Konspektai

Konstitucinė teisė (išsamus)

9.4   (3 atsiliepimai)
Konstitucinė teisė (išsamus) 1 puslapis
Konstitucinė teisė (išsamus) 2 puslapis
Konstitucinė teisė (išsamus) 3 puslapis
Konstitucinė teisė (išsamus) 4 puslapis
Konstitucinė teisė (išsamus) 5 puslapis
Konstitucinė teisė (išsamus) 6 puslapis
Konstitucinė teisė (išsamus) 7 puslapis
Konstitucinė teisė (išsamus) 8 puslapis
Konstitucinė teisė (išsamus) 9 puslapis
Konstitucinė teisė (išsamus) 10 puslapis
Konstitucinė teisė (išsamus) 11 puslapis
Konstitucinė teisė (išsamus) 12 puslapis
Konstitucinė teisė (išsamus) 13 puslapis
Konstitucinė teisė (išsamus) 14 puslapis
Konstitucinė teisė (išsamus) 15 puslapis
Konstitucinė teisė (išsamus) 16 puslapis
Konstitucinė teisė (išsamus) 17 puslapis
Konstitucinė teisė (išsamus) 18 puslapis
Konstitucinė teisė (išsamus) 19 puslapis
Konstitucinė teisė (išsamus) 20 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Aprašymas

Tai vienas iš tų konspektų kuriais galiu pasididžiuoti. Skirta begale laiko, tačiau buvo verta, nes jei studijuoji teisę ar nori būti susipažinęs su konstitucine teise ir jos subtilybėmis, šis konspektas yra būtinas norint sutaupyti savo laiką.

Ištrauka

1. Konstitucinės teisės sąvoka, teisinio reguliavimo dalykas ir metodas.
Konstitucinės teisės sąvoka. Konstitucinės teisės sąvoka teisinėje literatūroje vartojama keliais aspektais. Ji gali būti suprantama kaip asmens subjektinė teisė, įtvirtinta Konstitucijoje, kaip objektinė teisė, ty nacionalinės teisės sritis, kaip vienas iš teisės mokslų ir kaip studijų disciplina.
Taigi konstitucinė teisė pirmu atveju vartojama Konstitucijoje įtvirtintoms asmenų subjektinėms teisės apibūdinti, turimas galvoje teisinio santykio dalyvio galimas elgesys. Subjektinės teisės turinį sudaro trys teisinės galimybės : galimybė elgtis taip, kaip numato teisės normos, galimybė reikalauti, kad kiti teisinio santykio dalyviai atliktų pareigą, taip pat galimybė kreiptis į kompetentingas institucijas, kad šios apgintų subjektinę teisę.
KT objektyviąja prasme suprantama per teisės normas. KT kaip objektyviosios teisės sritis – tai normų ir principų sistema, nustatanti asmens teisinio statuso pagrindus, valstybės organizaciją, viešosios valdžios organizavimo ir įgyvendinimo pagrindus.
KT kaip teisės mokslas – tai visuma mokslo žinių, teorijų, koncepcijų, mokymų. KT mokslas tiria ir KT normas, ir jų įgyvendinimo praktiką, ir konstitucinių teisinių idėjų pasaulį.
KT kaip studijų disciplina reiškia specialų kursą, dėstomą studentams teisininkams aukštojoje mokykloje. KT šiuo atveju glaudžiai susijusi su KT mokslu, remiasi jo pasiekimais. Supažindinama ne su visomis, o su pagrindinėmis KT mokslo problemomis.
Kai kuriose valstybėse ( Vokietijoje ) vartojama sąvoka valstybinė teisė, kitose ( Prancūzijoje, JAV) – konstitucinė teisė. Pirmu atveju akcentuojama valstybė, valstybės valdžios organizacija, valstybės valdžios institucijų veiklos reguliavimo svarba, o asmens teisės, laisvės, valstybės valdžios ribojimas atsiduria lyg antroje vietoje. KT sąvoka vartojama pabrėžti Konstitucijos – valdžią ribojančio aukščiausios teisinės galios dokumento – reikšmę. šiuolaikinės visuomenės gyvenime. Tarpukario Lietuvoje buvo svyruojama tarp valstybinės ir konstitucinės teisės sąvokų. Pirmosios pasirinkimą lėmė vokiškos teisės mokyklos įtaka, tačiau dėl Riomerio įtakos vis labiau įsitvirtino konstitucinės teisės sąvoka. Jis teigė, kad valstybinės teisės sąvoka vartotina visai valstybės teisei, kuri yra valstybės valdžios nustatoma, apibrėžti,taigi ir administracinei, baudžiamajai, civilinei teisei.
Konstitucinė teisė apima daugiau nei Konstitucijos teisės reguliavimo dalykus(savivaldos,...

