LR konstitucinės teisės samprata

I. tema. LR konstitucinės teisės samprata. 1) Bendroji samprata, precizinių požiūrių (apibrėžimų) įvairovė, poveikio apimtis (sritis) ir būdai, reglamentuojami santykiai ir jų grupės. Bendroji samprata. Tai pagrįsta logika. Norint registruoti šeimą, įmonę, visuomeninę organizaciją, asociaciją, sąjungą, būtina sukurti šių struktūrų tam tikrą karkasą (korpusą)., konstrukciją, t.y. parengti įstatus, registratorius. Gali būti neregistruota šeima, veikti neregistruotas pvz.licėjus, tačiau teisiškai tai neegzistuoja. Yra tam tikros sankcijos už neteisėtą veiką. De factum – egzistuojanti valstybė, bet nepripažinta kitų valstybių. De jure - egzistuojanti ir pripažinta valstybė bei visų valstybių priimta. Valstybių korpusą sutvirtinanti ašis g.b.vadinama konstitucine teise. KT samprata (suvokimas) kaip: 1) tam tikra normų visuma, reguliuojanti tam tikrus visuomeninius santykius 2) mokslas, kaip T mokslo dalis, tyrinėjanti reiškinius, kuriuos nagrinėja KT 3) mokymo disciplina KT pasaulinėje praktikoje vadinama: KT, viešoji, Valstybinė T. KT ir politiniai institutai. Visa tai priklauso nuo to, kokiai T tradicijai priklauso. 1) kontinentinės 2) anglo-saksų. Pagal tai: privatinė: individų ir kolektyvų T viešoji: valdžios ir pavaldumo T; KT yra pastarosios reikšminga dalis. I (Kont.) Valstybės T teorija kildinama (būdinga) iš Vokiečių T tradicijų. Turi ideologinį pagrindą. Atstovai palaikė monarchistinę - biurokratinę valdžią. Carinė Rusija, TSRS. II (Anglų) KT atstovai pasisakė už valstyb. valdžios apribojimą žmonių naudai. Anglų-saksų konstitucijos pagalba. I KT ir politiniai institutai. Žmogaus ir valstybės santykiai XX a. vid. Prancūzijoje susiję su sociologizacija ir politizacija. Valstybinė T - TSRS buvo labiausia ideologizuota ir politizuota T šaka. Römeris: Valstybinė T - tai T šaka, kurios normas priima valstyb. institucijos. Jis siūlė Valstybinės konstitucinės T pavadinimą. Apibrėžimai g.b.: 1. Pagal tai, ką reglamentuoja KT (kas atsispindi aukščiausios galios teisės akte, jo turinyje). Žvelgiant į K kaip aukščiausios galios aktą, matome raštu ir žodžiu išreikštas nuostatas. KT – tai sistema principų, vertybių ir normų, kurios reguliuoja esminius žmogaus, visuomenės ir valstybės viešojo gyvenimo klausimus, susijusius su valstybės pagr.veiklos principais, valstybės valdžios atsiradimu ir jos įgyvendinimo normomis ir pagrindinių valstybės institucijų įgaliojimų ribomis žmogaus ir visuomenės atžv.: * Žmogus ir Valstybė * Visuomenė ir Vastybė Teisinės valstybės principas Demokratijos principas 2. Pagal tai, kur yra išreikšti požiūriai KT- Konstitucijoje, jos tekste tiesiogiai arba logiškai sistemiškai numatytuose įstatymuose, šiuose įstatymuose numatytuose poįstatyminiuse teisės aktuose išreikštų principų vertybės. 3. Pagal tai, koks reglamentavimas: ◦ Įstatyminis (išreikštas įstatymu), ◦ Poįstatyminis (išreikštas Vyriausybės nutarimu), ◦ Teisminis (išreikštas Konstitucinio teismo sprendimu). Įstatyminis reglamentavimas nėra stabilus, nes dažnai keičiami įstatymai. G.b.panaikintas KT sprendimu. Poįstatyminiai – tuo labiau nepatvarūs. Teisminis yra gan stabilus, pvz., Aukščiausiojo T.nutarimo negalima nuginčyti. 4. KT – tai prigimtinės teisės, žmogaus teisių į laisvę visuma, ją tik iš dalies aprašančios konstitucijos ir prigimtinę teisę į K galutinai ir neapskundžiamai aiškinančių aktų visumą. Nuo 18 iki 23 str. – tai prigimtinės žmogaus teisės, kurias Valstybė ne sukuria, bet suvokia ir aprašo. 