Medžiagų įvadas

1. MEDŽIAGŲ SAVYBĖS (10-37p.) 1. Išvardinkite ir trumpai apibūdinkite penkias medžiagos mechanines savybes (11 p.). • Standumas - išorinių jėgų veikiamos medžiagos savybė išlaikyti nepakitusius matmenis. • Tamprumas- medžiagos savybė atgauti pradinius matmenis ir formą pašalinus apkrovą. • Plastiškumas - medžiagos savybė negrįžtamai keisti matmenis ir formą nesuyrant, kai veikia apkrova, ir ją išsaugoti pašalinus apkrovą. • Trapumas - medžiagos savybė suirti nesusidarant pastebimoms plastinėms deformacijoms. • Valkšnumas - medžiagos savybė lėtai deformuotis, kai pastovus įtempimas. 2. Išvardinkite tempimo bandymais nustatytas medžiagos stiprumines charakteristikas (1.1 lentelė, 14 p.).Proporcingumo riba, tamprumo, takumo, sąlyginė takumo, stiprumo, trūkimo ribos, tikrasis trūkimo įtempimas. 3. Stiprumas. Leistinųjų įtempimų nustatymas ir atsargos koeficiento įvertinimas (16-17 p.). Leistinieji įtempimai čia acr - kritiniai įtempimai; n - atsargos koeficientas, parenkamas atsižvelgiant j detalės medžiagą, jos paskirtį, darbo ir kitas sąlygas («=1,5-15). Atsargos koeficientas, sumažindamas leistinuosius įtempimus, įvertina medžiagų mechaninių charakteristikų nustatymo, detalių gaminimo, surinkimo ii kitas paklaidas 4. Stiprumo ir standumo didinimo būdai (18 p.). Standumui didinti reikia didinti tik skerspjūvio plotą, o stiprumas didinamas keičiant mechanines charakteristikas, t.y., pasirinkus kitas medžiagas, terminį apdirbimą. 5. Kietumo nustatymo būdai. Trumpai apibūdinkite vienais metodų kietumui nustatyti (19-21 p.). Labiausiai paplitę trys kietumo nustatymo būdai: Brinelio -(spaudžiant grūdinto plieno rutuliuką, Rokvelio -(spaudžiant deimanto kūgį ,Vikerso - įspaudžiant deimanto piramidę. 6. Smūginis tąsumas: jo nustatymas ir žymėjimas, anglies įtaka plieno smūginiam tąsumui (21-22 p.). Smūginis tasumas – sąvybė priešintis suardymui, veikiant ją smūgine apkrova. Du nustatymo var.: 1. pagal Šarpį – bandinys įstatomas tarp dviejų švytuoklinio muštuvo atramų, atstumas 40mm, ir suardomas, muštuvui smogus iš priešingos pusės nei yra įpjova. 2. Izodą – vienas galas įstatomas į spaustuvus iki įpjovos ir suardomas muštuvui smogus iš priešingos pusės nei yra įpjov. Žymėjimas: KCV( V formos įpj), KCU, KCT 7. Deformavimo greičio, temperatūros, įtempimų erdviškumo ir terminio apdirbimo įtaka medžiagos plastiškumui (23-24 p.). Didėjant deformacijos gr., išnyksta takumoaikštelė, padidėja sustiprėjimo dalies kampas. Plastiškumas didėja, didėjant temp. ir atvirkščiai. Jei veikia plokščiasis ar erdvinis įtempimų būvis, tai mažina plastiškumą. Grūdinimas didina trapumą, normalizavimas – plastiškumą. 8. Pagrindiniai parametrai cikliniam stiprumui apibūdinti (24 p.). Patvarumo riba σr – max įtempimas, žemiau kurio medžiaga nesuyra esant neribotai dideliam ciklų sk. Ingaamžiškumas N – ciklų sk., kurį atlaiko medžiaga iki suirimo, esant nustatytam įtempimų dydžiui. 9. Medžiagos nuovargio kreivės sudarymas ir patvarumo ribos nustatymas (1.12 pav., 26 p.). Gaunama priklausomybė tarp įtempimų σ ir ciklų skaičiaus N iki plyšio atsiradimo arba suirimo. Patvarumo ribos dydis priklauso ne tik nuo medžiagos sąvybių ir deformavimo būdo, bet ir nuo ciklo simetrijos, įtempimų koncentracijos, detalės paviršiaus kokybės, mastelio, temer. ir kt. 10. Valkšnumo ir įtempimų relaksacijos reiškiniai medžiagose (27-28 p.). Valkšnumas – medž savybė lėtai ir nenutrūkstamai plastiškai deformuotis nuo ilgalaikės pastovios apkrovos ar įtempimo. Pgr dydžiai: valkšnumo riba, v kreivės, vlk greitis. Įtempimų relaksacija – tai laipsniškas įtempimų, būtinų tam tikrai pradinei deformacijai palaikyti, mažėjimas laikui bėgant. Įtempimų relax dažniausia įvertinama pagal įtempimų kitimą per tam tikra laiko tarpą. 11. Dilimo mažinimo būdai (29-30 p.). Kokybiškiau apdirbus jungiamuosius detalių paviršius, t.y, tiksliau išlaikius jų geometrinę formą ir sumažinus šiurkštumą. Kuo medžiaga stipresnė ir kietesnė tuo didesnis atsparumas dilimui. Grūdinimas, paviršiaus sluoksnius įsotinant kitais elementais ar padengiant dilimui atspariomis dangomis. 