, sandėlininkas. Įmonės valdymo schema atrodytų taip: SAVININKAS Direktorė Buhalterė Sandėlininkas Vairuotojai 3.1 pav. Įmonės valdymo struktūra Įmonės valdymo organas yra jos savininkas. Įmonės administracijos vadovė yra direktorė, kuri priimta pagal darbo sutartį. Už įmonės finansinę atskaitomybę atsakinga buhalterė, kuri taip pat dirba pagal darbo sutartį. Įmonės klientai daugiausiai yra juridiniai asmenys, tačiau retkarčiais įmonė sulaukia užsakymų ir iš fizinių asmenų. Įmonės nuosavybės teisė priklauso vienam asmeniui, pradėjusiam biznį savo vardu ir savo turtu. Jis yra fizinis asmuo, todėl už savo veiksmus atsako visu savo turtu. Įmonė turi ūkinį, komercinį, finansinį, organizacinį bei teisinį savarankiškumą. IĮ turi savo sąskaitas bankuose, antspaudą. Individuali įmonė užsiima krovinių vežimu kelių transportu Lietuvos ribose ir tarptautiniais maršrutais. Individuali transporto paslaugų įmonė veikia tobulos konkurencijos rinkoje, nes yra žinoma, kad Lietuvoje ir už jos ribų veikia daugybė įmonių, užsiimančių analogiška veikla, t.y. užsiimančių krovinių gabenimu. Todėl, tarp tas pačias paslaugas siūlančių ir teikiančių įmonių vyksta konkurencija, siekiant gauti kuo didesnį pelną. Siūlomos paslaugos (krovinių gabenimas) yra homogeninės (vienarūšės). Vartotojų požiūriu, šios įmonės siūlomos paslaugos yra tokios pat arba labai panašios siūlomoms kitų tokia pačia veikla užsiimančių įmonių paslaugoms. IĮ taipogi teikia išsamią informaciją. Tai reiškia, kad kiekviena įmonė ir kiekvienas vartotojas yra gerai informuoti apie teikiamų paslaugų kainas, krovinių pristatymo kokybę ir kitus būtinus dalykus. Nors ši įmonė yra įsikūrusi ir nedideliame mieste, tačiau ir čia konkurentų netrūksta. Alytuje veikia daug krovinių gabenimo įmonių, viena didesnių konkuruojančių įmonių yra UAB ,,Transvirta”. Konkurencija sukelia nepatogumų, nes vartotojas gali rinktis vieną iš kelių tas pačias paslaugas siūlančių įmonių, todėl, priklausomai nuo to, kurią įmonę pasirinks vartotojas, vienai ar kitai įmonei tai atneš nuostolių. Jei vartotojas verčiau renkasi jūsų konkurentų paslaugas, yra būtina išsiaiškinti tokio pasirinkimo priežastis: gal vartotojas liko nepatenkintas paslaugų kokybe, grubiu bendravimu ir pan., todėl individuali įmonė, siekdama pritraukti vartotojus, stengiasi kuo mandagiau ir maloniau bendrauti su savo klientais, stengiasi atsakyti į vartotojui iškilusius klausimus, susijusius su krovinio gabenimu, pristatymu ir pan. Krovinių gabenimu užsiimančioms įmonėms, tarp jų ir mano nagrinėjamai, yra būtina stebėti šalyje esančią ekonominę bei politinę situaciją, nes ekonominiai ar politiniai nuosmukiai gali pakenkti įmonei, t.y. esant pinigų stygiui, vartotojų skaičius gali sumažėti, o tai įmonei atneštų nuostolių. 3.2. Įmonės transporto priemonių parkas iindividuali įmonė turi 5 MAN ir 1 SCANIA 124R markės vilkikus (JMA 472, FAB 861, KVG 997, KVG 015; PKM 948, MVB 082), 1 refrižeratorių „KRONE" - ilgis: 13,6 m, plotis: 2,45-2,49 m, aukštis: 2,7 m; 1 užuolaidinę tentinę priekabą, kurios ilgis 13.6 m ir 5 tentines kietašones puspriekabes „SHMITZ" - ilgis: 13,2-13,6 m, plotis: 2,40-2,48 m, aukštis: 2,55-3,0 m, tūris: 82-92 m³. Visi vilkikai naudoja dyzelinį kurą. 3.2 pav. Įmonės transporto parko riedmenų grafinė struktūra 3.2 1 lentelė Transporto priemonės Eil. Nr. Transporto priemonės pavadinimas Transporto priemonės pagaminimo m. Transporto priemonės tipas Transporto priemonės turimas standartas Ar turi licencijos kortelę 1. SCANIA 124R (1) 2003 Vilkikas Žalias, saugus Turi 2. MAN 6.100 (3) 1999 Krovininis platforma - - 3. MAN (1) 2002 Vilkikas EURO 2, žalias saugus Turi 4. MAN (1) 2003 Vilkikas EURO 2, žalias saugus Turi Puspriekabių charakteristika Šioje lentelėje pateikta IĮ turimos puspriekabės. 3.2 2 lentelė Puspriekabės Eil. Nr. Puspriekabės gamintojas Puspriekabės tipas Talpa (euro paletėmis) Pagaminimo metai 1. “KOEGLE SN 24” (1) Tentinė 34 1998 2. “SCHMITZ SPR 24” (3) Tentinė 34 2000 3. “SCHMITZ SO1” (2) Tentinė 34 2002-2003 Iš šios lentelės matosi, kad įmonė turi 6 puspriekabes, kurių talpa 34 euro paletės. Įmonė turi penkias puspriekabes gamintojo SCHMITZ ir vieną puspriekabę gamintojo KOEGLE. Transporto įmonės autoparko techniniai-eksploataciniai rodikliai priklauso nuo: riedmenų techninės būklės (nusidėvėjimo laipsnio), riedmenų aptarnavimo ir remonto kokybės, riedmenų eksploatavimo sąlygų. Kadangi įmonė veža įvairius krovinius į Europos šalis ir į Rusiją, tai ir transportas atitinka pačius naujausius reikalavimus, juolab kad visi vilkikai yra 2000-2003 metų gamybos. Tentas - kelių transporto priemonė galinti vežti įvairius krovinius, kuriems nereikia specialių transportavimo sąlygų (temperatūros, krovinys ne skystas ir t.t..). 3.3. Krovinių srautų ir maršrutų apžvalga Pastaraisiais metais daug krovinių individuali įmonė perveža maršrutu: Lietuva-Kroatija-Lietuva; Lietuva-Čekija-Lietuva; Lietuva-Slovakija-Lietuva; Lietuva-Slovėnija-Lietuva; Lietuva-Vengrija-Lietuva. Kadangi Lietuvos transporto rinkoje šiuo metu yra apie 2000 vežėjų, iš kurių dauguma aptarnauja Europos Sąjungos rinką, įmonė buvo priversta ieškoti paslaugų pardavimo realizavimo Rusijos kryptimi. 3.3 1 lentelė Pagrindiniai įmonės maršrutai Eil. Nr. Regiono pavadinimas Maršrutų skaičius, vnt. 1. Pabaltijo šalys – NVS šalys (Rusija, Baltarusija, Ukraina, Kazachstanas) 48 2. Pabaltijo šalys – Rytų – Centrinė Europa (Lenkija, Slovakija, Čekija, Vengrija, Rumunija). 13 3. Pabaltijo šalys – Vakarų Europa ( Vokietija, Olandija Belgija, Danija, Šveicarija, Austrija). 22 Pervežimo kaina maršrutais: Vokietija – Lietuva 5000 – 5400 Lt.; Lietuva – Vokietija 3000 – 3100 Lt.; Lietuva – Rusija 3500 – 3700 Lt.; Rusija – Lietuva 1500 – 1700 Lt.; Rusija – Vokietija 3600 – 3700 Lt. Pervežimo kaina nustatoma kiek bus krovinio (ar dalinis, ar pilnas), koks krovinys (brangus, pavojingas), atstumas (km) ir iš kur bus gabenamas krovinys. Pagal pateiktas kainas matyti, kad krovinio vežimas iš Lietuvos yra brangesnis negu krovinio vežimas į Lietuvą. Kainų skirtumas yra todėl, kad užsienyje yra sunkiau surasti krovinį į Lietuvą. Atsižvelgiant į transporto rinkos nestabilumą įmonei kartais tenka rinktis ne pačius naudingiausius pasiūlymus. Kaip pavyzdį norėčiau paminėti tarkim atostogų metą, maždaug liepos-rugpjūčio mėnesį, kai smarkiai sumažėja eksportas iš Lietuvos. Tada įmonė sutinka pergabenti krovinius nenaudingom sąlygom. Tokiu atveju įmonė sugaišta daugiau laiko krovinio pervežimui, didėja kuro sąnaudos ir t.t. Daugiausiai darbo būna nuo rugsėjo vidurio iki Kalėdų ir nuo kovo iki liepos mėnesio. Mėnesio pradžioje įmonės užsakovės siunčia IĮ planuojamų pervežti krovinių kiekį. individuali įmonė patvirtina kokiomis dienomis, kokiais maršrutais galėtų atlikti pervežimą, tuomet įmonė „Užsakovė” siunčia sutartį, kurią įmonė „Vežėja” ją patvirtina. 