5. KT - tai pirminiame, istoriškai ir politiškai svarbiausiame dokumente ir jį atitinknčioje k ar panašiai pavadintame teisės akte išreikštų principų ir vertybių visuma. (1919 m. vasario 16-osios aktas – politinis, istoriškai svarbiausias, nieko nereglamentuoja, o tik įtvirtina demokratiją. Tas akatas patvirtintas 2 kartus: steigiamojo Seimo 1920 m. 05 d. Rezoliucija, o antrą kartą – 1990 m. 03 mėn. 11 d. ) 6. KT – tai politinės ir teisminės praktikos papročių, tradicijų, ar precedentų, kurie detalizuoja arba konkretina K, visuma. (kas yra peticijų teisė, nepaprastoji padėtis-atsirado 2002 m.) Teisės poveikio apimtis, sritis, būdai. Abstrakti, bendra sfera, kurioje yra teisės teoretika – yra objektas. Į ką yra nukreiptos KT vertybės, normos? Į viską, kas yra susiję su valstybės pamatiniais principais, įgaliojimų ribomis. Sritys yra trejopos : .................................................................... KT poveikio būdai (metodai) yra šie: • Stabilizuojamas poveikis. Nustato normas, dėl kurių nediskutuojama, t.p.aprašo nusistovėjusias normas. • Dispozityvinis-autoniminis poveikis. Reiškia, kad teisės nuostata nepasako konkrečiai, nenurodo, bet suteikia galimybę interesantui pasirinkti pačiam (pvz., nėra privaloma įgyti aukštąjį išsilavinima, o tik pradinį, vidurinį. • Organizacinis-racionalinis poveikio būdas. Nurodo, kaip tam tikroje situacijoje turi elgtis pareigūnai, kas turi tam tikrą kompetenciją tam tikroje situacijoje. • Integracinis poveikis. Pasireiškia tuo, kad K ne visais atvejais nustato taisykles, yra daug nuostatų, kurioms negalima nustatyti t.t.taisyklių (pvz., valstyb.vėliava-taisyklė ta, kad ją reikia t.t.dienomis iškabinti, valstyb.himnas,). • Apsaugos ir gynimo būdas. K numato asmens teisę kreiptis į teismą. Taip pat ne tik skambiai nusako kalbą, vėliavą, himną, bet ir numato tam tikrus pasikėsinimus bei apsaugos būdus. Reglamentuojami santykiai ir grupės. KT reguliavimo dalykas tai santykiai, kuriuos reguliuoja šita teisės šaka (Tš). Tš skiria šie kriterijai: 1. Dalykas (D) (visuomeniniai santykiai) 2. Metodas (M) (būdai, kurių pagalba valstybė reguliuoja santykius) Vieni atstovai siūlo vadinti KT-ę teisės branduoliu. KT D nėra griežtai apibrėžtas, nes KT nustato 1) valstybės sąrangą, 2) žmonių teises ir laisves. Tačiau šiuos D reguliuoja ir kitos Tš. Kiti atstovai: jei KT - T sistemos pagrindas, tai nustato 3) visuomeninių santykių pradus. Jei KT - pagrindinė Tš (irgi teisinga), nes KT D 1) detaliai reglamentuoja, 2) reguliuoja santykių grupes (kai kur tik užsimena), t.y. nustato tik teisinio reguliavimo pradus, t.y. nurodo išeities taškus kitoms Tš. Kitų autorių nuomone: 1) KT sudaro Konstitucinio reguliavimo pagrindą; 2) yra Tš. Teisė reguliuoja t.t.santykius, o tie santykiai reguliuojami teisės- yra teisiniai santykiai. KT reguliuoja: 1) Santykius tarp žmogaus ir valstybės, jei tie santykiai susiję; 2) Pagrindinius valstybės K santykius, t.p.kitų institucijų santykius arba logiškai sistemiškai suvokiamus santykius. 3) Kolegialios institucijos nario ir kitų šios institucijos narių santykius, kurie susiję su valdžios sudarymu. 4) Tarp lygiaverčių narių (pvz., ministro ir ministro). 5) Visus santykius, susiklostančius sudarant tautos suverinintetą (demokratijos principas, visi rinkimų santykiai: a) politinė partija, b) rinkimų koalicija). Visuomeninių santykių ratas reguliuojamas KT Tai visuma Tn, reguliuojančių žmonių santykius. Valstybė turi tarnauti žmonėms, saugoti jų laisvę. Užtikrinti laisvės ir valdžios santykį. Išlaikyti balansą tarp laisvės ir valdžios, - tai ir laikoma KT pagrindiniu tikslu. KT išskirtinai būdinga tai, kad ji labiausiai susijusi su politika ir polit. sistema (valdžios santykiai susiję su kolektyv. subjektų veikla: rinkimai, institucijų veikloje). KT reguliuojamą D sudaro: 1. Žmogaus teisės, jų įtvirtinimas 2. Valstybė su savo