2. METALŲ IR JŲ LYDINIŲ SANDARA (38-47 p.) 13. Amorfinės ir kristalinės kietosios medžiagos ir jų savybės (38-39 p.). Amorfinėmis vadinamos medžiagos, kuriose tam tikra tvarka išsidėstę tik patys artimiausi atomai (stiklas, gintaras). Išlydytos amorfinės medžiagos aušdamos tam tikroje temperatūroje laipsniškai tirštėja ir kietėja. Amorfinių medžiagų savybės bet kuria kryptimi yra vienodos. Kristalinėmis vadinamos medžiagos, kuriose atomai išsidėsto tam tikra tvarka (sudaro erdvinę kristalinę gardelę), periodiškai pasikartojančia erdvėje dideliais nuotoliais visomis kryptimis. Kristalinės medžiagos stingsta (kristalizuojasi) pastovioje temperatūroje. 14. Kietieji tirpalai, mechaniniai mišiniai, tarpmetaliniai ir cheminiai junginiai (2.8 pav., 41-42 p.). Kietieji tirpalai susidaro tuomet, kai pirminės kristalizacijos metu skirtingų komponentų atomai lydinyje pasiskirsto tolygiai ir išlaiko gau­sesniojo komponento gardelę. Yra dvi kietųjų tirpalų rūšys: pakeitimo ir įterpimo. Mechaniniai mišiniai susidaro tuomet, kai komponentai netirpsta vienas kitame ir jų kristalinės gardelės yra skirtingos. Tarpmetaliniai junginiai susidaro tuomet, kai negali susidaryti ištisiniai kietieji tirpalai. Komponentų atomai sudaro naujo tipo gardeles, kurios skiriasi nuo jas sudarančių komponentų gardelių. Cheminiai junginiai lydiniuose yra kaip nemetaliniai intarpai (metališkųjų savybių neturinčios dalelės). 15. Geležies lydinių sudedamosios dalys: austenitas, feritas, cementitas, perlitas (2.9 pav., 43-44 p.). Austenitas - anglies kietasis tirpalas y geležyje. Anglis išsidėsto geležies gardelės tarpmazgiuose ir defektinėse vietose. Maksimalus anglies tirpumas yra 2,14%. Austenitas plastiškas, žemos takumo ribos, vidutinio kietumo (160...180 HB), nemagnetinis. Feritas - anglies kietasis įterpimo tirpalas a geležyje. Yra trys ferito atmainos: aukštatemperatūrinė, nemagnetinė ir magnetinė. Feritas yra beveik gryna geležis, lb plastiškas. Cementitas - geležies karbidas Fe3C, kuriame yra 6,67%C. Cementitas aukštoje temperatūroje lengvai skyla į austenitą ir grafitą. Perlitas – auštančio austenito skilimo produktas. 16. Plieno ir ketaus skirstymas priklausomai nuo anglies kiekio ir struktūros (47 p.). Teorinė anglies koncentracijos riba tarp plieno ir ketaus yra 2,14%C. Plienas skirstomas: ♦ Eutektoidinis (0,8%C). Jo struktūrą sudaro perlito grūdeliai. Perlitas yra būdingiausia atkaitinto (labai lėtai ataušinto) įvairių rūšių plieno struktūrinė sudedamoji dalis. ♦ Ikieutehtoidinis (0,025-0,8%C). Pliene be perlito grūdelių yra ir ferito grūdelių. ♦ Poeutektoidinis (0,8-2,14%C). Pliene be perlito grūdelių yra antrinio cementito. 13%, Ni - labai padidina plieno stiprumą bei smūginį tąsumą (1 - 3%M ); S - ampa trapus aukštesnėje nei 1000°C temperatūroje; P - daro plieną šaltai trapų; 24. Anglies įtaka plieno savybėms (83 p.). Kuo daugiau anglies, tuo plienas kietesnis, stipresnis, atsparesnis dilimui, kiečiau užsigrūdina, padidėja jo atsparumas dilimui, bet kartu yra trapesnis, mažesnis jo tąsumas bei atsparumas nuovargiui, sunkiau apdirbamas, blogiau suvirinamas. Mažaanglis plienas yra plastiškas, minkštas, lengvai deformuojamas, tekinamas, gerai suvirinamas, bet nesigrūdina ir neatsparus dilimui. 25. Plieno skirstymas pagal angies kiekį: išvardinti grupes, nurodant anglies kiekį procentais (84 p.). neanglingas (iki 0,05%C), mažaanglis ( 0,08 42%(117-118 p.) Zalvaris, kuriame Zn42%kaip konstrukcinė medžiaga nenaudojamas kadangi padidėja trapumas. 38. Bronzos sudėtis. Palyginkite alavinės, berilinės ir silicinės bronzos savybes (119-120 p.) Bronza tai vario ir alavo, aliuminio, berilio, silicio, mangano ar kito komponento lydinys. Alavinė bronza yra seniausia, geriausiu mechaninių, gerų liejamųjų savybių, labai atspari korozijai, turi antifrikcinių savybių. Berilinė bronza yra pačių geriausių savybių: mechaninių(stipri, tampri), technologinių(gerai tekinama suvirinama), gero laidumo. Silicinė bronza yra alavinės ir berilinės bronzos pakaitalas. Ji atspari korozijai, tinkama suvirinti, lituoti, nekibirkščiuoja nuo smūgių, tačiau blogesnių liejamųjų savybių. 