3.4. Paslaugos technologija Užsakymas yra sudaromas tada, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui yra reikalingos transportavimo paslaugos. Pervežimo sutartis – užsakymas yra sudaroma ant vieno lapo. Lapo viršutiniame kairiajame kampe yra nurodomas užsakovas (pvz., ,,Eurošuolis“), toliau seka užsakovo fakso numeris, data bei valanda. Po šitų rekvizitų seka užsakovo įmonės ženklas bei pavadinimas. Po įmonės pavadinimo seka vežėjo, sutarties vykdytojo rekvizitai: firmos pavadinimas IĮ, nuoroda, kam siunčiama sutartis – užsakymas, fakso numeris bei data. Išvardinus sutarties – užsakymo vykdytojo rekvizitus, po jų yra rašomas dokumento pavadinimas. Baigus pildyti šią dokumento dalį, yra pereinama prie pačio krovinio vežimui reikalingų rekvizitų (rekvizitai yra rašomi vienas po kito, žemyn): • Krovinys; • Krovinio parametrai; • Krovinio svoris; • Maršrutas; • Pasikrovimo data; • Pakrovimo adresas; • Kontaktiniai telefonai; • Pristatymo data; • Krovinio gavėjas; • Iškrovimo adresas; • Pervežimo kaina. • Ypatingos sąlygos (ši užsakymo dalis yra rašoma kiekvienoje sutartyje): IĮ vykdydama užsakymą turi pateikti techniškai tvarkingą, krovinio pervežimui tinkamą transporto priemonę, kuri atitinka krovinio charakteristiką ir valstybių, per kurių teritorijas atliekamas pervežimas, reikalavimus. Turėti galiojantį TIR CARNET, CMR važtaraščius, galiojantį vežėjo civilinės atsakomybės draudimą, licenzijas, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus atlikti pervežimui. Įmonė privalo užtikrinti nuolatinį mobilųjį ryšį su vairuotoju krovinio gabenimo metu. IĮ įsipareigoja atvykti į pakrovimą/iškrovimą sutartyje nurodytu laiku. Laiku neatvykęs į pakrovimo/iškrovimo vietą, vežėjas moka baudą – po 200 litų už kiekvieną pavėluotą dieną. IĮ, vykdydama užsakymą, privalo nedelsiant (ne vėliau kaip per 2 val.) informuoti užsakovą apie pervežimo metu vykstančius nesklandumus (vėlavimas, krovinio trūkumas, sugadinimasir kt.). Įmonė vykdydama užsakymą, privalo paimti ir pristatyti krovinio gavėjui visus su kroviniu susijusius bei tinkamai apiformintus dokumentus. IĮ privalo vykdyti sutartį nuo jos pasirašymo momento iki tol, kol abi šalys faktiškai įvykdys sutartyje prisiimtus įsipareigojimus. Dokumento apačioje, dešiniajame kampe yra rašoma automobilio markė, po jos vairuotojo vardas ir pavardė, o galiausiai po šių rekvizitų pasirašo užsakymą tvirtinantis asmuo. Dokumento apačioje kairiajame kampe pasirašo įmonės savininkas. Apatinėje dokumento paraštėje yra surašyti užsakovo rekvizitai, nurodantys įmonės adresą, kodą, el. p., tel., faks., mob. tel. ir t.t. Užsakymo vykdymas: Pavyzdžiui, išvykstančio į komandiruotę asmens pajamos bei išlaidos (iš individualios įmonės duomenų): Pajamos 1 km. – 1, 25 Lt Išlaidos 1 km. – 0, 99 Lt Pajamos 1 dienai – 284, 51 Lt Išlaidos 1 dienai – 225, 88 Lt Asmens į komandiruotę išvykstančio 14 – kai dienų bendros pajamos ir išlaidos: Kuras 2072 Lt Atlyginimas ir dienpinigiai 650 Lt Kitos išlaidos 440 Lt Visos išlaidos 3162 Lt Visos pajamos 3983 Lt Pelnas 427, 9 Lt 3.5. Pagrindiniai paslaugų klientai Individuali įmonė turi savo nuolatinius klientus – užsakovus jų krovinius gabenti būtent į Rusiją. Pastovūs įmonės teikiamų paslaugų užsakovai: AB “Baltik vairas”, UAB “Odmė ir partneriai”, UAB “Putokšnis”, UAB “Timber Mills”, UAB “Interscalit”, AB “Venta”, UAB “Jungtinės pajėgos” ir kiti smulkesni užsakovai – individualios įmonės, pasitaiko ir fizinių asmenų. Individuali transporto paslaugų įmonė turi pastovių klientų, daugiausia Alytuje ir Kaune, nors yra du pastovūs užsakovai ir Vilniuje, kurie nuolat sudaro ilgalaikes sutartis dėl tarptautinio krovinių gabenimo į užsienio šalis. Tai mes matome žemiau pateiktame paveikslėlyje. Iš žemiau pateikto paveikslo galima matyti, kiek ir kokių krovinių per 2005-uosius metus procentine išraiška pervežė IĮ būtent maršrutu Lietuva-Rusija: 3.5. 1 pav. Pervežtų krovinių nomenklatūra Individuali įmonė užsakovų krovinius veža tarptautiniais maršrutais pagal ilgalaikius kontraktus, kurie sudaromi 1-2 metams, o pasibaigus pratęsiami. Krovinius įmonės transportas veža įvairius: medienos, lengvosios pramonės gaminius, smulkias supakuotas statybines medžiagas, maisto pramonės produkciją, vaisius ir daržoves bei kita. 3.5. 2 pav. Užsakovų pasiskirstymas proc. išraiška 2005 m. 3.6. Personalo poreikis ir jo planavimas Iindividualioje įmonėje praktikuojamos savitos personalo organizavimo taisyklės – principai, kultūrinio gyvenimo tradicijos, savitų ryšių su savo klientais palaikymas ir kt. Į darbuotoją žiūrima kaip į pagrindinį darbo efektyvumo šaltinį. Čia praktikuojama operatyvi reakcija į darbuotojų poreikius, pamatuotus jų pageidavimus, o darbo organizavimo būdai vertinami pasiremiant socialiniais bei psichologiniais kriterijais. Kiekvienas naujas darbuotojas į įmonę priimamas, kai jis sėkmingai įveikia 2–3 mėnesių bandomąjį laikotarpį. Naujokas palankiai priimamas į darbo kolektyvą. Darbuotojai reguliariai informuojami apie pasikeitimus įmonėje, ekonominę būklę, apie spęstinas problemas ir įmonės perspektyvą. Darbo savaitės trukmė (darbo valandų skaičius), o sykiu ir uždarbis nustatomas iš karto pasirašant darbo sutartį. Įmonėje lanksti darbo organizavimo struktūra. Kiekvieno didesnio užsakymo įgyvendinimui pasirenkami didesnę patirtį turintys vairuotojai, kad jų kvalifikacija maksimaliai atitiktų užduoties atlikimą. Kadangi kai kurie įmonės darbuotojai mokosi aukštesniosiose ir aukštosiose mokslo įstaigose neakivaizdiniu būdu, jiems tam sudarytos sąlygos, suteikiamos akademinės atostogos mokymuisi, taip pat rūpinamasi kiekvieno nepriekaištingai dirbančio darbuotojo profesiniu augimu, jo profesine karjera: aukštesnės kvalifikacinės kategorijos suteikimas arba darbuotojo ,,kopimu aukštyn” hierarchinėje struktūroje. Įmonės vadovas akylai stebi ir kvalifikacijos kėlimą, pastoviai reguliuoja darbuotojų profesinį, pareigybinį atitikimą darbo ir technologijų reikalavimams. Taip pat garantuota galimybė personalo nariui išsakyti savo nuomonę jį jaudinančiais organizacijos veiklos, jo paties darbo ir gyvenimo klausimais. Įmonės ryšys su klientu didina jos gyvybingumą. Mandagus elgesys, ilgalaikių kontaktų su juo palaikymas, lankstus jo interesų, taip pat jo pozicijos ir nuomonės apie įmonės teikiamas paslaugas formavimas – tai dar ir šaltinis, maitinantis individualios įmonės technologinį bei organizacinį tobulėjimą. IĮ praktikuojamos tokios valdymo bei organizacinės darbo formos, kurios darbuotojams savaime padeda susiburti į darnų grupinį vienetą su jiems priimtinu lyderiu. Taikomos lanksčios, operatyvios materialinio bei moralinio skatinimo formos. Iindividualioje įmonėje yra taikoma tokia darbo apmokėjimo sistema: Vairuotojas, išdirbęs visas jam priklausančias (1 mėnesio) darbo dienas, gauna 500 Lt. atlyginimą. Šis atlyginimas yra skiriamas tik už papildomus darbus, atliekamus pačioje įmonės teritorijoje, t.y. mašinų remontas. Jei vairuotojas dirba savaitgalį, ar švenčių dienomis, pagal