Kristaliniai metalai

Kristaliniuose kunuose atomai issideste tvarkingai, o amorfiniuose – chaotiskai. Kaininant kristalinius kunus jie is kietos i skysta buvi pereina prie tam tikros apibreztos temp. Kaitinant amorfinius kunus jie minksteja palaipsniui, t.y. neturi grieztos perejimo temp. Kietame kune tarp atomu yra traukos ir atostumio jegos. Kaitinant atomai pradeda svyruoti apie savo pusiausvyros padeti ir skystame buvyje atomai islaiko artimaja tvarka.
1.1. Metalu kristalines gardeles.
Atomu issidestymo tvarka apibudina gardele. Atomai gardeleje issideste vienoje plokstumoje. Kristalografiniu plokstumu visuma einanciu lygiagreciai viena salia kitos sudaro kristaline gardele. Arba maziausia atomu grupe, kuri periodiskai pasikartoja kristale, vad. kristaline gardele. Gardeles charekterizuojamos parametrais: transliacija: KCT (nolibdenas, volframas, vanadis, chromas), KCP (Pb, Ni, Ag, Au, Pl), H (Mg, Ti, Zn, renis, cirkonis, kadmis), tetragonine gardele. Gardeles tankis – skaicius atomu, kuris tenka vienai elementariai gardelei. KCT tankis=2, KCP tankis=4. Tankis gali buti apibudinamas koordinaciniu skiaciumi, kuris rodo kiek vienodai nutolusiu atomu yra apie kiekviena elementarines gardeles atoma.
Realiu kristalu sandaros netobulumai.
netobulumai: taskiniai, linijiniai ir pavirsiniai. taskiniams priklauso vakancijos ir atomai isiterpe i tarpmazgius. Pavirsiniai defektai suristi su grudeliu ribomis. Linijiniai defektai t.y. dislokacijos. Teorinis metalu stiprumas yra zymiai didesnis palyginus su eksperimentiniais duomenimis. Tai aiskinama tuo, kad deformuojant kristala poslinkis kristalografinese plokstumose ivyksta ne is karto, o palaipsniui, t.y. nutraukiami rysiai tarp atomu. Dislokacijos yra linijines, sraigtines ir kreivalinijines. Linijines dislokacijos asis yra statmena poslinkio vektoriui. Dislokacijos susidaro kristalizuojantis metalui is vakanciju, plastiskai deformuojant matala, t.p. faziniu virsmu metu.
Metalu kristalizacija.
Tai procesas, kai metalas is skysto buvio pereina i kieta. Laisva energija F=U-Ts. U – vidine sistemos energija, T – absoliuti temp., s – entropija. Vidine energija sudaro atomu virpejimu energija. Kristalizacija vyskata susidarant kristalizacijos centrams ir jiems augant. Jos greitis priklauso nuo kristalizacijos centru skaiciaus ir nuo ju augimo greicio. Didinant perausinimo laipsni laisvuju energiju skirtumas tarp skystos ir kietos faziu padideja, kas skatina kristalizacija, taciau centru augimui turi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!