Krikščionybės ir Romos Imperijos konfliktų užuomazgos

Ankstyvosios krikščionybės santykis su Romos imperija jau nuo pat jos atsiradimo ir plitimo buvo sudėtingas ir komplikuotas reiškinys. Nuo pat pirmųjų krikščionybės gyvavimų dešimtmečių, jos išpažinėjai susidūrė su opozicija. Jau konfliktas su judaizmu įstūmė į sunkią padėtį ankstyvąją Jeruzalės bendruomenę. Bar Kochbai pradėjus išsivadavimo kovą prieš romėnų valdžią, Jėzaus pasekėjams už nusigręžimą nuo Izraelio tradicijos buvo keršijama žiauriomis bausmėmis. 1 Nors šios priemonės buvo sąlygotos religinio ir politinio žydų tautos uždarumo, tačiau jos parodo kaip buvo elgiamasi su krikščionimis vienoje ar kitoje vietoje. Krikščionybė, išėjusi iš Palestinos į oikumeną, – visą gyvenamą pasaulį – susidūrė su anonimiškų pasaulėžiūrų ir visuomeninių struktūrų priešinimusi. Ji greitai atkreipė pagoniškos visuomenės ir valstybės institucijų dėmesį. Kaip socialinė mažuma, krikščionys buvo sutinkami su nepasitikėjimu, juoba kad jie, skelbdami jog Jėzaus Nazariečio asmenyje stojusi Dievo viešpatystė, sukeldavo politinius neramumus. Niekinama nuomonė apie žemą kilmę, gąsdinatys prasimanymai apie tariamą ištvirkavimą bei tiesteiškus pokylius žadino visuomenės antipatiją, kurią antikos žmogus ir taip jautė Kryžiaus religijos skelbėjams. Beje, viena iš priežasčių, iššaukusi konfliktus, buvo naujos religijos prigimtis – bekompromisinis absoliučios tiesos – monoteizmo skelbimas Romos imperijos palaikomo politeizmo aplinkoje.
Antikoje kiekvieno piliečio pareiga buvo piimti tautinę religiją, ir valstybės dievų negarbinimas buvo tolygus išdavystei. Šis visuotinai priimtas principas sukėlė išorinį konfliktą tarp krikščionybės išpažinėjų ir Romos valdžios. Krikščionys neigė dievų egzistavimą ir todėl atsisakė garbinti valstybės panteono dievus. Krikščionių atsisakymas dalyvauti imperatoriaus kulto apeigose, pagerbti auka imperatoriaus genijų užtraukė jiems ateisto vardą. Nors žydai taip pat atmetė Romos dievus, tačiau jie išvengė persekiojimų. Tačiau romėnų požiūriu žydai turėjo tautinę religiją ir tautinį Dievą Jehovah, kurį garbinti jie turėjo pilną teisę. Netgi po Jeruzalės šventyklos sugriovimo ir kai žydai liovėsi egzistavusi kaip tauta, Vespasianas nieko nepakeitė jų religijos statuse. Tiesa, kad krikščionių bažnyčia kurį laiką džiaugėsi privilegijomis, kurias turėjo žydai, tačiau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!