Kriminalistikos teorijos pagrindai

procesas.
2. Atskiros kriminalistikos teorijos:
- Kriminalistinė pėdsakų susidarymo mechanizmo teorija;
- Kriminalistinės registracijos teorija;
- Kriminalistinė informacijos fiksavimo teorija;
- Kriminalistinė požymių teorija;
3. Kriminalistinės profilaktikos teorija.
4. Teismo ekspertizės teorija ar savarankiškas ekspertologijos
mokslas?
5. Kriminalistikos kalba.
Pagrindiniai paskaitos klausimai:
Bendroji kriminalistikos teorija kartu su atskiromis kriminalistikos
teorijos (kriminalistine identifikacijos ir diagnostikos, kriminalistine
situalogijos, kriminalistine priežastingumo, kriminalistine pėdsakų
susidarymo mechanizmo, kriminalistine sistematikos ir kt.
teorijomis), mokymu apie kriminalistines versijas, mokymu apie
kriminalistikos metodus, mokymu apie kriminalistikos kalbą ir kitas
teorijas ir koncepcijas sudaro kriminalistikos mokslo pirmąją dalį –
kriminalistikos teoriją ir metodologiją.
Kriminalistikos bendroji teorija
Kriminalistika kaip mokslinė disciplina per
trumpą periodą nuo tam tikros nusikaltimų
tyrimo taikomųjų metodų sistemos išaugo iki
pilnos struktūros mokslo su savo bendrąja
teorija ir metodologija, atskiromis teorijomis,
koncepcijomis bei išvystytų įvairių objektų
tyrimo metodų sistema.
Kriminalistikos bendroji teorija
Intensyvus kriminalistinių teorijų ir koncepcijų vystymas,
reikalauja sistematizuoti ir sutvarkyti turimą teorinę
medžiagą. Atsižvelgiant į bendrumo laipsnį visus teorinius
teiginius, koncepcijas ir teorijas galima sudėti į tris lygius:
bendroji kriminalistikos teorija; atskiros kriminalistikos
teorijos; atskirų dalykinių šakų teorinės koncepcijos
(konstrukcijos) arba mokymus.
Įmanomas ir labiau detalizuotas teorijų ir koncepcijų
skirstymas.
Kriminalistikos bendroji teorija
Kriminalistikos, kaip ir visų kitų mokslų, teorinis
fundamentas buvo kuriamas kasdieninės praktikos
apibendrinimo, jos analizės, vertinimo ir teorinio
įprasminimo pagrindu. Tai buvo rašysenos,
apžiūrų, apklausų metodų ir metodikų taikymo
teoriniai apibendrinimai. Šios dalykinės atskirų
kriminalistikos šakų teorinės konstrukcijos yra
gerai išvystytos, nes rimti tyrinėjimai buvo pradėti
dar XIX a.
Kriminalistikos bendroji teorija
Atskiros kriminalistikos teorijos pradėjo formuotis
maždaug XX a. viduryje, nors jų užuomazgos
formavosi žymiai ankščiau nei mokslinės
kriminalistikos atsiradimas. Pavyzdžiui, nors apie
identifikacijos teoriją rimtai pradėta kalbėti tik XX
a. penktame dešimtmetyje (S. Potapovo 1940-1946
m., P. Kirko ir kitų mokslininkų darbai), bet tam
tikrų teorinių samprotavimų buvo galima rasti jau
A. Bertillono antropometrinėje koncepcijoje.
Kriminalistikos bendroji teorija
Apie bendrąją kriminalistikos teoriją Rytų ir
Vidurio Europoje mokslinių diskusijų lygyje buvo
pradėta kalbėti XX a. septintame dešimtmetyje
(Vakarų Europoje tik po kelių dešimtmečių
užsiminta apie būtinumą sistemiškai nagrinėti
kriminalistikos teoriją (žr. E. Kube, H. U. Stoerzer, K. J. Timm (red.):
Kriminalistik. Handbuch fuer Praxis und Wissenschaft, Stuttgart, Muenchen,
Hannover, Berlin, Weimar. T.1., 1992, S.2-10; T.2, 1994, S.763-788).
Kriminalistikos bendroji teorija
Kriminalistikos teorija turi savo lygius, bet jos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!