institucijomis, kuri privalo užtikrinti žmogaus teisių įgyvendinimą. Tarp K ir KT glaudus ryšys, skirtumas tarp jų tik šaltiniuose. KT reguliavimo D: įtvirtinta K: 1. a mūsų V konstitucinį statusą b tautos suverenitetą c įgyvendina suvereniteto būdus ir formas 2. Įtvirtina V formą: a V valdymo forma b V santvarkos formą (unitarinės arba federacinės santvarkos) c V režimą (demokratinės) d žmogaus teises ir laisves (pagrindinės normos) e valstyb. institucijų: konstitucinius V valdymo santykius institucijos kompetencija santykiai 1.c Tautos suvereniteto įgyvendinimo būdai: tiesioginės demokratinės atstovaujamosios demokratinės 3. Vietos savivaldos ir valdymo pagrindų nustatymas vietos valdymas: apskritai admin. savivalda 4. Visuomeninių institucijų įgyvendinimas 5. Užsienio politika 6. Finansų ir biudžeto pagrindų nustatymas Teisės reguliavimo metodai. Tš skiriasi pagal D ir M. Metodai (būdai), kurių pagalba reguliuojami santykiai: draudimo metodas įpareigojančios normos leidžiantis metodas Šis skyrimas susijęs su KT normų turinio įvairove. Ji reikalinga aiškinant Tš sferas. Betarpiškas kriterijus, atskiriantis Tš viena nuo kitų, yra teisinio reguliavimo metodas. Ypač svarbus tampa tada, kai reikia atskirti "pasienio" sritis. Visumą Tš bruožų apibūdina terminas teisinis režimas - vientisa reguliatyvinio poveikio sistema, kuriai būdingi specif. reguliavimo būdai, t.y. ypatinga teisių ir pareigų atsiradimo, įgyvendinimo formavimo sistema, jų sankcijų būdai. Teisės šakos ir jų reguliavimo metodai: 1) civilinis teisinis reguliavimo metodas, kur šalys yra lygiateisės. CT, Komerc.T 2) administracinis teisinis metodas: valdžios ir pavaldumo, kai šalys nelygiavertėje padėtyje KT normos (elgesio taisyklės) T - nusistovėjęs suvokimas apie gėrį įstatymas - suvokimas įstatymas - valstybės institucijų (kurios turi teisę priimti įstatymus) priimti aktai, užtikrinamos valstybės poveikio priemonėmis. Tn - įstatyme ar kt Ta valstybės nustatyta, privaloma, bendro pobūdžio elgesio taisyklė, kurios įgyvendinimą garantuoja valstybė. Tn struktūros elementai: hipotezė dispozicija sankcija Hipotezė parodo sąlygas, kurioms esant taikoma ši norma Dispozicija (svarbiausia dalis) - elgesio taisyklė, parodanti kaip turi elgtis subjektas konkrečioje situacijoje. Sankcija - neigiamos pasekmės, kurios atsiranda subjektams, jeigu jie nevykdo Tn arba dispozicijos nurodytoje situacijoje. KT normos paprastai neturi kai kurių elementų, o tą apsprendžia konkretus atvejis (nesant dispozicijos, norma netenka prasmės). KT normose gali būti: sankcija pačioje KT normoje atsakomybė už KT normos pažeidimą kitoje Tš teorinė problema (situacija reali, bet neįvardyta; už pažeidimus taikoma atsakomybė- tai tam tikri nepatogumai) KT normos numato ir atsakomybę (apkalta / Butkevičius), todėl ir čia yra, bet konkrečiai neįvardyta. Galimi du atvejai: 1) kitose Tš arba 2) dabar priimtos universalios sankcijos įv. Tš KT numato atsakomybę: polit. partijoms už nesilaikymą įstatymų gali būti sustabdoma partijos veikla nutraukta polit. veikla visuom. org. įst yra atsakomybė interpeliacija Seimo nario atsistatydinimas apkaltos procesas: leidžia patraukti B atsakomybėn arba mandato netekimas. 