39. Vario nikelio lydinių skirstymas ir panaudojimas (121-122 p. 4,36 lentelė) Lydiniai skirstomi: konstrukciniai lydiniai(papuošalams, buityje, medicinos įrankiams, radiotechnikoje), elektotechniniai lydiniai(matavimo prietaisuose) 40. Aliuminis (123 p.). Siluminas ir duraliuminis: sudėtis, savybės, panaudojimas (4,37-4,38 lentelės, 124-125 p.) Aliuminis lengvas, plastiškas, bet nestiprus, mažiau laidus elektrai ir šilumai metalas, poliruotas labai gerai atspindi šviesą. Al-Si (siluminas) labai gerai liejamas, suvirinamas, pjaunamas, bet nestiprus. Termiškai nestiprinami. Duraliuminis – tai Al-Cu-Mg-Mn lydinys. Šis lydinys užgrūdintas išlieka plastiškas, galima štampuoti. Neatsparus korozijai. Gaminamos lėktuvų dalys automobilių kėbulai. 41. Titanas ir jo lydiniai : savybės, privalumai ir trūkumai (127 p.) Titanas sunkiai lydus, lengvas, stiprumu prilygsta plienui, deformuojamas ir karštas, ir šaltas, atsparumas korozijai geresnis už nerūdijančio plieno, gerai suvirinamas argono aplinkoje, gerų liejamųjų savybių. Trūkumai: brangus, aukštesnėje temperatūroje pablogėja mechaninės savybės, neatsparus dilimui, sunku pjauti, prastos antifrikcinės savybės. Titano lydiniai didelio atsparumo korozijai, didelio stiprumo, žemo šiluminio laidumo, nemagnetiški, mažas linijinio plėtimosi koeficientas. Kai kuriuos titano lydinius galima termiškai stiprinti 42. Antifrikcinių lydinių skistymas pagal matricą ir intarpus. Trumpai apibūdinkite (131-132 p.) Babitai – lengvai lydosi, plastiški, sudaryti iš minkšto pagrindo ir kelių tarpmetalinio junginio intarpų. Antifrikciniai aliuminio lydiniai sudaryti iš minkštos aliuminio matricos ir kietesnių tarpmetalinių junginių intarpų. Mažas trinties koeficientas didesnis atsparumas dilimui. Antifrikciniai cinko lydiniai tinka darbui trinties mazguose nėra tokie plastiški kaip alaviniai babitai, bet technologiški ir pigesni. Didesnis trinties koeficientas. 44. Varžtinių lydinių panaudojimas (135-136 p.) Kaitinimo elementai krosnyse, buitiniuose prietaisuose; apvijos reostatuose 45. Feritų sudėtis, savybės ir panaudojimas (140p.) Sudaryti iš Fe2O3 ir kitų metalų oksidų. Feritų kaip dielektrikų yra didelė elektrinė varža. Magnetinės savybės truputi prastesnės negu feromagnetikų. Feritinės medžiagos labai kietos ir trapios, pjaunamos tik deimantiniais įrankiais. Naudojami radiotechnikoje, radioelektronikoje impulsiniuose transformatoriuose. 46. Invaras. Elinvaras. Nitinolas (specialiųjų šiluminių savybių lydiniai): savybės ir panaudojimas (143-144p.) Invaras mažo šiluminio plėtimosi lydiniai. Stabilių matmenų detalės prietaisuose. Elinvarai lydiniai kurių tamprumo modulis pastovus. Gaminami tikslių prietaisų tamprūs elementai. Nitinolas – lydiniai išlaikantys formos atmintį. Taikoma šilumai jautriusoe davikliuose, vamzdžiams sujungti. 47. Polimerinių medžiagų bendroji charakteristika ( 144 p.) Polimerai yra pagrindinė ir svarbiausioji plastikų arba plastmasių dalis. Polimerais vadinami stambiamolekuliniai junginiai, susidedantys iš daug kartų pasikartojančių vienodų arba skirtingų atomo grupių. 48. Termoplastikų ir reaktoplastikų savybės (145p.;149p;156p.). Termoplastikai – kaitinami minkštėja, lydosi, o ataušinti atgauna pirmykštes savybes. Gaminiai elastingi netrapūs. Reaktoplastai netinka pakartotiniam perdirbimui ir nepereina į klampų būvį kaitinant. 49. Polimerų fiziniai būviai.