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 62314 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

Turinys
  • 1 tema. KONSTITUCINES TEISES SAMPRATA
  • 2. Konstitucines teises normos. Konstitucines teises normu funkcijos. Konstitucines teises normu klasifikavimo kriterijai. Konstitucines teises normu strukturos ypatumai. Konstitucines teises normu igyvendinimas.
  • 3. Konstitucines teises principai
  • 4. Konstitucines teises institutai, ju klasifikavimo kriterijai.
  • 5. Konstituciniu teisiniu santykiu savoka. Konstituciniu teisiniu santykiu struktura. Konstitucines teises subjektai. Konstituciniu teisiniu santykiu klasifikavimo kriterijai. Konstituciniu teisiniu santykiu atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai.
  • 6. Konstitucines teises vieta nacionalineje teises sistemoje. Konstitucines teises ir kitu teises šaku saveika. Teis4s konstitucionalizacijos problema.
  • 7. Konstitucines teises santykis su tarptautine teise bei supranacionaline teise.
  • 2 tema. LIETUVOS KONSTITUCINES TEISES MOKSLAS
  • 1. Konstitucines teises mokslo savoka ir dalykas. Konstitucines teises mokslo šaltiniai.
  • 2. Konstitucines teises kaip savarankiško teises mokslo atsiradimas ir raida. Pagrindines konstitucines teises mokslo kryptys ir mokyklos.
  • 3. Mykolo Riomerio konstitucines pažiuros.
  • 4. Konstitucines teises mokslo dabartis ir perspektyvos Lietuvoje.
  • 5. Konstitucine teise kaip studiju disciplina.
  • 3 tema. LIETUVOS KONSTITUCINES TEISES ŠALTINIAI
  • 1. Konstitucines teises šaltinio savoka. Konstitucines teises šaltiniu klasifikavimo kriterijai.
  • 2. Konstitucines teises šaltiniu sistema. Lietuvos konstitucines teises šaltiniu sistemos ypatumai.
  • 3. Konstitucija – pagrindinis konstitucines teises šaltinis.
  • 4. Istatymai ir ju rušys. Konstituciniu istatymu savoka konstitucines teises doktrinoje.
  • 5. Europos Sajungos teises šaltiniai ir Lietuvos konstitucines teises šaltiniu sistema.
  • 4 tema. LIETUVOS KONSTITUCINGUMO RAIDA
  • 1. Lietuvos valstybingumo raida ir konstitucines teises formavimasis. Konstitucines teises nuostatos Lietuvos statutuose (1529, 1566 ir 1588 m. Lietuvos statutai). 1791 m. Respublikos konstitucijos problema.
  • 2. Pirmieji nepriklausomos Lietuvos valstybes konstituciniai aktai. Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybes akto ir Steigiamojo Seimo 1920 m. gegužes 15 d. rezoliucijos konstitucinis vertinimas.
  • 3. 1918 m. lapkricio 2 d. ir 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos laikinosios konstitucijos pamatiniai desniai. 1920 m. birželio 10 d. laikinoji Lietuvos valstybes konstitucija.
  • 4. 1922 m. rugpjucio 7 d. Lietuvos valstybes konstitucija ir jos ypatumai.
  • 5. 1928 m. gegužes 15 d. Lietuvos valstybes konstitucija. Jos priemimo aplinkybes.
  • 6. 1938 m. gegužes 12 d. Lietuvos valstybes konstitucija. Jos struktura, ypatumai, taikymo problemos.
  • 7. Lietuvos valstybes okupacija ir aneksija: teisine analize.
  • 8. Lietuvos valstybingumo atkurimo konstituciniai aktai, priimti Lietuvos Respublikos Aukšciausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d.
  • 9. 1990 m.Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis istatymas, jo ypatumai.
  • 10. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimas. Atskiru konstituciju projektu ypatumai. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija.
  • 11. Lietuvos konstitucines teises tradiciju perimamumas.