nustatytą tvarką, jam yra skiriamos kelios laisvos dienos. Už krovinių vežimą yra mokama atskirai. Atlyginimo dydis už krovinio vežimą priklauso nuo (vežant krovinį) pravažiuotų kilometrų skaičiaus (įmonės buhalterė atsisakė duoti konkrečius duomenis). Pagal įmonės savininko G.Andriuškevičiaus teiginius, vairuotojų atlyginimai nuolat didėja, 2005 m. jie padidėjo 12 proc. IĮ komandiruočių apskaita vedama tokiu principu: Grįžęs iš komandiruotės, arba įvykdęs užduotį atskaitingas asmuo (vairuotojas) 3 dienų laikotarpyje turi atsiskaityti su įmone, t.y. užpildyti avanso apyskaitą, parodant kur gauti pinigai išleisti, o likutį turi grąžinti į kasą. Vykstant į komandiruotę, yra parašomas įmonės direktorės įsakymas. Jame nurodoma, kur dirbantysis komandiruojamas, kokiu tikslu. Asmuo, grįžęs iš komandiruotės turi užpildyti avanso apyskaitą bei pridėti prie jos pateisinamuosius dokumentus (viešbučio kvitus ir t.t.).Komandiruotės išlaidas sudaro: 1. Dienpinigiai. Už kiekvieną komandiruotėje išbūtą dieną mokama 10 proc. nuo patvirtinto MGL (minimalaus gyvenimo lygio). Išvykimo ir grįžimo dienos skaitomos kaip atskiros dienos, jeigu darbuotojas išvyksta ir grįžta tą pačią dieną, dienpinigiai nemokami. 2. Nakvinpinigiai (gyvenamosios patalpos nuomojimo išlaidos). Apmokami pagal pateiktą sąskaitą (viešbučio kvitą). Jei komandiruotės darbuotojas neturi nakvynės išlaidų patvirtinančio dokumento, nakvinpinigių tvarką ir dydį nustato įmonės savininkas, tačiau paros išlaidų suma negali būti didesnė kaip 5 proc. patvirtinto MGL. 3. Kelionės išlaidos. Apmokamos pateikus patvirtinamuosius kelionės dokumentus. Jų nepateikus, apmokama atsižvelgiant į nuotolį. Vykstant į užsienį, laikomasi Vyriausybės išleistų nutarimų dėl komandiruočių į užsienį ir paskelbtų sąrašų, kiek į kokią valstybę vykstant apmokama dienpinigių. Jeigu asmuo į komandiruotę išvyko negavęs avanso, o grįžęs iš komandiruotės pristato avanso apyskaitą, tai priklausančios apmokėti komandiruotės išlaidas, įmonė parodo, kad skolinga atskaitingam asmeniui. Atskaitingi asmenys – tai vairuotojai, kurie vyksta į komandiruotę (gabena krovinį) ir gauna iš įmonės tam tikslui avansą, arba asmenys, kuriems išduodamas avansas vertybių pirkimui, ar kitam tikslui. 3.7. Įmonės finansinės veiklos rodikliai Balansas individualioje įmonėje sudaromas tam, kad būtų galima sužinoti, kokiu turtu disponuoja įmonė. Balansą sudaro Turtas = Nuosavybė + Pajamos – Sąnaudos. Ilgalaikis materialusis turtas - ilgalaikis turtas turintis materialų pagrindą. Tai pastatai, statiniai, mašinos, įrengimai, ilgo naudojimo įrankiai ir kt. Toks turtas nesunaudojamas uždirbant vieno ataskaitinio laikotarpio pajamas, bet naudojamas ilgai, laipsniškai jį nudėvint ir tolygiai perkeliant nudėvėtąją dalį į įmonės veiklos sąnaudas. Ilgalaikis finansinis turtas - tai investicijos į kitas įmones, grąžintinai suteikta finansinė ar kitokia pagalba bei kitoks finansinis turtas, kuriuo disponuojama ilgiau nei metus. Pavyzdžiui, tai gali būti kitų įmonių vertybiniai popieriai - akcijos. Po vienerių metų gautinos sumos - reiškia prekybinius ir kitokius įsiskolinimus įmonei, kurie bus padengti vėliau nei po vienerių metų. Veiklos sąnaudos – tai savikainai nepriskirtos sąnaudos, susijusios su visa įmonės ūkine veikla, vykdoma per ataskaitinį laikotarpį nepriklausomai nuo prekių (paslaugų) pardavimų apimties. Jos suskirstytas į įmonės pardavimų ir su bendrosiomis administracinėmis išlaidomis susijusių sąnaudų straipsnius. Per vienerius metus gautinos sumos - reiškia klientų ir kitų trečiųjų asmenų prekybines ir kitokias skolas įmonei, grąžintinas per artimiausius ataskaitinius metus, taip pat ir savininkų įsiskolinimus, susijusius su dar neįmokėta už turimą kapitalą suma. Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje - apima pinigų sumas įmonės kasoje bei įmonės sąskaitas bankuose. Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos - straipsnis, kuriame pateikiamos įmonės uždirbtų, bet dar klientų neapmokėtų tolygiai besikaupiančių pajamų sumos. Čia fiksuojamos ir įmonės jau apmokėtos ateinančių laikotarpių besikaupiančios sąnaudos (sąnaudos, kurias įmonė patirs uždirbdama pajamas ateinančiais laikotarpiais). Tokios yra, pavyzdžiui. draudimo paslaugos. Jos teikiamos nenutrūkstamai, per visą sutarties laiką. Jeigu įmonė apsidraudė ir iš anksto apmokėjo už metinį draudimo polisą - tai šį turtą ji laipsniškai naudoja visus metus. Rezervai - apima įstatymo numatytų ir savininkų sprendimu sudarytų rezervų sumas. Jie atsiranda dėl to, kad įstatymų nustatyta tvarka arba savininkų nutarimu išsidalinama ne visa uždirbto pelno suma, bet dalis jos rezervuojama kokiems nors tikslams (pavyzdžiui, naujoms transporto priemonėms pirkti ar galimiems nuostoliams padengti). Mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas – tai įmonės skolos susijusios su pelno, pridėtinės vertės, socialinio draudimo mokesčiais, taip pat mokesčiais, išskaitytais iš atlyginimų, ir kitomis panašaus pobūdžio prievolėmis. Pelno (nuostolio) ataskaitoje fiksuojamos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos ir sąnaudos, patirtos uždirbant tas pajamas. Jas palyginus ir nustatoma, ar įmonė per ataskaitinį laikotarpį uždirbo pelną, ar patyrė nuostolį. Kadangi pastaruoju metu įmonės nenoriai duoda informaciją apie įmonių finansinius rodiklius, skaitydami, kad tai konfidencialu, todėl aš galiu tik pasakyti, jog įmonė 2005-aisiais dirbo pelningai. Daugiausia išlaidų įmonė turėjo: Mokesčiai už muitinės procedūras: a) svėrimas b) krovinio patikrinimas c) TIR knygelės atidarymas (tranzitinės deklaracijos užpildymas) d) Krovinio performinimas e) Muitinės tarpininko paslaugos f) Privaloma palyda (vežant krovinius į NVS šalis ir Lenkiją) g) Krovinio išmuitinimas 3.8. IĮ SWOT analizė 3.8. 1 lentelė Stiprybės Silpnybės 1. Novatoriškumas (imlumas naujovėms). įmonė imli naujovėms, tą rodo jos sugebėjimas prisitaikyti prie pačių naujausių informacinių technologijų, naudojamų įmonėje ir pan. 2. Finansinis potencialas. Įmonė turi pakankamai lėšų valdyti ir plėsti savo verslą. 3. Gera reputacija. IĮ yra užsitarnavusi geros įmonės vardą, tą rodo didėjantis klientų skaičius. 4. Paslaugų kokybė. Tai yra vienas iš stipriųjų veiksnių todėl, kad teikiamų paslaugų kokybė: krovinio pristatymas laiku ir pan. taipogi pritraukia vartotojus. 1. Silpnos pozicijos rinkoje. IĮ yra gana maža įmonė ir be to, tai nėra vienintelė įmonė teikianti transportavimo paslaugas Alytuje. 2. Nepatyrusi vadyba. Įmonės savininkas nėra labai patyręs vadovavimui tokio pobūdžio įmonės reikalams, todėl samdo direktorę. 3. Gamybinių pajėgumų stoka. Įmonė gali priimti tik ribotą krovinių vežimo užsakymų skaičių, nes ir vienas toks užsakymas reikalauja laiko. Galimybės Grėsmės 1. Naujos rinkos ir segmentai. Iindividuali įmonė turi gana dideles galimybes patekti į naujas rinkas, nes tai yra įmonė, kuri gana gerai žinoma visoje Lietuvoje. 