(146 p.) Stiklėjimo temperatūra (perėjimas iš stikliškos į elastinę būseną), takumo temperatūra(perėjimas iš elastinės į klampiai takią būseną) trapumo ribos temperatūra (žemiau jos polimerinė medžiaga tampa trapi ir gali suirti cheminis ryšys makromolekulėje) 50. Plastikų savybės, privalumai ir trūkumai (148 p.) Plastikai yra lengvi mechaniškai stiprūs ir netrapūs, didelio cheminio patvarumo ir atsparumo korozijai, gerų dialektrinių savybių. Būdingas menkas šilumos laidumas.Daugelio plastikų yra mažas trinties koeficientas, jie gana atsparūs dilimui. Plastikai technologiški. Trūkumai: nedidelis atsparumas šilumai, nedidelis tamprumo modulis, polinkis senėti, mažas paviršinis stiprumas, greitesnis susidėvėjimas eksploatuojant. 51. Apibūdinkite vieno iš nurodytų termoplastikų: polietilenas (PE), polipropilenas (PP), polietilentereftalatas (PET), polivinilchloridas (PVC), fluoroplastas (PTFE), poliamidai (PA) savybes ir panaudojimą (149-155 p.) Polietilenas (PE) yra vienas pigiausiu ir daugiausiai naudojamu polimerų. PE yra labai atspari vandeniui ir vandens garams, labai gerų dielektrinių savybių medžiaga. Naudojamas aukšto dažnio kabelių izoliacijos, radiolokatorių, radio, televizijos, telefoninės aparatūros detalėms gaminti. Plevelės įpakavimui, šiltnamių dangai, polietileno maišeliai ir indai maisto produktams bei farmacinei tarai gaminami tik iš aukšto slėgio PE. Polipropilenas (PP) už polietileną yra kietesnis, stipresnis mechaniškai, atsparesnis šilumai ir tirpikliams. Iš kristalinio PP gaminamo įvairios automobilių, motociklų, skalbimo mašinų, šaldytuvų detalės, įvairios talpos bei plėvelė, skaidrūs virtuvės indai, kuriuose galima virti. Polietilenterftalatas (PET) yra labai stipri skaidri ar matinės spalvos, gerų higieninių savybių, technologiška medžiaga. Iš jos slėgimo būdu liejami ruošiniai iš kurių karštu būdu išpučiami buteliai pienui, vaisvandeniams, alui. Polivinilo chloridas (PVC) atsparus įvairių koncentracijų rūgščių ir šarmų poveikiui, mažai degus, gerų dielektrinių savybių. Gaminamos drėgmei nelaidžios ir nedegios plėvelės, linoleumas, klijuotės, dirbtinė oda, lankstūs vamzdžiai, formuojami avalynės padai ir kiti gaminiai; chemijos pramonės indai, izoliatoriai; geros kokybės klijai. Fluoroplastas (PTFE) chemiškai atsparus visosm rūgštims ir šarmams, didelio šiluminio atsparumo, mažo trinties koeficiento, geras dielektrikas. Gaminami vamzdžiai, ventiliai, tarpikliai, sifonai, strypai, kabelių izoliacija, sandarinimo detalės. Naudojami: slydimo guolių įdėkluose, elektros varikliuose, transformatoriuose, radariniuose ir kontroliniuose matavimo prietaisuose, cheminėje aparatūroje. Teflonas keptuvėm. Poliamidai (PA). Stiprūs, elastingi, nedegūs, gerų dielektrinių ir antifrikcinių savybių, atsparūs smūginei apkrovai, tepalams, spiritui, eteriui, silpnoms rūgštims, mokroorganizmų, pelėsių ir plovimo priemonių poveikiui. Daugiausiai naudojami dirbtiniam pluoštui. Taip pat šeriams stygoms šepečiams gaminti. 52. Apibūdinkite konstrukcinį tekstolitą arba aminoplastą (reaktoplastiniai polimerai): savybės ir panaudojimas (160-161p.) Tekstolitas yra labai atsparus gniuždymui, atsparus vandeniui ir cheminiam poveikiui, gerų antifrikcinių ir izoliacinių savybių, yra lengvas. Gaminami įdėklai slydimo guoliai, krumpliaračiai, elektrotechnimos įrengimų detalės. Aminoplastai yra netoksiški, gerai dažosi, turi elektroizoliacinių savybių, atsparūs elektros lanke, tačiau linkę skilinėti, mažiau atsparūs vandeniui ir šilumai. Gaminami buitiniai ir elektrotechniniai gaminiai. 53. Apibūdinkite putplasčius ir poroplastikus (161-162 p.) Putplasčiai – tai akytos sandaros vandeniu iir šilumai atsparūs dujų pripildyti plastikai, kurių akutės uždaros. Naudojami kaip plūdurai, šilumos izoliatoriai. Akutės nesusisiekia Poroplastikai – tai akytieji plastikai, kurių akutės atviros ir susisiekiančios tarpusavyje . jie yra didesnio tankio. Naudojami pagalvėms sėdynėms, garso įzoliacijai. 54. Fenoplastų su stiklo pluoštu savybės ir panaudojimas (162 p.) Gali įkaisti iki 10 000 oC temperatūros. Jų paviršius apanglėja, o gilesni sluoksniai lieka nepažeisti(raketų degimo kameros paviršiai, išmetimo tūtos ir kt.) 55. Medžiagos kaučiuko pagrindu: skirstymas, savybės ir trūkumai (167 p.) Skirstomos: elastomerai, ebonitas (labai kieta guma), hermetizuojančios medžiagos bei antikorozinės dangos. Savybės: didelis elastingumas, geros dielektrinės savybės, slopina smūgius ir vibracijas, atspari dilimui, chemiškai atspari rūgštims ir šarmams, įvairiai atspari organiniams tirpikliams. Trūkumas – senėja, tampa trapi ir sutrūkinėja. 