  • 5 tema. KONSTITUCIJA – PAGRINDINE KONSTITUCINES TEISES RAIŠKOS FORMA. 1992 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS BRUOŽAI
  • 1. Konstitucijos samprata ir pagrindines savybes.
  • 2. Konstitucijos ir Europos Sajungos teises santykis. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kitu valstybiu konstitucijos.
  • 6 tema. KONSTITUCIJOS APSAUGA. LIETUVOS RESPUBLIKOS KT
  • 1. Konstitucijos apsaugos butinumas ir jo užtikrinimo budai.
  • 2. Konstitucines kontroles savoka. Konstitucines kontroles funkcijos.
  • 3. Konstitucines kontroles sistema. Konstitucines kontroles budai ir formos.
  • 4. Konstitucines kontroles institucijos ir ju atsiradimas Lietuvoje.
  • 5. KT kompetencija.
  • 6. KT formavimo tvarka.
  • 7. KT teiseju statusas.
  • 8. KT vieta Lietuvos valstybes valdžios instituciju sistemoje.
  • 9. KT aktai, ju rušys ir teisine galia.
  • 10. Konstituciniu gincu nagrinejimo tvarka (procesas).
  • 7 tema. ASMENS KONSTITUCINIS TEISINIS STATUSAS
  • 1. Asmens teisinis statusas kaip konstitucines teises institutas.
  • 2. Prigimtiniu žmogaus teisiu ir laisviu samprata.
  • 3. Žmogaus teisiu ir laisviu klasifikacijos ivairove. Žmogaus teises ir visuomenes integracijos ir globalizacijos procesai.
  • 4. Tarptautinis teisinis žmogaus teisiu reglamentavimas: pagrindiniai tarptautiniai dokumentai. JTO Visuotine žmogaus teisiu deklaracija. Europos žmogaus teisiu konvencija ir Europos socialine chartija. Europos Sajungos pagrindiniu teisiu chartija.
  • 5. Žmogaus teisiu ir laisviu sistema ir jos itvirtinimas 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
  • 6. Žmogaus teisiu ir laisviu klasifikavimas pagal turini.
  • 7. Atskiru subjektu teises.
  • 8. Asmens konstitucines pareigos.
  • 9. Žmogaus teisiu ir laisviu ribojimo doktrina.
  • 10. Žmogaus teisiu ir laisviu igyvendinimo budai ir garantijos, ju sistema. Žmogaus teisiu gynimo budai Lietuvoje. Teismine gynyba.
  • 8 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBE. UŽSIENIECIU TEISINE LIETUVOJE
  • 1. Pilietybes savoka. Pilietybes instituto raida Lietuvoje. Pilietybes institutas Europos Sajungoje.
  • 2. Lietuvos Respublikos pilietybes igijimo budai. Igimtoji pilietybe. Igimtosios pilietybes principai. Naturalizacija. Optavimas. Lietuvos Respublikos pilietybes igijimas išimties tvarka. Lietuvos Respublikos pilietybes gražinimas.
  • 3. Lietuvos Respublikos pilietybes pripažinimas.
  • 4. Teises i Lietuvos Respublikos pilietybe išsaugojimas.
  • 5. Vaiku pilietybe.
  • 6. Pilietybes santykiu pasibaigimo pagrindai.
  • 7. Dvigubos pilietybes institutas.
  • 8. Pilietybes klausimu sprendimo tvarka.
  • 9. Užsieniecio savoka. Asmenys be pilietybes. Teisiniai režimai, taikomi užsienieciams. Gyvenanciu Lietuvoje užsienieciu teises, laisves ir pareigos.
  • 10. Prieglobscio teises savoka ir pagrindiniai bruožai. Prieglobscio teise kaip konstitucines teises institutas
  • Prieglobscio teises savoka ir pagrindiniai bruožai.
  • 9 tema. VALSTYBE KAIP KONSTITUCINES TEISES SUBJEKTAS
  • 1. Valstybes samprata. Valstybes elementai: tauta, teritorija, valstybes valdžia. Valstybes suverenitetas. Valstybes funkcijos.
  • 2. Valstybes formos samprata ir elementai.
  • 3. Valstybes valdymo forma.
  • 4. Respublika, jos požymiai
  • 5. Prezidentine respublika. Jos požymiai
  • 6. Parlamentine respublika, jos požymiai
  • 7. Mišrios valdymo formos, ju požymiai.
  • 10 tema. KONSTITUCINE VALSTYBES VALDŽIOS INSTITUCIJU SISTEMA