2. Naujos paslaugos. IĮ ateities vizija yra teikti naujas paslaugas, nes įmonė netolimoje ateityje ruošiasi užsiimti transporto priemonių remontu, prekiauti atsarginėmis transporto priemonių dalimis. 3. Ekonominis pakilimas. Įmonei tai būtų ypač naudinga, nes ekonominis pakilimas padidintų žmonių gaunamas pajamas, todėl atsirastų daugiau vartotojų. 4. Tarptautinės galimybės. IĮ galėtų savo verslą plėsti ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. 1. Nauji konkurentai. Iindividualiai įmonei patekus į naujas rinkas, atsiranda naujų konkurentų grėsmė, kuri įmonei būtų visiškai nenaudinga. 2. Konkurencijos agresyvumas. Įmonei patekus į naujas rinkas, iš jos ją gali bandyti išstumti agresyvūs konkurentai. 3. Augantis klientų spaudimas. Įmonei augantis klientų spaudimas gresia dėl nepasitenkinimo, kylančio dėl riboto įmonės sugebėjimo aptarnauti visus norinčius, ryšium su transporto stoka. Vienas iš stipriausių IĮ veiksnių, sąlygojančių gerą įmonės darbą bei verslo plėtrą yra finansinis potencialas. Tai reiškia, kad įmonė turi pakankamai lėšų užtikrinti nepriekaištingą įmonės veiklą, nes ji gali sau leisti samdyti kvalifikuotus darbuotojus, pirkti mašinas ir pan. Taipogi, būdama finansiškai stipri, ji gali sau leisti verslą plėsti ir šitaip užsitikrinti dar didesnį pelną. Tačiau geram šios įmonės finansiniam potencialui neigiamą įtaką daro vis dar per didelės sąnaudos, kadangi įmonė sugedus mašinai atsargines detales perka kuo pigesnes, tačiau tai ir yra pagrindinė finansinio potencialo nuosmukio priežastis, nes pigios detalės greitai genda. Jei įmonė pirktų brangesnes detales, tai ji tik sutaupytų, nes brangesnės detalės yra daug patikimesnės, jų nereikia taip dažnai keisti, o tai įmonei sutaupytų pinigų. Iindividualios įmonės paslaugų kokybė yra puiki, nes kroviniai visada yra pristatomi laiku ir geros būklės. Tačiau įmonei norint turėti daug vartotojų, vien paslaugų kokybės nepakanka. Vartotojų mąstą lemia ir gera įmonės reputacija, nes vartotojai dažniausiai renkasi tą įmonę, apie kurią yra girdėję daug gerų atsiliepimų. Todėl aš padariau išvadą, kad gera įmonės reputacija ir paslaugų kokybė ir yra vienas stiprus, įmonės veiklos sėkmę lemiantis, veiksnys. PROJEKTINĖ DALIS 4. LEIDIMŲ RŪŠYS IR JŲ NAUDOJIMAS IĮ VEŽANT KROVINIUS TARPTAUTINIAIS MARŠRUTAIS 4.1. Krovinių gabenimo maršruto Lietuva-Rusija analizė 4.1.1. Transporto priemonės parinkimas maršrutui 4.1 1 lentelė Techninės transporto priemonės charakteristikos Vilkiko modelis Variklis Variklio galingu- mas Pavarų skai- čius Priekinė pakaba Galinė pakaba Važiuok- lės bazė mm Ratai Padangos Kuro bako talpa, ltr. Kabina SCANIA 124R EURO 2 400 16 Pneuma- tinės pagalvės Pneuma- tinės pagalvės 3700 22,5”X 9,00 315/80R22,5 800 Aukšta, su 2 gultais Top lainer 4.1.1 2 lentelė Pilnai sukomplektuotos transporto priemonės pagrindinės charakteristikos Vilkikas (sunkvežimis) Puspriekabė (priekaba) Viso Markė SCANIA KRONE - Modelis 124R SDP27 - Metai 1997 2003 - Kaina, Lt 155250 100000 255250 Ašių skaičius 2 3 5 Keliamoji galia, t - 24 24 Keliamoji galia, m³ - - 92 4.2. Maršruto technologinio proceso ypatumai 4.2.1. Krovinio ir transporto priemonės dokumentai Dokumentacijos kiekis, kuris yra reikalingas vežant krovinius, labai didelis. Toliau aptarsiu pagrindinius dokumentus vežant krovinius tarptautiniais maršrutais. Krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Šio dokumento pametimas, nebuvimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Šį dokumentą paprastai sudaro eksporto kontora arba transporto – ekspedicinės įmonės. Jis sudaromas, naudojantis informacija iš sąskaitos faktūros arba pagal pirminę faktūrą, sudarytą išankstinių derybų metu apie krovinių vežimą. Vežimo važtaraštyje turi būti nurodytos krovinio vežimo sąlygos, transporto rūšis (arba transporto priemonės pavadinimas), kuria kryptimi bus vežamas krovinys. Važtaraštyje turi būti šie atributai: - kroviniai priimti vežimui; - aiškiai nustatyti krovinių pristatymo terminai, todėl, kad kontraktas faktiškai gali būti sudarytas iš anksto arba net telefonu; • tai prekių paskirstymo dokumentas, kuris gali būti perduotas iš vieno asmens kitam asmeniui, o jo laikytojas privalo pateikti šį dokumentą vežėjui iki bus išbraukti kroviniai iš transporto priemonės. Kai skirtas vežti krovinys pakraunamas į keletą transporto priemonių arba jis yra nevienarūšis ar išskirstytas keliomis partijomis, siuntėjas arba vežėjas turi teisę pareikalauti surašyti važtaraštį kiekvienai pakrautai trasporto priemonei, kiekvienai krovinio rūšiai arba kiekvienai krovinio partijai. Važtarštyje turi būti nurodyti tokie duomenys: • Važtaraščio surašymo vieta ir data; • Siuntėjo pavadinimas ir adresas; • Vežėjo pavadinimas ir adersas; • Krovinio priėmimo vieta ir data bei jo pristatymo vieta; • Gavėjo pavadinimas ir adresas; • Krovinio rūšies nustatytas žymėjimas, jo įpakavimo būdas, o vežant pavojingus krovinius – jo pavojingumo klasė ir numeris; • Krovinio vietų skaičius, jų išdėstymo ypatumai ir numeriai; • Krovinio bruto masė ar kitais matavimo vienetais išreikštas krovinio kiekis; • Su vežimu susiję mokėjimai (mokestis už vežimą, papildomi mokėjimai, muitinės mokesčiai ir rinkliavos bei kiti mokėjimai, imami nuo sutarties surašymo iki krovinio pristatymo momento; • Muitinės formalumams atlikti ir kitos reikiamos instrukcijos; Prireikus, važtaraštyje turi būti šie duomenys: • Nurodymas, kad perkrauti draudžiama; • Išlaidos, kurias prisiima siuntėjas; • Išperkamojo mokesčio suma, kuri turi būti grąžinta pristačius krovinį; • Deklaruota krovinio vertė ir papildoma jo vertė siuntėjui; • Siuntėjo instrukcijos vežėjui dėl krovinio draudimo; • Vežimo sutarties įvykdymo terminas; • Perduotų vežėjui dokumentų sąrašas; Susitariančios šalys į važtaraštį gali įrašyti ir kitus duomenis, kurie jų nuomone, yra reikalingi. Siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų duomenų. Vežėjo vairuotojas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: • Ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; • Krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Siuntėjas turi teisę pareikalauti, kad vežėjas ptikrintų ir krovinio bruto svorį ar jo kiekį, išreikštą kitais matavimo vienetais. Jis taip pat gali pareikalauti patikrinti krovinio vietų skaičių. Vežėjas gali pareikalauti padengti išlaidas, susijusias su šiais patikrinimais. Važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Licencijos kortelė – vežėjo, turinčio licenciją, transporto priemonei išduodamas leidimas, suteikiantis teisę šia transporto priemone vežti keleivius arba krovinius. Licencijos kortelėje nurodoma: • Licencijos kortelę išdavusi institucija; • Licencijos kortelės numeris; • Licencijuojama veikla; • Licencijos turėtojas; • Licencijos rūšis; • Automobilio markė, modelis ir valstybinis numeris; • Licencijos kortelės išdavimo data; • Licencijos kortelės galiojimo laikas; • Licencijos kortelę