56. Gumos sudėtyje esantys komponentai:siera, užpildai, plastifikatoriai, katalizatoriai, stabilizatoriai, dažalai (167 p.) Siera – gumos karštasis vulkanizatorius. Užpildai – gumos savikainai sumažinti bei eksploatacinėms savybėms pagerinti. Plastifikatoriai – gumai suminkštinti. Katalizatoriai – vulkanizacijos greitikliai. Stabilizatoriai – senėjimą stabdančios medžiagos. Dažalai – pigmentai, nudažantys gumą reikiama spalva. 57. Keramikos savybės ir panaudojimas (170p. Daugiau info 170-173p) Keraminės medžiagos lyginant su metalais, yra patvarios aukštoje temperatūroje, nelaidžios elektrai, atsparios dilimui, lengvos, mažo šiluminio laidumo ir šiluminio plėtimosi koeficiento. Naudojamos pjovimo įrankimas, puslaidininkiams, aptinkamos lazeriuose, aviacijoje, vidaus degimo varikliuose ir daugelyje kitos technikos. 58. Stiklo klasifikavimas pagal sudarančiąsias, modifikuojančiąsias medžiagas ir paskirtį (173p.) Pagal sudarančiąsias medžiagas: silikatinis, aliumosilikatinis, borosilikatinis, aliumoborosilikatinis, aliumofosfatinis. Pagal modifikuojančiąsias medžiagas: šarminis, nešarminis, kvarcinis. Pagal paskirtį: techninis, statybinis, buitinis. 59. Bendrosios stiklų savybės (174 p.) Stiklas yra skaidri, trapi, chemiškai ir termiškai patvari, nesenstanti, amorfinė medžiaga, elektros izoliatorius. Stiklo savybės : fizikinės (klampa, paviršiaus įtempimai, tankis) mechaninės (stiprumas, tamprumas, trapumas, kietumas) terminės optinės, elektrinės, cheminis atsparumas. 60. Stiklo terminės savybes : šiluminis plėtimasis ir terminis atsparumas (175 p.) Kaitinamo stiklo linijiniai matmenys ir tūris didėja visomis kryptimis vienodai. Terminiu atsparumu vadinama stiklo savybė nesuirti vieną ar daug kartų staigiai pakitus temperatūrai. 61. Stiklo grūdinimas (176 p.) Taikomas vidiniams įtempimams padidinti ir vienodai juos paskirstyti visame gaminio tūryje. Pažeistas visas subyra mažomis korio pavidalo neaštriomis skeveldromis. 62. Stiklo cheminio apdirbimo būdai. Vieną iš jų apibūdinkite (177p.) Ėsdinimas, cheminis poliravimas, matinio paviršiaus sudarymas.(tai cheminis apdirbimas, kurio metu stiklo paviršių padengia vandenyje netirpių bei kitų druskų kristalų sluoksnis. Kristalų briaunos sklaido šviesą, dėl to stiklo paviršius tampa matinis. 63. Beskeveldris (178 p.), sklaidantis šviesą (181 p.), spektrą keičiantis ir apsaugantis (182 p.) stiklas: savybės ir panaudojimas. Beskeveldris stiklas dažniausiai gaminamas iš grūdinto silikatinio stiklo lakštų, suklijuotų su organiniu stiklu ar skaidria elastine polimerine plėvele. Naudojamas automobiliuose. Sklaidantis šviesą stiklas. Atsispindėjusi šviesa buna švelnesnė, vienodžiau apšviečia patalpą. Naudojamas šviestuvų gaubtams. Spektrą keičiantis stiklas. Naudojamas šviesos filtrams, apsauginiams stiklams. Pritaikymas labai platus. 64. Sitalų sudėtis ir būtinos sąlygos jiems susidaryti. Sitalų savybės (182-183 p.) Sitalą sudaro amorfinio stiklo faze sujungti smulkūs kristalai užimantys 60-95% viso stiklo tūrio. Sitalams susidaryti būtinos dvi sąlygos: pirma, stiklas turi būti tam tikros cheminės sudėties; antra, optimalus terminio apdirbimo rėžimų parinkimas. Sitalų savybės: kietumas prilygsta grūdinto plieno 65. Bendroji kompozitų charakteristika ir kompozicinės medžiagos sudarymas (184p) Kompozicine medžiaga vadiname dviejų ar daugiau chemiškai skirtingų medžiagų, tarp kurių yra ryškūs skiriamieji paviršiai, derinį. Sudaro: matrica (rišančioji medžiaga) ištisinis viso medžiagos tūrio komponentas. Ji garantuoja gaminio vienalytiškumą, fiksuoja gaminio formą ir armuojančių elementų tarpusavio išdėstymą, apkrovos tolygų