2) Konstitucinės vertybės, nuostatos ir normos, jų grupės ir ypatumai. Konstitucinės vertybės, nuostatos ir normos. K sudaryta iš daug formuluočių, kuriose nesimato konkrečių siekų, čia pateikiamos tik nuostatos 69 str. Nuostata g.b.skirsnis (pvz., Lietuva stoja į ES tokiomis sąlygomis....; Lietuva stoja į ES). Definicinės nuostatos – pasako kad kažkas yra kažkuo (pvz., valstybės Prezidentas yra valstybės vadovas. Žmogaus teisės yra prigimtinės). Blanketinės nuostatos – nukreipiamos į kitą reglamentavimo lygį (pvz., pilietybės įgijimo ir netekimo sąlygos). Materialinės ir procesinės nuostatos – yra apkaltos procedūra, pagal kurią pareigūnus galima atleisti iš pareigų – tai nustato įstatymas, profesinės normos, seimo statutas. Bendrosios ir specialiosios nuostatos - tai universalios (bendro pobūdžio, pvz., darbuotojai turi teisę streikuoti) ir išimtinės (pvz., labai gerai besimokantys studentai turi teisę į nemokamą mokslą). KT normų rūšys Klasifikacijos užd. reikšmės: 1) praktinė 2) teorinė a normų dėsningumai b funkcionavimo tobulinimo kryptys c gerėja taikymo efektyvumas Objektyvūs - subjektyvūs požymiai Kriterijai: A) materialinis: pagrindas KT reguliavimo D; klasifikuojama šiuo požiūriu: 1) normos, kurios įtvirtina suverenitetą 2) žmonių teises 3) valstyb. institutų pagrindus įtvirtina, t.y. visuom. santykius B) teisinis 6) teisės normų ryšys su teisiniu santykiu Ba) bendri principai Bb) teiginiai (bendrosios normos) Bc) konkrečios normos 4) pareigos 5) parlamento veikla (galima skirstyti pagal visuomeninių santykių grupes) Konkrečios normos formuluoja santykių dalyvių konst. teises ir numato konst. pareigas. Dalyviai: indiv. asmenys kolektyv asmenys (jiems įstatymai nustato kompetenciją ir jos ribas) Kn skirstomos: 1) materialinės arba 2) procesinės (skiriasi pagal poveikio pobūdį) Materialinės egzistuoja pačios savaime, tačiau turi ir savo procesines normas. Procesinės normos numato materialių normų vykdymą, tvarką. KT neturi savarankiškos procesinės T, ir materialinės ir procesinės normos telpa vieningoje KT sistemoje. Normų skirstymo kriterijai 1. Pagal normoje numatytų reikalavimų pobūdį skiriamos normos: a įgaliojančios normos (atlikti tam tikrus teisėtus veiksmus). Realizavimas priklauso nuo pačių asmenų valios: vienokio ar kitokio varianto pasirinkimas: vienijamasi į susivienijimus arba ne (KT normos daugiausia skirtos tik piliečiams) b įpareigojančios (įpareigoja subjektą esant tam tikrai situacijai elgtis tam tikru būdu): Seimas - leisti įst., Vyriausybė ataskaitinga Seimui ir kt. c draudžiančios 2. Pagal galiojimo laiką nuolatinės normos (galioja tol, kol įstatymu nepakeičiamos) laikinos (apibrėžtos tam tikru terminu; akte suformuluotas laikinumas nenustatant galiojimo laiko) 3. Pagal apibrėžtumo laipsnį: imperatyvinės: turi elgtis būtent taip dispozityvinės: galimi keli elgesio variantas, subjektas gali rinktis 4. Pagal teritoriją: savivaldybių aktai tik jų teritorijoj galioja taikomi tik tam tikriems subjektams. Pav., užsieniečiams, pensininkams Normų ypatumai 1) 2) Blanketinių nuostatų ypatumas. Seimo rinkimų tvarką nusako įstatymas. 3) Sankcijų trūkumas. Laikomasi normos, kad teisinėje sistemoje egzistuoja 3: hipotezė (prasideda “kaip”) dispozicija sankcija (apsaugo dispoziciją-tai bausmių sistema, administrac.teisės sist.) KT tik iš dalies turi “savo” sankcijas, tik l.plačiu požiūriu. KT yra tokios sankcijos: a) seimo nario, kuris atsisako prisiekti arba prisiekia su išlygiu (KT 62 str. pasakoma, per kiek laiko turi tai padaryti seimo narys. Teisę balsuoti seimo narys įgyja tik tada, kai prisiekia LR) mandato atėmimas. b) apkalta (sulaužius priesaiką, šiurkščiai nusižengus K). c) Seimo pirmalaikiai rinkimai (Prezidentas Vyriausybės siūlymu. 58 str., ką daro seimas, susirinkęs po paleidimo?). 4) Turinio įvairovė. Tai paprasčiausias ypatumas. Mokesčiai, šeima, kasos, įstatymų leidyba – visa tai aptarirama K, didžiulė įvairovė paremta tuo, kad yra daug vertybių. 5) Teisinė galia. Pati didžiausia galia, lemianti kad būtų laikomasi K nuostatų. 