išdaviusio darbuotojo pareigos, parašas, vardas ir pavardė. Licencijų originalai turi būti įmonėje, o licencijos kortelės – transporto priemonėse. Pagal ADR nuostatas Kelių transporto priemonių pavojingiems kroviniams vežti vairuotojai turi turėti pasirengimo liudijimą. Tai yra nedidelė dvipusė kortelė, vairuotojui suteikianti teisę vežti pavojingus krovinius. Viršutinėje kortelės pusėje surašyti rekvizitai: • Pažymėjimo Nr.; • Nuoroda, kokio tipo pavojingus krovinius vairuotojas gali vežti; • Kortelės galiojimo data. Apatinėje kortelės pusėje surašyti rekvizitai: • Vardas; • Pavardė; • Gimimo data; • Pilietybė; • Savininko parašas; • Išdavimo data; • Antspaudas. Kelių transporto priemonių vairuotojų kontrolės dokumentai Kelių transporto priemonių vairuotojų kontrolės dokumentas yra – asmens kontrolės knygelė. Jos naudojamos vairuotojų darbo ir poilsio laiko apskaitai. Knygelė gali būti A5 ar didesnio formato ir turi atitikti susisiekimo ministro įsakymu patvirtintą pavyzdį. Ji turi būti sunumeruota perforuojant ar spaudu. Knygelės numerį sudaro šeši skaitmenys. Knygelės numeris tokiu pačiu būdu turi būti pažymėtas ant kiekvieno kasdienio lapelio. Darbdavys privalo išduoti knygeles visiems vairuotojams, kuriems taikomi darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte ir kurių darbo ir poilsio laiko apskaitai nenaudojami kontroliniai prietaisai. Išduodamas vairuotojui knygelę, jos viršelio I ir II skiltyse darbdavys turi įrašyti reigalingus duomenis apie vairuotoją ir įmonę. Išduodamos knygelės registruojamos asmens kontrolės knygelių registravimo žurnale. Žurnale turi būti vairuotojo, kuriam išduodama knygelė, vardas ir pavardė, knygelės numeris, išdavimo data, vairuotojo paskutinio užpildyto kasdienio lapelio data, po kurios panaudota knygelė gražinama darbdaviui nustatytais terminais. Darbdavys privalo užtikrinti griežtą knygelių išdavimo apskaitą, kad vairuotojai negalėtų vienu metu naudotis iš karto keliomis knygelėmis. Knygelė išduodama kiekvienam vairuotojui asmeniškai. Darbo metu vairuotojas privalo knygelę turėti su savimi ir pateikti kontrolės teisę turintiems pareigūnams reikalaujant. Vairuotojas kiekvieną darbo dieną, kai vairavo kelių transporto priemonę, privalo pildyti atskirą kasdienį lapelį, lapelio 3 grafoje nurodydamas tos dienos data ir savaitės dienos pavadinimą. Kasdienio lapelio 2 grafoje vairuotojas turi įrašyti kiekvienos kelių transporto priemonės, kurią tą dieną vairavo, registracijos numerį, 10 grafoje maksimalų transporto priemonės sėdimųjų vietų skaičių. 11 grafoje transporto priemonės odometro parodymus pamainos pradžioje ir darbo pabaigoje bei bendrą ridą. Darbo dienos pradžioje kasdienio lapelio 12 grafoje vairuotojas privalo įrašyti turėto kasdienio poilsio valandu skaičių. Darbo dienos eigoje kasdienio lapelio 4 -7 grafose vairuotojas privalo žymėti visus kasdienio poilsio, pertraukų, vairavimo ir kitų darbų laikus. Pasibaigus savaitei, per kurią buvo užpildyti vienas ar keli kasdieniai lapeliai, pildoma savaitinė ataiskaita (2 egzemplioriais). Knygelėje neturi būti jokių braukymų, trynimų ar taisymų. Draudžiama išplėšti knygelės lapus. Užpildytą knygelę vairuotojas privalo turėti su savimi dar 2 savaites, kad bet kada galėtų pateikti ją kontrolės teisę turintiems pareigūnams reikalaujant. Po 2 savaičių vairuotojas užpildytą knygelę privalo gražinti darbdaviui. Transporto priemonės tinkamumo liudijimas Transporto priemonės tinkamumo liudijimas – tai yra dokumentas, kuris susideda iš trijų dalių, tai yra: • Antraštinis lapas; • Transporto priemonės svėrimo pažyma; • Pastabos. Šis liudijimas turi būti kelių transporto priemonėje. Pateikiamas originalas, o ne fotokopija. Kelių transporto priemonė tikrinama kas dveji metai. Liudijimo galiojimą pratęsia ją įregistravusios šalies kompetetingos tarnybos. Jeigu transporto priemonė neregistruojama, liudijimą išduoda šalies, kurioje gyvena transporto priemonės savininkas arba vežėjas, kompetetinga tarnyba. Jeigu kelių transporto priemonė jau neatitinka techninių reikalavimų, kuriuos numato tinkamumo išdavimo procedūra, tuomet prieš naudojant ją kroviniams vežti su TIR knygele, reikia suremontuoti taip, kad ji vėl būtų pripažinta tinkama ir atitiktų nustatytus techninius reikalavimus. Jeigu pakeistos kelių transporto priemonės pagrindinės techninės charakteristikos, tinkamumo liudijimas jau nebegalioja. Todėl prieš naudojant kroviniams vežti su TIR knygele, kompetetingos tarnybos turi vėl pripažinti transporto priemonę tinkama eksploatuoti. TIR knygelė TIR knygelės naudojimas: Knygelių turėtojų pareiga yra užtikrinti teisingą muitinės formalumų, susijusių su TIR procedūromis, atlikimą išvykimo, tranzito ir paskirties įstaigose. TIR knygelę reikia pateikti muitinės pareigūnui prieš pradedant TIR procedūrą. Vairuotojas turi peržiūrėti TIR knygelę, patikrindamas, ar muitininkas: • Užpildė, parašė datą, užantspaudavo ir pasirašė 1 psl. Šaknelėje Nr.1; • Užpildė, parašė datą ir užantspaudavo 2 lapo 2 psl. 18-22 grafas; • Pasirašė 2 lapo 2 psl. 23 grafoje; • Užpildė, parašė datą, užantspaudavo ir pasirašė kievieno lapo 16-17 grafose. Kelių transporto priemonės ar jų junginiai, arba konteineriai kartu su prekėmis ir TIR knygelėmis taip pat turi būti pateikti kiekvienoje muitinės (įvažiavimo ir išvažiavimo) įstaigoje tranzito šalyje bei paskirties muitinės įstaigoje. TIR knygelių turėtojas atsakingas muitinei už krovinio muitų ir mokesčių sumokėjimą nuo to momento, kai muitinės pareigūnas išvykimo muitinės įstaigoje įformina (stidaro) TIR knygelę, iki tol, kol jis įformins TIR knygelę paskirties muitinės įstaigoje, pateikdamas ją ir krovinį muitinės postui, tokiu būdu užbaigdamas TIR procedūras. TIR procedūra užbaigiama, kai prekės įforminamos vidaus vartojimui, t.y. paskirties šalyje sumokami visi mokesčiai, arba kai jos pervedamos iš TIR muitinio tranzito į kitą muitinio tranzito procedūrą. Labai svarbu yra, kad muitinio įforminimo procedūrą atliekantis muitinės pareigūnas uždėtų antspaudą, įrašytų datą ir pasirašytų paskutinės užpildomos šaknelės Nr.2-6 grafoje. Taip pat muitinės pareigūnas turėtų 3 grafoje pažymėti įformintų krovinio vietų skaičių. Tai yra ypatingai svarbu tais atvejais, kai yra daugiau nei viena paskirties muitinės įstaiga. Muitinės pareigūno atspaudai TIR knygelėje yra pakankamas įrodymas, kad TIR operacija buvo įforminta teisingai. Tačiau muitinės institucijos gali pareikalauti pateikti papildomus įforminimo įrodymus. TIR knygelę būtina pateikti kartu su transporto priemone, autotraukiniu arba talpintuvais kiekvienoje išvykimo, tarpinėje ir paskirties muitinės įstaigoje. Išvykimo muitinės įstaigoje muitinės pareigūnas turi pasirašyti ir uždėti savo antspaudą, nurodydamas datą krovinio manifesto 17 langelyje visuose prekių gebenimui naudojamuose atplėšiamuosiuose lapuose. 