pasiskirstymą. Armuojantys komponentai (užpildai, armatūra, arba kompozitą stipsinantys komponentai) jų paskirtis didinti matricos stiprumą (turi būti bent 2-3 kartus stipresni už matricą ir aukštesnės lydymosi temperatūros) 66. Kompozitų skirstymas pagal armuojančių komponentų formą ir jų pasiskirstymą matricoje (185 p.) Dispersinės medžiagos (susideda iš vieno ar kelių labai smulkių omponentų išsidėsčiusių matricoje) medžiagos su pluoštiniu užpildu sluoksniuotos medžiagos (susideda iš dviejų ar daugiau įvairių komponentų sluoksnių) 67. Kompozitų skirstymas pagal matricai naudojamą medžiagą (185 p.) trumpai apibūdinkite vieną iš jų (186-190p.) Kompozitai su polimerine matrica (plastikai), pompozitai su anglies matrica, kompozitai su metaline matrica, kompozitai su keramine matrica, kompozitai su kombinuota matrica. 68. Kompozitų panaudojimas (191-192 p.) Sporto reikmenų pramonėje. Medicininės įrangos srityje. transporte 69. Konstrukcinės miltelinės medžiagos. Jų privalumai ir trūkumai (192 p.) Lengva masinė smulkių detalių gamyba. Trūkumas – porėta medžiaga po presavimo ir sukepinimo. 70.Kietlydiniai: savybes, panaudojimas ir skirstymas pagal cheminę sudėtį. Labai kietos ir stiprios įrankinės medžiagos, sudarytos iš smulkių volframo,titano, tantalo karbidų grūdelių ir rišamosios medžiagos-kolbato. Panaudojimas- grąžtai, sriegikliai, frezos.Skirstymas:1. Vienkarbidžiai volframo kietlydiniai(BK) (jais apdirbamas ketus, trapios,nemetalinės medžiagos,spalvotieji metalai) 2. Titano volframo kietlydiniai()TK( (jais apdirbamas plienas, jie atsparesni dilimui negu BK grupės kietlidinius.) 3. Titano tantalo volframo kietlydiniai(TTK grupė)(Tantalo karbidas šiek tiek padidina šių kietlydinių stiprumą, atsparumą lenkimui ir dilimui, bet sumažina atsparumą karščiui). 71. Frikcinės miltelinės medžiagos: jų sudėtis, savybės ir panaudojimas. Tai metalų ir nemetalų medžiagų miltelių kompozicija. Jos naudojamos automobilių, lėktuvų stabdžių sistemose, frikcinėse pavarose, apsauginėse movose ir kt. Jos yra gero šiluminio laidumo, patvarios kaitrai, pakankamai stiprios. 72. Slydimo ir jungimo kontaktams keliami reikalavimai. Slydimo kontaktas turi buti laidus elektrai, šilumai, atsparus erozijai, dilimui. Jungimo kontaktai turi garantuoti patikimą elektrinės grandinės sujungimą. 73. Medienos savybės, jos privalumai ir trukumai. Mediena yra gamtinis produktas, naudojamas kaip konstrukcinė medžiaga daugelyje technikos sričių. Privalumai: lengva, pakankamai stipri, atspari smųgiams ir vibracijai, mažai laidi šilumai, lengvai apdirbama, pigi. Trūkumai: sugeria daug vandens, degi, pūva, deformuojasi veikiant drėgmei. 74. Medžio kamieno sandara. Skersinis ir išilginis (spindulinis, tangentinis) pjūviai. Tangentinė kryptis- tai ka nupjauname paprastai medį, o spindulinė kryptis tai kai iš centro į išorė pjaunam. Sandara: Šerdis, šerdies spindulys brazdas, luobas ir žiauberis(žievė). ( nuo centro iki žieves ,vardyta iš eilės). 75. Brazdas: ankstyvoji ir vėlyvoji mediena, metinės rievės, medienos amžiaus nustatymas. Brazdas yra plonas gyvųjų audinių sluoksnis, kuriame iš karnos gauto maisto auginamos naujos lbalanos ir žievės ląstelės. Brazdo sluoksnyje gaminasi plonasienės ląstelės, kurios sudaro ankstyvąją medieną. Augancio medžio ankstyvąją mediena iš šaknų i viršų teka vanduo. Vasaros pabaigoje ir rudenį brazdos gamina kietesnius audinius, susidedančius iš storesnių ir tamsesnių plokščios formos ląstelių , kurios sudaro vėlyvają medieną. Iš rievių skaičiaus kelme galime apytikriai nustatyti kiek metų yra medžiui. 76. Higroskopinę ir laisvoji drėgmė. Medienos skirstymas pagal drėgnumą. Higroskopinė drėgmė susidaro tarp ląstelių sienelės, laisvoji tarp ląstelių. Medienos skirstymas pagal drėgnumą: 1. įmirkusi mediena-drėgnumas per 100%. 2. Šviežiai nukirsta- 50-100%. 3. šlapia- 30-50% 4. drėgna- 20-30% 5. orasausė- 15-20% 6. Kambario sausumo – 8-12. 7. visiškai sausa – 0%. 