3) Iš normų grupių sudaromi institutai ir jų sistema. KT institutai. Pirminis KT sistemos elementas yra norma. Institutas - normų grupė apjungta pagal bendrus požymius, principus. Normų grupes į institutą apjungia reguliuojamų santykių specifika. KT institutą sudaro apibrėžtą KT normų dalis, kuri reguliuoja visuom. santykių grupę. Jei yra grupė KT vertybių, normų, kurios nukreiptos į panašių vertybių organizavimą, integravimą, apsaugą – tai yra pagrindas teigti, kad yra institutes. K 12 str. Įstatymų leidybos institutes, kas pasirašo ir skelbia 71-72 str. Institutai g.b.skirstomi į subinstitutus. Yra 3 A. 1) seimo rinkimų institutes, 2) 3) konstitucinio seimo įstatymai B. Respublikos Prezidento C. Savivaldybių tarybų. KT institutai: 1) valstybę apsprendžiančių normų visuma 2) prezidento n visuma 3) pil. teisių n visuma 4) savivaldos pagrindai ir kt. Institutai: 1) paprastieji, kurių negalima skirstyti į smulkesnius savarankiškus poinstitučius. Pav., prezidento 2) sudėtiniai, skirstomi į sudėt. dalis. Pav., piliečių teisių ir laisvių: laisvių, teisių, pilietybės norma institutai paprasti arba sudėtiniai t.y. T sistemos formavimo pradžia Normų skirstymas pagal teisinę galią Galia priklauso nuo : 1) kokiame T akte norma įtvirtinta 2) Tn formos KT normų veikimo efektyvumo klausima Kodėl neveikia esami įst., kas tą lemia, ką daryti, kad būtų geriau? T - vienas pagrindinių social. reguliatorių. Efektyvumas - santykis tarp to tikslo, kurio siekė įst. leidėjas priimdamas Tn, ir veikimo, t.y. turimo rezultato. Efektyvumas priklauso nuo: * santykių ypatumų * Tn veikimo, mechanizmo, kryptingumo KT normų efektyvumo sąlygos: 1. sąlygos susijusios su Tn kūrimo procesu 2. susijusios su visa T sistema 3. užtikrinančios Tn įgyvendinimą 1. (yra įst. su reikalavimais Tn) a) pobūdis: T techniniai reikalavimai turi būti preciziški b) teisėkūros moksliškumas: norma kuriama iškilus problemai. Tai susiję su realios situacijos analizė, soc. gyv. poreikių analizė, pagrindimas !!! T principas- teorijos ir praktikos vienybė c) Tn priėmimo savalaikiškumas 2. Kiekvienas įst. leidėjas prie įst. turi pridėti aiškinamąjį raštą, pagrindžiantį tą įst. -spragų problema 3. normos realizavimas. Norma reikalinga, jos įgyvendinimas priklauso nuo: a) adresato problema: teisinė sąmonė, kultūra, švietimas, tradicijos, požiūris į T, bendras kultūros lygis b) subjekto, kurie taiko Tn: optimalus V aparato sukūrimas, kvalifikacijos problemos c) iš sociologijos pusės: ne visada atsižvelgiama į realią situaciją, specialistų rekomendacijas. 4) Konstitucinės teisės veikimo srityje esantys (galintys būti) santykiai, juose dalyvaujantys (galintys dalyvauti) asmenys (subjektai), santykių grupavimas ir jų atsiradimą (pasikeitimą ar pasibaigimą) lemiantys juridiniai faktai. KT santykiai Santykiai įmanomi tarp dviejų šalių (subjektų gali būti daug). Juos reguliuoja normos bei įv. mechanizmai. Soc. santykių požymiai: 1) šalys 2) santykiai org. viduje Teis. santykis - tai visuomeniniai santykis sureguliuotas Tn pagalba. Kai sant. įgauna teis. formą, turime teis. santykį. Teis. santykiai ir formuoja santykius, ir įvelka juos į "teisinį rūbą". KT santykiai - tai ryšys atsirandantis kaip Tn veikimo rezultatas. KT santykiai - KT normos veikimo rezultatas. Teisiniai santykiai yra tik tai valiniai santykiai. KT = T santykių vidinė struktūra. Elementai: *subjektas, *objektas, * turinys. Subordinacija: valdžia ir pavaldumas Koordinacija: pasirinkimas Kontitucinės teisės veikimo srityje esantys santykiai, juose galintys dalyvauti asmenys (subjektai) Galimi: * Konstituciniai – politiniai santykiai tuo požiūriu, kad jie teisiškai nei Konstitucijos nei detalizuojančių ją įstatymų nėra tiesiogiai veikiami (ministrų parinkimas; ar gali Prezidentas prašyti kandidatų mokėti užsienio kalba?