4.2.2. Vežėjo atsakomybė Vežant krovinį, vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą, jei tai įvyko ne dėl vežėjo kaltės, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Vežėjas negali išvengti atsakomybės dėl to, kad sugedo transporto priemonė, kuria jis naudojosi veždamas krovinį, arba dėl to, kad yra kaltas transporto priemonę išnuomojęs asmuo ar jo agentai. Vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis aplinkybėmis: • Buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų naudojimas buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje; • Kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus ar įpakavus netinkamai; • Jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu; • Dėl natūralių kai kurių krovinio savybių, dėl kurių jis buvo visai ar iš dalies prarastas ar sugadintas: surūdijęs, supuvęs, sudžiūvęs, nubyrėjęs ir pan.; • Dėl nepakankamo ir nepatenkinamo kroviniams skirtų vietų ženklinimo ir numeravimo; • Vežant gyvūnus; Jei vežėjas įrodo, jog susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno, ar kelių išvardytų rizikos faktorių, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti. Jeigu siuntėjas vežėjui perduoda vežti pavojingus krovinius, jis turi tiksliai nurodyti krovinio pavojingumo pobūdį ir prireikus nurodyti reikiamas saugumo priemones. Jeigu šie nurodymai neįrašyti į važtaraštį, siuntėjas arba gavėjas privalo įrodyti, kad vežėjas buvo informuotas apie gabenamų krovinių pavojingumo pobūdį. Pavojingus krovinius, apie kurių pavojingumą vežėjas nebuvo informuotas, vežėjas bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje gali iškrauti, sunaikinti arba nukenksminti neatlygindamas nuostolių; be to, siuntėjas atsako už visas išlaidas ir nuostolius, susijusius su šių krovinių perdavimu vežti arba su pačiu vežimu. Kai vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje it tuo laiku, kai jis buvo priimatas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jei tokių nėra, pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to prties asortimento ir kokybės prekių vertę. Krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nevrtėjimo sumai. Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip: • Suma, kurią reikėtų sumokėti visiškai praradus krovinį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys; • Suma, kurią reikėtų sumokėti praradus sugadintą krovinio dalį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio. Pavojingų krovinių vežimą tarptautiniais maršrutais reguliuoja ADR Konvencija, prie kurios prisijungė visos Europos šalys, išskyrus Latviją, Estiją, Airiją ir Islandiją. Tačiau kiekvienoje prie ADR Konvencijos prisijungusių šalių yra pavojingų krovinių vežimo taisyklės šalies viduje, kurios, nors ir nežymiai, tačiau skiriasi nuo ADR Konvencijos. Vežant pavojingus krovinius tarptautiniais maršrutais, transporto priemonėje turi būti vežama raštiška instrukcija, kurią turi pridėti krovinio siuntėjas. Joje turi būti nurodyta pavojinga medžiaga, kaip elgtis kilus gaisrui ir kaip suteikti pirmąją pagalbą. Ši instrukcija turi būti išversta į kalbas šalių, per kurių teritorijas važiuojama. Pavojingiems kroviniams pažymėti naudojama bendra žymėjimo sistema visose šalyse. Transporto priemonės turi turėti sertifikatą, kad tinkamos pavojingiems kroviniams vežti, šie sertifikatai reikalingi tik cisternoms ir transporto priemonėms, vežančioms sprogstamąsias medžiagas. Vairuotojai turi žinoti pavojingų krovinių vežiojimo reikalavimus ir turėti galiojantį pažymėjimą, kad yra baigę specialius kursus, kuris turi būti patvirtintas kas penki metai. Iindividuali įmonė savo transportu pavojingų krovinių neveža nei Lietuvos teritorijoje, nei į užsienio šalis. Įmonės savininkas reiso metu kelis kartus per dieną, patikrina, kaip važiuoja krovinys, taip užtikrindamas naujausios informacijos pateikimą klientui ir palengvinti sau planavimo procesą. Sekdamas reisą ir kontroliuodamas maršrutą, suplanuoja apytikslį iškrovimo laiką. Kad viskas vyktų sklandžiai, jis susiskambina su iškrovimu ir praneša apie tam tikro krovinio atvykimą. Jeigu reikia, užsako specialią įrangą iškrovimui. Atvykus transporto priemonei išsikrauti įmonės savininkas telefonu teiraujasi vairuotojo apie patį iškrovimo procesą. Jeigu paaiškėja iškraudinėjant, kad krovinys apgadintas, įmonės savininkas nedelsiant reaguoja į susidariusią situaciją. Jeigu yra būtinybė, jis pats vyksta ir fiksuoja krovinio apgadinimą, nes jis tiesiogiai atsakingas klientui už sugadintą krovinį arba (taip būna dažniausiai) krovinio gavėjas fiksuoja pažeidimus. Kartais pretenzijos išsprendžiamos žodiniu susitarimu, o kartais teismo keliu. Svarbu paminėti, kad kartais pakraunant arba iškraunant apgadinama transporto priemonė, tada vežėjas išrašo pretenziją krovinio siuntėjui, o krovinio siuntėjas - gavėjui. 4.3. Leidimų sistema Transporto priemonė, vykstanti į kitas valstybes, turi turėti atitinkamą tos valstybės leidimą, suteikiantį teisę važiuoti tos valstybės teritorija, jeigu toks leidimas, sutinkamai su tarpvalstybi-niais susitarimais ar pagal tų šalių vidaus įstatymus yra reikalingas. Tokius leidimus Lietuvos Respublikos vežėjams išduoda Valstybinė keliųtransporto inspekcija. Leidimas negali būti perduotas kitiems vežėjams. Kelionės metu užpildytas leidimas privalo būti transporto priemoneje, kuria važiuojama tarptautiniais maršrutais. Vežėjai, norintys gauti leidimus, paraiškas pateikia iš anksto. Jei skiriamos atskirų leidimų kvotos yra ribotos, leidimai gali būti paskirstyti vežėjams konkurso tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, turintiems licenciją vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, išskyrus atvejus, kai krovinių vežimams tarptautiniais maršrutais licencija nereikalinga. Išduodant leidimą, jame įrašomas vežėjo vardas irjo adresas. Leidimai yra vienkartiniai ir daugkartiniai. Jie nesuteikia teisės vykdyti vidaus vežimus kitoje šalyje. Vienkartinis leidimas galioja tik vienai kelionei. Jis gali būti dvišalis (įvažiavimo), tranzitinis ar skirtas važiavimui į (iš) trečiąsias šalis. Vežimą baigus, ne vėliau kaip po dviejų savaičių panaudotas leidimas turi būti grąžinamas jį išdavusiai institucijai. Vežėjams, laiku negrąžinusiems panaudotų leidimų, tolesnis jų išdavimas gali būti nutrauktas. Daugkartinis leidimas galioja jame nurodytą laikotarpį ir yra skirtas daugiau kaip vienai kelionei. Galimi įvairūs daugkartinių leidimų tipai, kurių naudojimo tvarka nustatoma tarpvalstybiniais susitarimais. Vienas iš pagrindinių daugkartinių leidimų tipų yra Europos Transporto Ministrų Konferencijos (ECMK) leidimai. Jie suteikia teisę transporto priemonėmis važiuoti tarp pakrovimo-iškrovimo piinktų, esančių leidime nurodytose ECMK šalyse, bei važiuoti tranzitu per šių šalių teritorijas su kroviniu ar be jo. Toks daugkartinis leidimas galioja toms vežėjo transporto priemonėms, kurių sąrašą, pagal vežėjo pateiktą paraišką, patvirtina Valstybinė kelių transporto inspekcija. Priekaba arba puspriekabė gali