  • 1. Valdžiu padalijimas – svarbiausias demokratines valstybes valdžios organizacijos ir veiklos principas. Valdžiu padalijimo principas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Valdžiu padalijimo principo igyvendinimas. Valstybes valdžios samprata. Valstybes valdžios institucijos. Savoka. Istatymu leidžiamoji, vykdomoji ir teismine valdžios. Lietuvos Respublikos valstybes valdžios instituciju sistema.
  • 11 tema. POLITINES PARTIJOS IR VISUOMENINES ORGANIZACIJOS. RELIGINES BENDRUOMENES IR BENDRIJOS
  • 1. Politines partijos ir politines organizacijos. Politines partijos savoka. Politines partijos požymiai. Politiniu partiju funkcijos. Politiniu partiju institucionalizavimas. Politiniu partiju klasifikavimo kriterijai. Partines sistemos ir ju rušys.
  • 2. Politiniu partiju veiklos principai, teisines garantijos ir apribojimai. Politiniu partiju steigimo tvarka. Politiniu partiju finansavimo šaltiniai ir lešos. Politiniu partiju finansine kontrole. Politiniu partiju veiklos sustabdymas ir nutraukimas.
  • 3. Visuomenines organizacijos. Visuomenines organizacijos savokos problema konstitucines teises moksle. Visuomeniniu organizaciju funkcijos ir rušys. Visuomeniniu organizaciju steigimo tvarka ir veiklos apribojimai. Visuomeniniu organizaciju veiklos teisines garantijos. Atskiru visuomeniniu organizaciju teisinio reguliavimo ypatumai.
  • 4. Religines bendruomenes ir bendrijos. Religiniu bendruomeniu ir bendriju santykis su valstybe. Religiniu bendruomeniu ir bendriju steigimo tvarka. Ju veiklos teisines garantijos. Religiniu bendruomeniu ir bendriju veiklos sustabdymas ir nutraukimas.
  • 12 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMU TEISE. REFERENDUMAS
  • 1. Rinkimu teises savoka. Aktyvioji ir pasyvioji rinkimu teise.
  • 2. Rinkimu teises šaltiniai. Rinkimu teises konstituciniai principai. Rinkimu rušys.
  • 3. Rinkimu sistemos savoka. Rinkimu sistemos rušys. Lietuvos rinkimu sistemos ypatumai.
  • 4. Rinkimu organizavimo ir vykdymo tvarka: rinkimu apygardu ir rinkimu apylinkiu sudarymas; rinkimu komisijos, ju rušys, sudarymo tvarka ir igaliojimai; rinkeju sarašu sudarymas; kandidatu iškelimo ir registravimo tvarka, kandidatu veiklos garantijos; rinkimu agitacija; balsavimas, balsu skaiciavimas ir rinkimu rezultatu nustatymas; rinkimu galiojimo salygos, pakartotiniai rinkimai.
  • 5. Rinkimu kampanijos finansavimas. Rinkimu kampanijos finansine kontrole.
  • 6. Rinkimu teises pažeidimai. Teisines atsakomybes už rinkimu istatymu pažeidimus rušys.
  • 7. Referendumas. Referendumo samprata. Referendumo iniciatyvos teise. Referendumo organizavimo ir vykdymo tvarka. Referendumo rušys ir jo teisines pasekmes.
  • 13 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
  • 1. Konstituciniai parlamentarizmo pagrindai. Parlamento suvereniteto doktrina. Parlamentarizmo raida Lietuvoje.
  • 2. Lietuvos Respublikos Seimo konstitucinis statusas.
  • 3. Lietuvos Respublikos Seimo formavimo tvarka. Lietuvos Respublikos Seimo struktura.
  • 4. Lietuvos Respublikos Seimo funkcijos ir igaliojimai. Lietuvos Respublikos Seimo igaliojimu laikas.
  • 5. Lietuvos Respublikos Seimo darbo reglamentas.
  • 6. Seimo nariu teisinis statusas. Seimo nariu imunitetas ir indemnitetas.
  • 7. Seimo nario igaliojimu pasibaigimo pagrindai.
  • 8. Apkalta.
  • 14 tema. ISTATYMU LEIDYBA
  • 1. Istatymu leidybos konstituciniai pagrindai ir principai.
  • 2. Istatymu leidybos iniciatyvos teise, jos subjektai.
  • 3. Istatymu leidybos stadijos
  • 4. Seimo reglamento (statuto) priemimo tvarka.
