Religinio ugdymo I k.
Šiauliai, 2006
Turinys
Įvadas________________________________________________________P. 2.
A. Šventybės pažinimo ir patyrimo būdai žmogaus gyvenime:
A.1. Dievo pažinimas prigimtiniu protu__________________________P. 4.
A.2. Valia___________________________________________________P. 6.
A.3. Iracionalioji Šventybės patirtis______________________________P. 7.
B. Šventybės apraiškos Krikščionybėje:
B. 1. Senasis Testamentas: Išėjimo priežasties slėpinys – visagalis Dievas__P. 8.
B.2. Naujasis Testamentas – akistatoje su Jėzumi iš Nazareto_________P.10. B.3. Pripildyti Šventosios Dvasios_________________________________P.13.
Išvados: Dievo ir žmogaus istorija – nuo mistikos iki akivaizdumo___________P. 16.
Literatūra_________________________________________________________P.18.
Įvadas
Bet kuris mokslas galimas dėka patirties, kuri sukaupiama žmogaus jutimo organais ir yra saugoma atmintyje, o protas imasi jos analizės. Todėl šiuo tradiciniu keliu užsibrėžę toje patirtyje atrasti ir apibrėžti temos objektą – Šventybę žmogaus kasdieniame gyvenime (A.), kartu atskleisime, kokiais pažinimo būdais, kokiomis galiomis žmogus patiria tą Šventybę (B.). Tačiau šis uždavinys (B.), atrodo, jau dabar graso bergždžiomis pastangomis užsibrėžtam tikslui (A.) pasiekti. Ir taip yra dėl to, kad pats objektas, Šventybė, nepriklauso šio pasaulio būtybėms, nes yra anapusinės, transcendentinės, protu nepatiriamos tikrovės būtis, subjektas. Toks objekto pobūdis lemia ir išvadą, jog ir jo patyrimo keliai turi būti susiję su neįprastais – pavadinkime juos „transcendentiniais“ arba „dvasiniais“ - metodais, kurie galimi į mokslo pasaulį įvedus iracionalųjį tikėjimo aspektą.
Taigi atitinkamas objektas reikalauja tam tikro analizės būdo, metodologijos, kurią galima įvardinti kaip pažinimą tikėjimu, jungiamą su proto pažinimu, kaip tai apibrėžė popiežius Jonas Paulius II: „Jau Šventajame Rašte ne kartą aptinkame aiškių įžvalgų, rodančių, koks stiprus ryšys jungia pažinimą protu ir pažinimą tikėjimu.“1
Šiame pažinime visgi dalyvauja visos realios, kūniškos žmogaus galios – viena vertus, protas, valia, jausmai, arba, kita vertus, klausa, regėjimas, lytėjimas, tačiau visas šias žmogaus galias persmelkia transcendentinis aspektas – tikėjimas. Tuo būdu Šventybė ir kasdienis gyvenimas, kaip atstovaujantys dvi skirtingas tikroves, regis savaime kelia pirmą hipotezę, kad, nelogiška ieškoti vienos kitoje, kaip svarsto R. Wuthnow: „Turbūt keistoka manyti, kad šventybės paieškas reikia pradėti kasdienybėje“, jei Šventybė priklauso visai nežemiškam pasauliui. „Juk mūsų kasdienis gyvenimas daugiausia vyksta grynai sekuliarioje aplinkoje. Mes...
Šį darbą sudaro 6159 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!