priklausyti kitam vežėjui ir gali būti įregistruota kitoje šalyje - ECMK narėje. Tais atvejais, kai leidimas neefektyviai naudojamas ar naudojamas tiktai vežiojimams į vieną šalį - ECMK narę, institucija, išdavusi šį leidimą, likusiam galiojimo laikui gali jį perduoti kitam vežėjui. Prie išduodamo vežėjui leidimo pridedamas krovinių vežiojimų tarptautiniais maršrutais žurnalas, kuris turi būti naudojamas kartu su leidimu. Šiame žurnale vežėjas privalo daryti įrašus apie kiekvieną transporto operaciją nuo pakrovimo punkto iki iškrovimo punkto bei kiekvieną važiavimą be krovinio. Negaliojantys leidimai ir pilnai užpildyti žurnalai, ne vėliau kaip po dviejų savaičių, turi būti grąžinami juos išdavusiai institucijai. Pastarąjai, taipogi nedelsiant, turi būti pranešama, jei vežėjas leidimą pameta arba kitaip jį praranda. Negabaritiniai ir pavojingi kroviniai, kurių vežimo sąlygos to reikalauja, gali būti vežami tik su specialiais šiam tikslui skirtais leidimais. Negabaritinius ar pavojingus krovinius vežant kitų valstybių teritorija, be šių leidimų reikia turėti ir leidimą, suteikiantį teisę važiuoti kitos valstybės teritorija, jeigu kitaip nenumatyta tarpvalstybiniuose susitarimuose. Kelionės leidimus, kurie pagal tarpvalstybinius susitarimus suteikia teisę transporto priemonei įvažiuoti į kitos valstybės teritoriją, ir bendrijos leidimus bei jų kopijas vežėjams išduoda, jų išdavimo ir naudojimo tvarką, vadovaudamasi tarybos reglamento (EEB) 881/92 dėl patekimo į rinką vežant krovinius bendrijos keliais į valstybės narės teritoriją ar iš jos arba kertant vienos ar kelių valstybių narių teritorijas nuostatomis, nustato Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Vežėjas turi teisę gauti bendrijos leidimų kopijų ne daugiau, nei turi galiojančių licencijos kortelių. Vežant negabaritinius bei sunkiasvorius krovinius ar vykstant į kitas valstybes vykdyti kabotažinius krovinių vežimus, transporto priemonių įvažiavimui į tas valstybes reikalingi papildomi specialūs leidimai, kuriuos išduoda tų valstybių kompetentingos įstaigos, jeigu tarpvalstybiniai susitarimai nenumato kitaip. Už kelionės leidimų, kurie pagal tarpvalstybinius susitarimus suteikia teisę transporto priemonei įvažiuoti į kitos valstybės teritoriją, bendrijos leidimų ir jų kopijų išdavimą mokama valstybės rinkliava LR vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, į valstybes ES nares mūsų šalies vežėjams leidimų nereikia. Pagal tarpvalstybiniais susitarimais nustatytą tvarką vykstant į kitas valstybes, ne Europos Sąjungos nares, vykdyti kabotažinius krovinių vežimus, transporto priemonei, neturinčiai licencijos kortelės, teisę kirsti LR valstybės sieną suteikia Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos išduotas leidimas. Vykdant pavojingų krovinių tarptautinius vežimus, jie vežami pagal 1957 m. Europos sutartį dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR). Vežėjai, siuntėjai, gavėjai ir transporto priemonių ekipažų nariai, veždami pavojingus krovinius, turi laikytis šios sutarties nuostatų, jeigu tarpvalstybiniai susitarimai nenumato kitaip. Tarptautinių vežimų darbo ir poilsio laiko ypatumus reguliuoja 1970 m. Europos susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo. Vežėjai ir transporto priemonių ekipažo nariai turi laikytis darbo ir poilsio laiko ypatumų sutinkamai su šio susitarimo nuostatomis, jeigu tarpvalstybiniai susitarimai nenumato kitaip. Tarptautinių vežimų leidimus pagal nustatytą tvarką išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija Kaune. Leidimai gabenti krovinius užsienio šalyse yra viena pagrindinių krovinių vežėjų verslą ribojančių priemonių. Tarptautinių susitarimų pagrindu, krovinių gabenimui Europos šalyse vežėjai privalo turėti dvišalius (daugiašalius) leidimus arba Europos transporto ministrų konferencijos (ETMK) leidimus. Šaliai skiriamų leidimų skaičius yra ribotas – kvotos dydis nustatomas kasmetinėse derybose. Vienas leidimas gali būti skiriamas tik vienai transporto priemonei ir negali būti perduotas kitam vežėjui. Dėl šios priežasties krovinių vežėjai veiklą gali vykdyti tik jiems skiriamų leidimų ribose. Leidimai suteikia teisę vežti krovinius tarp susitariančių šalių, vežti krovinius tranzitu per susitariančių šalių teritorijas bei vežti krovinius į trečias šalis. Tuo tarpu kabotažiniams vežimams (krovinių gabenimai leidimą išdavusios šalies viduje) būtina turėti specialius leidimus. Krovinių vežiojimai tranzitu tarp Susitariančių šalių, tranzitu per jų teritorijas, taip pat vežiojimai į trečiąsias šalis vykdomi pagal Susitariančių šalių kompetentingų įstaigų išduodamus leidimus. Kiekvienam reisui ir kiekvienam automobiliui ar autotraukiniui turi būti išduotas atskiras leidimas. Kiekvienas leidimas duoda teisę važiuoti vieną reisą į ten ir atgal. Leidimai reikalingi ir tuščioms autotransporto priemonėms. Vežiojimams autotraukiniais leidimas reikalingas tik vilkikui. Nurodyti leidimai gali būti: a) apmokestiniai; b) bemokestiniai. Susitariančių šalių kompetentingos įstaigos Mišrios Komisijos posėdžiuose nustato lygius kiekius pagal rūšis abipusiai išduodamų bemokestinių leidimų ir leidimų, suteikiančių teisę vežioti automobiliais, sumokant mokesčius. Leidimus vežiojimams išduoda šalies, kurioje registruota krovininė transporto priemonė, kompetentingos įstaigos. Susitariančios šalys iki kiekvienų metų lapkričio 30 dienos perduoda viena kitai atitinkamą kiekį leidimų blankų ateinantiems metams. Minimi leidimai vežimo metu kitos Susitariančios šalies teritorijoje turi būti transporto priemonėje ir turi būti pateikiami, kai to reikalauja įstaigos, turinčios teisę kontroliuoti. Visi šie leidimai galioja iki kitų metų vasario 1 d. Leidimų ir mokesčių nereikia vežant: a)   perkraustant kilnojamąjį turtą; b)   eksponatus, įrengimus ir medžiagas, skirtas mugėms ir parodoms; c)   transporto priemones, lenktyninius žirgus, sportinį inventorių ir turtą, skirtus sporto renginiams; d)   teatro dekoracijas ir rekvizitus, muzikos instrumentus, filmavimo, radijo, televizijos transliacijos bei cirko vaidinimų įrangą; e)   mirusiųjų palaikus arba urnas su palaikais; f)    pirmą kartą po pirmo pirkimo tuščias krovinines transporto priemones (autotraukinius), nupirktus vienos iš Susitariančių šalių vežėjams; g)   sugedusias transporto priemones; h)   suteikiant neatidėliotiną pagalbą stichinių nelaimių, avarijų ir katastrofų atveju; i)     krovinine autotransporto priemone, kurios visa masė, įskaitant ir priekabą, neviršija 6 tonų, arba jos keliamoji galia - 3,5 tonos; j)     pašto siuntų. Leidimų kvotos dydis yra dvišalių (daugiašalių) derybų objektas. Kvotos dydis nustatomas dvišalėse (daugiašalėse) derybose, atsižvelgiant į ekonominių santykių tarp susitariančių valstybių plėtrą, šalių prekybos poreikį bei kitus veiksnius. Kitas tipas leidimų, kurie leidžia vežėjams gabenti krovinius užsienio šalyse, yra ETMK leidimai. ETMK organizaciją