  • 5. Valstybes biudžeto tvirtinimas.
  • 6. Tarptautiniu sutarciu ratifikavimas ir denonsavimas.
  • 15 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
  • 1. Valstybes vadovo instituto susiformavimas, jo paskirtis ir samprata.
  • 2. Prezidento institutas ir jo raida Lietuvoje. Prezidentas kaip valstybes vadovas.
  • 3. Prezidento rinkimai ir igaliojimu laikas. Prezidento igaliojimu nutrukimas
  • 4. Lietuvos Respublikos Prezidento igaliojimai.
  • 5. Prezidento aktai ir ju teisine galia. Kontrasignacija.
  • „Valstybes vadovo samprata ir vieta valdžiu sistemoje.
  • Prezidento teisinis statusas
  • 16 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBE
  • 1. Vyriausybe kaip valdžios dalis.
  • 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybes sudetis ir formavimo tvarka. Ministro Pirmininko kandidaturos ir Vyriausybes programos svarstymas Seime.
  • 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybes igaliojimu laikas. Vyriausybes igaliojimu gražinimas ir atsistatydinimas.
  • 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybes kompetencija.
  • 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nariu teisinis statusas.
  • 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybes santykiai su Respublikos Prezidentu ir su Seimu.
  • 7. Vyriausybes parlamentine kontrole. Interpeliacija ir nepasitikejimas Vyriausybe.
  • 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybes darbo organizavimas. Vyriausybes aktai, ju rušys, priemimo tvarka.
  • 9. Ministerijos ir kitos vyriausybes istaigos.
  • 17 tema. TEISMINE VALDŽIA
  • 1. Teismine valdžia. Teismines valdžios ypatumai. Teismines valdžios funkcijos.
  • 2. Teismines valdžios institucijos. Teismu sistema ir jos raida Lietuvoje.
  • 3. Teismų veiklos principai ir konstitucines garantijos.
  • 4. Teisėjų konstitucinis statusas.
  • 18 tema. VIETOS SAVIVALDA IR VIETINIS VALDYMAS
  • 1. Vietos savivaldos samprata.
  • 2. Vietos savivaldos sistemos. Savivaldos principai.
  • 3. Vietos savivaldos instituto atsiradimas ir jo raida Lietuvoje.
  • 4. Vietos savivaldos institucijos. Savivaldybes taryba, savivaldybes meras, savivaldybes valdyba, savivaldybes kontrolierius. Vietos savivaldos instituciju formavimas. Vietos savivaldos instituciju kompetencija. Vietos savivaldos instituciju santykiai su valstybes valdžios institucijomis.
  • 5. Vietos savivaldos instituciju veiklos teisines garantijos. Savivaldos instituciju administracine priežiura. Laikino tiesioginio valdymo ivedimo savivaldybes teritorijoje pagrindai.
  • 6. Vietinio valdymo teisiniai pagrindai. Apskrities viršininko institucija, jos funkcijos ir igaliojimai.
  • 7. Vyriausybes atstovo institucija. Vyriausybes atstovo funkcijos ir igaliojimai.
Detali informacija
Darbo tipas
Konspektai
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
92 psl., (62314 ž.)
Peržiūrėti rašto darbą

Šis mokslo darbas pasitarnaus tau kaip puikus pavyzdys siekiant aukščiausio pažymio!

www.nemoku.lt Peržiūrėti darbą

www.nemoku.lt Panašūs darbai

Asmeninės neturtinės vertybės ir teisės kaip civilinių teisių objektai

Asmeninės neturtinės vertybės ir teisės kaip civilinių teisių objektai Teisė
Peržiūrėti darbą

Europos Bendrijos pirminė teisė

Europos Bendrijos pirminė teisė Teisė
Peržiūrėti darbą

Finansų teisė

Finansų teisė Teisė
Peržiūrėti darbą

Teisės normos ir principai

Teisės normos ir principai Teisė
Peržiūrėti darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
www.nemoku.lt Peržiūrėti darbą