-gali, bet neprivalo). * Ne tik konstitucinės reikšmės santykiai, bet ir abstrakčiai numatyti teisinės reikšmės. * Santykiai tarp žmonių ir jų darinių (žmonių susivienijimų). Subjektai. Žmogus ar žmonių darinys, t.t.organizacija, kuri gali įgyti, turėti konstitucines teises – yra konstitucinių teisių dalyvis, subjektas. Subjektai: *universalus individas (atskiras žmogus, nepriklausomai nuo kokio pož.-kalbos, išsilavinimo, amžizus), *specialus individas (kuris turi tam tikrą kvalifikuojamąjį požymį- darbinę veiklą, amžių, pilietybę). KT labai platus subjektų ratas nei kitose Tš. Subjektai skirstomi: A. atskiri individai B. kolektyviniai subjektai: V institucijos, organizacijos Teisinių santykių subjektams keliami reikalavimai (apibrėžti normose ir įst.) A. individualiems keliami reikalavimai: a) teisnumas: teisių ir pareigų turėjimas b) veiksnumas: galėjimas pasinaudoti teisėmis ir pareigomis Teisinis subjektiškumas a) + b) - galėjimas būti teisiniu subjektu. a) atsiranda nuo gimimo, o b) priklauso nuo amžiaus, kurio ir yra kriterijus. Ir iki 18 m. gali būti KT santykių subjektu kaip ir visuom. org. narys (pav., skautas) B. kolektyvinio subjekto dalyviai turi kompetenciją (atsiranda nuo organizacijos sukūrimo) Subjektiškumas: * bendras * šakinis (tam tikroje Tš) * specialus (tam tikrų Tš subjektas, pav., kandidatas į prezidentus) KT subjektų ratas labai platus (nuo V iki atskiro piliečio): V organizacijos partijos visuom. organizacijos relig. organizacijos rinkimų komisijos pareigūnai ir t.t. Visa tai sąlygoja KT reguliavimo D. Egzistuoja klausimas dėl atskirų subjektų: kokiuose santykiuose jie dalyvauja? Atsakymas: reiktų turėti galvoje ar tai grynai KT subjektas ar ne, o gal kitos Tš. Objektas. Tai yra tai dėl ko konkrečios šalys nutaria "pabendrauti". Objektas gali būti : a) valstybės teritorija (subjektai - valstybės, objektas - ginčytina teritorija) b) materialinės vertybės c) asmenys, neturtinės vertybės K santykių turinys. Tai yra tarpusavio teisės ir pareigos, kurias turi santykio dalyviai konkrečioje situacijoje. Klasifikacijos kriterijai: 1) bendrieji teis. santykiai: santykis, kur yra neapibrėžtos santykių šalys [empyrinė bazė konkr. santykiams atsirasti KT arba kitoje Tš.] 2) konkretūs: kai reguliuojami Tn pagalba 3) teises nustatantieji 4) teisėsaugos. 3) ir 4) yra skiriami pagal paskirtį Pagal turinį: 5) materialiniai 6) procesiniai Pagal subjektus: pav. Seimo - prezidento Vyriausybės - Seimo ir t.t. Pagal laiką: 7) terminuoti 8) neriboti (teisinės būsenos): pilietybė, santuoka Santykių grupavimas. Abstrakčius ir konkrečius santykius pagal tai, ar konkreti ar abstrakti teisinė norma juos reguliuoja. Santykiai atsiranda ir grupuojami pagal normas. Teisiniai (juridiniai) faktai - objektyvios realybės reiškiniai su kurių buvimu ar nebuvimu KT normos sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą. Svarbi juridinio fakto reikšmė yra juridinis santykis su individo valia arba kolektyvo. Pagal tai juridiniai santykiai skiriami į: 1. Įvykiai (atsiradimas nepriklauso nuo žmogaus valios: gimimas => išplaukiantis KT santykis, juridinis faktas - pilietybė, šeima, paveldėjimas, mirtis) 2. Veikos (juridiniai faktai, priklausantys nuo subjekto valios): a) teisėtos: * teisiniai faktai *teisiniai poreikiai b) neteisėtos (neatitinka K reikalavimų) c) teisiniai poelgiai Teisiniai faktai yra sprendimai. 5) Konstitucinė teisė valstybės teisės sistemoje ir jos ryšys su kitomis šios sistemos normų posistemėmis. KT užima ypatingą vietą teisės sistemoje todėl, kad KT daug blanketinių teisės normų, kurios įgyvendinamos tam tikrais atvejais kuriant įstatymus, kurie turi atitikti logiškai sistemiškai susijusias K normas. 