Konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės

Žodis „teisė“ ne tik lietuvių, bet ir kitose Europos valstybių kalbose išreiškia tiesią, tikslią ribą, tiesą, teisingumą. Teisės terminas kasdienėje kalboje vartojamas pačiomis įvairiausiomis prasmėmis. Bendriausia prasme teisė gali būti apibūdinama kaip tam tikros galimybės, kurių turi vienas ar kitas asmuo, taip pat kaip šių galimybių atsiradimo ir įgyvendinimo pagrindai. Tai teisė į darbą ar poilsį, teisė vairuoti, noras studijuoti teisę, žmogaus teisių užtikrinimas ir t.t.
Teisės mokslas nagrinėja teisę kaip specifinę valstybinę teisinę kategoriją ir dažniausiai pateikia tokią teisės sąvoką: teisė – tai sistema valstybės nustatytų ar sankcionuotų visiems privalomų formaliai apibrėžtų normų (bendrų elgesio taisyklių), skirtų reguliuoti visuomeninius santykius ir prireikus garantuoti valstybės prievartą.
Teisės terminas vartojamas apibūdinti ne tik valstybės nustatytas ar sankcionuotas elgesio taisykles (normas), bet ir šių taisyklių pagrindu susidariusias subjektų elgesio galimybes. Taigi teisė suprantama objektyviuoju ir subjektiniu požiūriais. Subjektinė teisė kartu su objektyviąja teise sudaro teisės socialinį vertingumą, nes užtikrina žmogaus teises, nuosavybės teisę, laisvą verslą, galimybę naudotis materialiomis ir dvasinėmis gėrybėmis.
Šiame referate sutelkėme ir pateikėme pakankamai išsamią teisės klausimų analizę iš atskirų teisės šakų ( konstitucinės, administracinės, civilinės, darbo ir baudžiamosios).
Lietuvos teisinę sistemą sudaro šios pagrindinės teisės šakos:
• Konstitucinė teisė. Įtvirtina pagrindines žmogaus teises, laisves ir pareigas – tai valstybės nustatytos, suteiktos ir garantuotos konstitucijoje, įtvirtintos kiekvieno piliečio galimybės veikti (teisės ir laisvės) ir leistinumas veikti (pareigos), siekiant užtikrinti jų gyvybiškai svarbių ir socialiai reikšmingų poreikių tenkinimą. Šios asmens teisės, laisvės ir pareigos apima visas svarbiausias žmogaus veiklos sritis: darbą, politiką, asmens laisvę, socialinę, ekonominę ir kitas sferas ir sudaro tam tikrą bendrą sistemą. Valstybių konstitucijose yra numatytos ir veiksmingos teisių ir laisvių konkrečiuose teisiniuose santykiuose garantijos. Pagrindiniai teisės šaltiniai yra konstitucija, konstituciniai įstatymai ir organiniai įstatymai.
• Administracinė teisė. Reguliuoja visuomeninius santykius, kurie atsiranda valstybės institucijoms vykdant valdymo veiklą. Ši teisė nustato ministerijų, departamentų, savivaldybių struktūrą ir kompetenciją, jų santykius su piliečiais. Administracinio proceso...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!