jungia 40 šalių: Albanija, Azerbaidžianas, Baltarusija, Bosnija ir Hercogovina, Bulgarija, Čekija, Estija, Gruzija, Islandija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lichtenšteinas, Lietuva, Makedonija, Moldova, Norvegija, Rumunija, Rusija, Slovakija, Slovėnija, Ukraina, Vengrija bei visos Europos Sąjungos šalys. ETMK leidimai suteikia teisę: 1. vežti krovinius kelių transporto priemones tarp šiai organizacijai priklausančių šalių; 2. važiuoti tranzitu per vienos ar kelių ETMK narių, teritorijas. Šie leidimai nesuteikia teisės verstis kabotažu. ETMK leidimai, palyginti su dvišaliais leidimais, suteikė didesnes galimybes, kadangi leido vežti krovinius bet kurioje organizacijai priklausančioje šalyje. Tačiau formaliai lyginti ETMK ir dvišalius leidimus yra nekorektiška, kadangi šios leidimų kategorijos skiriasi. ETMK leidimas galiojo visus metus, tuo tarpu dvišaliai leidimai gali būti įvairių kategorijų – vienkartiniai, tranzitiniai, riboto naudojimo nustatytam įvažiavimų skaičiui per tam tikrą laiko tarpą. ETMK leidimai buvo skirstomi kvotų pagrindu. Kvotos dydį nustatė ETMK taryba atsižvelgiant į šalies tarptautinių vežimų skaičių ir užsienio prekybos apimtis. ETMK leidimai buvo skiriami trijų tipų automobiliams: “paprastiesiems “, “žaliesiems” ir “žalesniems ir saugiems”. ETMK narė galėjo savo nuožiūra pasirinkti, kokio tipo automobiliams skirti leidimus. Jeigu šalis leidimus skiria “žaliam” arba “žalesniam ir saugiam” automobiliams, ETMK tarybos nustatytas leidimų kvotos dydis didinamas 2 ar 4 kartus. ETMK išduodamus leidimus, kurie buvo naudojami krovinių gabenimui į ES šalis, dabar galima naudoti darbui trečiosiose šalyse. Tuo tarpu daugiausia leidimų pervežimams NVS šalyse ir toliau bus išduodami dvišalių derybų pvz: Lietuvos, ir kitos šalies pagrindu. ES valstybių vežėjai krovinių gabenimui į ES nepriklausančius šalis privalo turėti tarptautinių sutarčių pagrindu išduotus dvišalius ar ETMK leidimus. ES teisė nereglamentuoja šių leidimų skirstymo ir panaudojimo taisyklių – tai nacionalinių vyriausybių prerogatyva. Kelionės leidimas vykstant į kelionę turi būti transporto priemonėje, kad esant būtinybei jo paprašius pareigūnams, vairuotojas galėtų jį parodyti. Leidimas galioja tik tarptautiniams pervežimams, jis neduoda teisės pervežti krovinius šalies viduje. Kelionės leidimo negalima perduoti tretiesiems asmenims. Nors vairuotojas ir turi kelionės leidimą, tačiau tai jo neatleidžia nuo įsipareigojimų svetimoje šalyje laikytis valstybės įstatymų bei kelių eismo taisyklių. Iindividuali įmonė į Europos Sąjungos šalis leidimų nenaudoja, nes jų dabar jau nereikia, tik į Rusiją veždami krovinius naudoja dvišalius leidimus į Baltarusiją ir Ukrainąir ETMK leidimus, kadangi dažniausiai veža krovinius į Slovėniją, Čekiją, Slovakiją, Kroatiją, Vengriją. ETMK leidimai suteikia teisę vežti krovinius kelių transporto priemonėmis tarp šiai organizacijai priklausančių šalių ir važiuoti tranzitu per vienos ar kelių ETMK narių, teritorijas. Tačiau šie leidimai nesuteikia teisės verstis kabotažu. ETMK leidimai, palyginti su dvišaliais leidimais, suteikia didesnes galimybes, kadangi leidžia vežti krovinius bet kurioje organizacijai priklausančioje šalyje. Tačiau formaliai lyginti ETMK ir dvišalius leidimus yra nekorektiška, kadangi šios leidimų kategorijos skiriasi. ETMK leidimas galioja visus metus, tuo tarpu dvišaliai leidimai gali būti įvairių kategorijų – vienkartiniai, tranzitiniai, riboto naudojimo nustatytam įvažiavimų skaičiui per tam tikrą laiko tarpą. Įmonė gauna daug užsakymų gabenti krovinius į Rusiją, automobiliai priskirti “žalesnių ir saugių” automobilių grupei, todėl ištisiems metams gauna po kelis ETMK leidimus. Mūsų šalies vežėjams kai kurie sunkumai atsiperka tuo, kad Rusijoje jie užsipila vos ne perpus pigesnio kuro automobiliams, tuo atsiperka kai kurios vežėjų išlaidos. Tuo tarpu kabotažiniams vežimams (krovinių gabenimai leidimą išdavusios šalies viduje) būtina turėti specialius leidimus, kuriems gauti taip pat sutinkamos įvairios kliūtys. Tuo tarpu daugiausia leidimų pervežimams NVS šalyse, ypač Rusijoje, ir toliau bus išduodami dvišalių derybų, t.y. Lietuvos ir kitos NVS šalies pagrindu. O pastaruoju metu šioje srityje labai komplikuota padėtis. Atitikties sertifikatus NVS šalys, ypač Rusija ir Baltarusija, reikalauja toms prekėms, kurios pagal savo gamybą, panaudotas žaliavas, galutinio produkto naudojimo savybes gali teršti aplinką, neigiamai paveikti žmonių sveikatą. Rusijos teritorijoje pagal Rusijos Federacijos Valstybinio muitų komiteto įsakymą ir Rusijos vyriausybės nutarimą yra patvirtintas prekių sąrašas, kurioms būtina sertifikacija. Į šį sąrašą įeina platus įvairių prekių grupių asortimentas: maisto, tekstilės, avalinės, sporto, kultūrinės - buitinės prekės, susirgimo gydymo, profilaktikos, reabilitacinės priemonės, trikotažo ir namų apyvokos ūkiniai gaminiai; butų baldai ir kt. Lietuvoje atitikties sertifikatus išduoda Sertifikacijos centras, patikrinęs Lietuvoje pagamintus produktus arba patvirtina sertifikatus, gautus iš kitų šalių reeksportuojamoms prekėms. Jeigu nėra tos prekių grupės tikrinimui akredituotos laboratorijos, galima naudotis Rusijos ar kitos NVS šalies sertifikavimo įstaigomis. Kokybės serifikatai, charakterizuojantys fizines, chemines savybes, prekinę išvaizdą, gali būti išduodami įmonės gamintojos, patvirtinti 2 atsakingų darbuotojų parašais ir antspaudu, patikrinus gaminių kokybę pagal kontrakte numatytus reikalavimus. Kokybės pazymėjimus gali išduoti kokybės inspekcijos darbuotojai arba Lietuvos ekspertizės įmonių ekspertai - surašydami ekspertizės aktus, patikrinę eksportuojamų prekių kokybę, vadovaujantis technine dokumentacija, numatoma kontrakte. Prekių kilmės sertifikatus į NVS šalis, kurie reikalingi nustatant importuotojo - gavėjo šalyje muito tarifą (išskyrus Ukrainą), kai prekės yra pagamintos Lietuvoje, kiekvienai prekių siuntai išduoda Prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Prekių kilmės sertifikatai - tai specialūs griežtos atsiskaitomybės blankai, pildomi pagal tarptautinius reikalavimus ir galioja tik patvirtinti Lietuvoje Prekybos, pramonės ir amatų rūmų specialiu antspaudu ir įgaliotų žmonių parašais, kurių pavyzdžiai yra visose NVS muitinėse. Sie sertifikatai išduodami pagal pateiktus dokumentus, įrodančius Lietuvos kilmę, o reeksportuojant prekes - gavimo dokumentus - sąskaitą, sertifikatą, įrodantį kilmę arba sąskaitą su preferencinės kilmės deklaraciniu įrašu, importo deklaracįją, kontraktą su pirkėju, sąskaitą su pirkėju -gavėju, ojeigu prekės išsiųstos - eksporto dokumentaciją ir prašymą, nurodant priežastis, dėl laiku nesuformuoto sertifikato. Prekės, pagamintos Lietuvoje ir eksportuojamos į NVS šalis, turi atitikti bendros sutarties reikalavimus, taikomus prekyboje su ta šalimi toms prekėms (kodų pasikeitimai,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!