1) KT įgaliojimai. Yra įgaliojimai seimui, KT koncepcija (rinkliavų atitikimas su KT-negali būti užslėptų mokesčių, pavadintų rinkliavomis), 2) Bausmių nustatymas. Vertybių apsaugą nusako įstatymas, kai jis pažeidžiamas, nustatoma bausmė. 3) K įtvirtintos žmogaus teisės į laisvę, susijusios su vertybėmis, kurios atitinkamai gina, saugo ir reglamentuoja susijusias sferas, ne tik konstitucines, bet ir kt.posistemės (baudžiamosios, civil., admin.T.n.). Nuosavybė 23 str.-nuosavybės teises saugo įstatymas, KT paaiškino: galimybė valdytturtą, juo naudotis, disponuoti. Baudžiamasis kod. 136-140 str. numato nusikaltimus žmogaus laisvei. Apie tai kalba ir K 20 str. 148 str.numato nusikalt.žmogaus veiksmų teisių pažeidimus. Kita norma-neteisėtas laisvės atėmimas. Visos 3 n išplaukia iš K . Iš baudžiamojo kod.galima sužinoti daug daugiau ir detaliau apie žmogaus laisvių suvaržymą. LRKT sistema. KT vieta T sistemoje. Tš sąveika LT sistemą sudaro įv. Tš visuma, jų tarpe ir KT. KT vieta T sistemoje: (vietą lemia KT dalykas, jo ypatumai lemia išskirtinę vietą): 1) pagr. KT šaltinis yra K, o K šaltinis kitos Tš 2) pagr. K santvarkos principai, kurie yra ir kitų Tš principai 3) fiksuoja žmonių teises ir laisves, kurios realizuojamos ir kituose Tš santykiuose : nekaltumo prezumpcija 4) KT pelno šią išskirtinę vietą, nes nustato V institucijų sudarymo ir veiklos pagrindus 5) KT reglamentuoja T kūrimo procesą, nustato T normų hierarchiją (Konst. Teismo nutarimai, santykiai tarp įv. Tš, poįstatyminiai aktai negali pakeisti įstatymo 6) KT yra įv. Tš savotiškas tarpusavio sąveikos centras Sąveikoje: KT nustato pagr. nuostatas kitoms Tš. KT sistema: sistema susideda Tn => T institutai Kai kurie atstovai priskiria T principus, kaip sudėtinę T dalį. Jie ne visada suformuluoti normose, bet yra išvedami, KT taip ir yra, nes K - vientisas aktas. K 5 str. yra valdžios padalijimo principai, bet to neužtenka, dar reikia santykių tarp jų. LRKT mokslas (m) KT m formavimasis apskritai: m apie V senas kaip ir pati V: Aristotelis, Platonas, Spinoza, Ž.Ž.Ruso, Kantas, Hėgelis ir kt. lietė V KT m šiuolaikine prasme susiformavo XIX a., kai KT m atsiskyrė nuo filosofijos ir politikos m. Formuojantis KT m XIX a. II pusė - XX pradžia. Tegyvavo tam tikros teorinės doktrinos: vyravo juridinė, klasikinė mokykla. Esmekas, Deisi, Lobandas, Orkendo ir kt. Jie išdėstė pagr. KT sąvokas ir kategorijas. Tai klasikinė KT teorija: pagr. dem. valstybės, parlamentarizmo doktrina. Sociologinė mokykla: Orjus. Dudi: kėlė sociol. T ir sociol solidarumo idėjas, T viešpatavimo principus. Turi paklusit T viešpatavimui. Kiti kaip Prelo, Kalcingas, Moršatas. Dabar KT m yra būdinga koncepcijų mokykla, filos. nuostatų įvairovė. Mokslas - žinių sistema, kurios tikslas pažinimas. KT m tam tikra žinių sritis, KT m tyrinėja konstitucinę teisinę realybę. Mokslai yra: 1) socialiniai: tyrinėja reiškinius, vykstančius soc. gyvenimo sferoje 2) teisės m - KT m yra sudėtinė LTm sistemos dalis, kurios dalykas vystosi kartu su soc. realybe. Tarp T ir politikos yra ryšys, todėl natūralu, kad KT m turi politinį aspektą (pagal santykį su polit. dalimis) Valstyb. ir teis. reiškinius KT m tyrinėja visais aspektais. Mokslo aspektas - numatyti praktinius procesus ir juos valdyti. KT m tyrinėja tautos suverenitetą, jo mechanizmą, žm. teises, savivaldą, t.y. KT m tyrinėja pačią KT [KTm nelygu KT]. KTm aspektas: KT šias problemas nagrinėja kaip konst. teis. jų įtvirtinimo ir formavimo prizmę. KTm - savarankiška m dalis. Mokslo savarankiškumą apsprendžia objektyviai subjektyvios priežastys (ją apsprendžia savarankiška KT normų sistema, kurią nagrinėja KTm). Savarankiškas KT šakos egzistavimas