77. Medienos akustinės savybes.Akustika prasta, tai priklauso nuo medžio rūšies.Greičiausiai garsas sklinda išilgai pluošto. 78. Metalinės dangos: anodinės ir katodines dangos parinkimas. Anodinės dangos gaunamos padengus metalinę dalelę, turinčiu didesnį neigiamą elektrodinį potencialą metalu. Anodinės dangos saugo metalą mechaniškai, izoliuodamos jš nuo agresyvios aplinkos, ir elektrochemiškai. Katodinės dangos gaunamos tuomet, kai dengiantysis metalas yra pasyvesnis už dengiamąjį. 79. Galvaninėms dangoms keliami reikalavimai. Geras sukibimas su metainiu paviršiumi. Sulkagrūdė struktūra. Porėtumas. Ilgaamžiškumas. 80. Emaliai: reikalavimai, dangos savybės, emalių panaudojimas ir trūkumai. Savybės: tai drumstas arba spalvotas lengvai lydus stiklas, kurio dengiamas plienas, ketus, vario, žalvario, aliuminio detalių paviršius, norint jį apsaugoti nuo korozijos arba suteikti dekoratyvinę išvaizdą. Emaliuojamos detalės paviršius turi būti švarus ir neriebaluotas. Trūkumas- trapumas, trūkinėjimas aukštesnėje temperatūroje. 81. Klijuoto sujungimo privalumai ir trūkumai. Privalumai: skirtingų metalų ir nemetalų sujungimas; galimybė sujungti plonas medžiagas; klijuotos siūlės atsparumas atmosferos ir korozijos poveikiui; hermetiškumas; klijai tolygiai paskirsto apkrovima. Trūkumai: mažas daugelio klijuotų sujungimų atsparumas šilumai; mažas plėvelės elastingumas; nedidelis stiprumas esant netolygiam plėšimui. 82. Nanotechnologija: nanomokslo plėtra ir pritaikymas. Nanotechnologija- tai tradicinių mokslo šakų, tokiu kaip: fizika, chemija, biologija, biochemija, inžinerija, biotechnologija bei klasinikė technologija, suartėjimas nanometrinių darinių tyrimo ir kųrimo srityje. Nanomokslo plėtra: nanomokslas prasiskrevbia praktiškai i visus technologijos sektorius. Jame taikomi metodai leidžia sukurti naujoves, kurios gali padėti spręsti daugelį šių dienų visuomenei iškylančių problemų: medicina, informacines technologijos, energetika, medziagu mokslas, prietaisai, aplinkosauga, apsauga. Pritaikymas. Specialių cheminių reakcijų metu galima montuoti molekules ir sukurti naujus darinius, tinkamus ir mechanikai ir chemijai ir elektronikai. 84. Anglies nanovamzdelių mechaninės ir elektrinės savybes: trumpai apibūdint. Mechaninės savybės: labai mažas, daugiau nei 50 kartų stipresnis už plieno vielą, turi didžiausią specifinį standumą, tamprus, turi dydeli stiprį. Elektrinės savybės: labai geras laidininkas, gerai praleidžia šilumą. 85. Nanovamzdelių panaudojimas: išvardinti srytis, vieną iš jų apibūdinti išsamiau. Elektronikos pramonė, saulės elementai, baterijos, automobilių ir aerokosminė pramonė, nanotechnologijos ir biomedicina, vežio gydimas,nanolempos, mikromechanika. Elektronikos pramonėje iš nanovamzdelių gaminamos mikroschemos, kurios yra tikslios, pigios ir labai mažos. 86. Nanotechnologijos negatyvios pasekmės žmonių sveikatai. Nanodalelės skverbiasi i žmogaus organizmą, per nosį, keliauja į smegenis. Taip elgiasi ir virusai, kurių dydis panasus į nanodalelių. 87. Puslaidininkių medžiagų ir technologijų plėtra.puslaidininkiai yra vieni iš svarbiausių šiuolaikiškų technologijų elementų, nuo kurių kokybės ir miniatiūrizacijos lygio priklauso ryšio, televizijos, kompiuterių sistemų raida, efektyvus elektros energijos perdavimas ir kt. Puslaidininkių medžiagų plėtra priklauso nuo medžiagų, iš kurių jie gaminami, mokslo ir technologijų laimejimų. 88. Šviesolaidžiai: sudėtis ir šviesos sklidimo šerdimi sąlyga. Šviesolaidį sudaro skaidula, sudaryta iš dviejų sluoksnių: šerdies su didesniu lūžio rodikliu ir apvalkalo su mažesniu lūžio rodikliu.Šviesa sklinda šerdimi, neišeidama iš jos dėl visiško vidinio atspindžio šerdies ir apvalkalo riboje. 89. Saulės elementų fizikiniai pagrindai. Fotoelektrinės medžiagos yra tokios medžiagos, kuriose saulės energija keiciama elektros energija.Silicis ir kai kurios kitos puslaidininkės medziagos pasižymi viena labai svarbia savybe: patenkinus tam tikras sąlygas, jos šviesos energiją verčia į nuolatinės srovės elektros energiją. 90. Fotoelektrinių medžiagų panaudojimas. Elektrofotografų kopijavimo aparatų naudojo a-Se sluoksnius, kuriais buvo dengiami aliuminio padėklai.selenas ilgai buvo nepakeičiamas dėl didelės krūvininkų gyvavimo trukmės, mažo tamsinio laidumo, del technologijos pigumo, galimybes padengti didelio ploto plokščių ir cilindro formos paviršius. 91. Medžiagos , saulės elementams gaminti. Neorganinių ir organinių puslaidininkių medžiagos. Saulės elementams gaminti gali būti naudojamos monokristalinis, polikristalinis ir amorfinis silicis bei kitos puslaidininikės: galio arsenidas, indžio fosfatas, kadmio telūritas ir k,t. 92. Superkietųjų medžiagų panaudojimas šiuolaikinėse technologijose. Deimantas ir Kūbinis boro nitridas: pjovimo įrankiai, labai patvarūs, dydeli pjovimo greičiai, nekaista pjaunant.Deimantas naudojamas: didelės efektinės galios šilumolaidžiams, rentgeninės ir branduolinės spinduliuotės detektoriams ir dizometrams, puslaidininkės technikos padėklams ir optiniams langams gaminti. 93. Tekstilės medžiagos ir jų panaudojimas. Audinys yra tekstilės gaminys, sudarytas iš statmenai persipynusių siūlų sistemu. Audiniai klasifikuojami pagal: gamybai naudojamą pluoštą( medvilniniai, lininiai,vilnoniai), paskirtį( buitiniai, techniniai), struktūrą(paprastieji sudetingieji), apdailos būdą( balinimas, terminis stabilizavimas, dažymas), pinimą(dreobinis ruoželinis, satininis). 94. Bendrieji reikalavimai audiniams. Bendrieji reikalavimai kurie yra skirstomi į: Estetiniai reikalavimai( reikalavimai audinio išvaizdai). Technologiniai reikalavimai( audinio kokybė), Ekonominiai reikalavimai( audinio kaina), Eksploataciniai reikalavimai( higieniniai ir atsparumo susidėvėjimui: laidūs garams, orui, pagal paskirtį laidūs nelaidūs vandeniui, laidūs šilumai ar saugoti žmogaus kūna nuo atšalimo). 95. Trumpai apibūdinkite megztines medžiagas. Megztinė medžiaga yra numegzta iš vieno ar daugelio siūlų, kurie išlankstyti į tarpusavyje susipinančias kilpas. 96. Trumpai apibūdinkite neaustines medžiagas.Neaustinės medžiagomis vadiname tekstilės gaminius, pagamintus iš pluošto ar siūlų, nenaudojant tradicinio audimo proceso. 97. Techninės tekstilės panaudojimas ir jai keliami reikalavimai. Panaudojama: pramonėje, žemės ukyje, medicinoje, aviacijos ir kosmonautikos, sportinio inventoriaus, apsauginių rūbų gamybos srytyje. Automobilių, laivų, lėktuvų gamyboje. Reikalavimai: tekstilės kompozitas turi buti stiprus, lengvas, daznai dar ir atsparus aukstai temperaturai; filtras turi ne tik efektyviai filtruoti, bet ir būti chemiškai atsparus filtruojamai substancijai; ugniagesio kostiumas turi būti ne tik nedegus, bet ir neperšlapantis. 98. Apibūdinkite ir palyginkite natūraliuosius ir dirbtinius kailius.Natūralieji kailiai gaunami išdirbus gyvūno odą. Dirbtiniai kailiai tai tekstilės gaminiai, kurių išvaizda dazniausiai primena naturaliuosius kailius. 99. Natūrali ir dirbtinė oda: žaliava ir savybės, gamybos technologijos budai. Natūrali oda:(žaliava ir savybės: veršelio oda-minkšta elastinga atspari sisidėvėjimui, ožkų oda-gražus paviršius minkšta tąsi pakankamai stipri, avių oda – minkšta, elastinga,gražus paviršius, perdaug tąsi.) Gamybos technologijos budai- veliūras( šlifuojant kiaulių, veršelių, ožkų odą. Jos paviršiuje susidaro tankus, lygus vidutinio ilgio pūkas), Zomšas( gaunamas iš avių, veršelių, elnių odos. Tai labai minkšta pūkuota švelni oda, turinti geras higienines ir eksploatacines savybes), Laika( labai plona, minkšta, ypatingai tąsi ir tampri ožiukų oda. Naudojama ploniems odiniams brabužiams, pirštinėms.) Dirbtinė oda: (žaliava: gaminama padengiant tekstilės medžiagą polimerine derva, kai dervos paviršiuje įspaudžiamas natūralią odą primenantis raštas). Gamybos technologija- klijavimas, laminavimas, plėvelės sujungimas su tekstiles pagrindu, tekstilės pagrindas padengiamas keliais polimerines dervos sluoksniais.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!