apsprendžia KTm buvimą. KTm dalykas (D) KTm tyrinėja pačią KT. Mokslo D elementai (aspektai): a) KT normos b) KT santykiai c) KT sistema d) KT normų realizavimo problemos, realizavimo mechanizmas; apibūdina faktinius santykius, reikalaujančius konst. teis. reglamentavimo. e) K - kaip V įst. įvairiapusiškų problemų nagrinėjimas f) atskirų KT institutų atsiradimo ir vystymosi tyrimo analizė (analizuoja kaip vienas ar kt. institutas atsirado, priežastis, tobulinimo aplinkybes) g) atskirų KT institutų analizė: Seimas, Vyriausybė, tarpusavio santykiai h) konst. teis. atsakomybės problema KTm sistema - tai nuoseklus tyrinėjimo D suskirstymas į grupes. Keičiantis m D, keičiasi ir m sistema. KTm struktūra: * bendroji dalis (teorinės problemos: normos principai ) * ypatingoji dalis (atskirų, konkrečių institutų analizė) Pavyzdžiai. K 30str. 2 dalis. Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Ši norma iš dalie yra blanketinė, nes nukreipta į įstatymą, iš kitos pusės ji yra materialinė. KT vertina įstatymą, kuris numato asmeniui moralinės ir materialinės žalos atlyginimą, jei jį numato teismas. K 110 str.bendroji dalis. I pav. 2000.06.30 nutarimas dėl žalos padarymo. 1587 m. Konstitucionalizacija – ja pasakoma, kad įvairios teisinės grupės (civil.teisė, admin.teisė) yra persmelktos K teisės. Tn ekologizacija – nukreiptos teisės normos į kologiją. II pav. 2001.04. 12 įstatymas dėl šaudmenų įstatymo (Valstybės žinios 1108 Nr.) Paaiškinimas dėl neatitikimų. 3 problemos. 1) normų kolizija, susijusi su skirtingos galios normų neatitikimu. K 105 str.tokie prieštaravimai sprendžiami – arba sutinkama, arba nesutinkama. Kitas koalizijos sprendimas – įstatymų leidyba. Galima tą prieštaravimą pašalinti keičiant vieną ar kitą įstatymą. 2) Normų spragos – teisinių reglamentavimų, numatytų K, trūkumas įstatymuose. Šios problemos sprendžiamos įstatymų leidyba. 3) Normų turinio neaiškumai, lemiantys diktuotiną valstybės institucijų praktinę veiklą. KT normos sujungtos konstitucija arba įstatymais. K 71 str. I ir 2 dalis: jei per 10 d. Prezidentas nei pasirašo, nei vetuoja įstatymo, įstatymą pasirašo seimo pirmininkas. K 71 str. 3 d. pasako, kad seimo pateiktus įstatymus Prezidentas pasirašyti turi per 3 d. (1) Su kuo, kokiais klausimais ar reiškiniais (pvz., oro užterštumu, eismo saugumu) yra susijusi KT. Norint atsakyti į šį klausimą, būtina nuradyti KT veikimo sritį, t.y. galimos valstybės ir visuomenės, tikrovės sritį, į kurią nukreipta KT (pvz., nepaprastoji padėtis). (2) Kaip galima detalizuoti KT poveikio sritį. Norint atsakyti į šį klausimą, būtina: a) suokti, kad KT yra nukreipta į tų žmonių ar jų darinių, jų santykių formavimą reglamentavimą, b) būtina konkretizuoti žmonių ar jų darinių santykių, esančių KT veikimo ar galiojimo srityje, grupes. (3) Kaip veikia KT tai, kas sudaro jos taikinį. Norint atsakyti, būtina nurodyti KT poveikio būdus (metodus). (4) Kodėl ir kaip atsiranda santykiai, į kuriuos yra nukreipta KT. Norint atsakyti, būtina kalbėti apie juridinius faktus (atsistatydinimą, šiurkštų K pažeidimą, prašymą išduoti šaunamąjį ginklą). (5) Kokie konkretūs žmonės ar jų dariniai gali dalyvauti santykiuose, į kuriuos nukreipta KT. Atsakant, nurodoma KT santykių subjektus (dalyvius). (6) Kas sudaro KT – iš ko, kokių elementų yra sudaryta KT. Norint atsakyti, būtina kalbėti apie konstitucines vertybes, principus, nuostatas ir normas. (7) Kaip susiję tie elementai, kurie sudaro KT. Norint atsakyti, būtina kalbėti apie KT sistemą, jos struktūrines dalis (institutus) ir tam tikras sistemos problemas. (8) Kur įtvirtinta ir išreikšta tai, kas sudaro KT. Norint atsakyti, būtina: a) nurodyti KT šaltinius (3 tema) b) atsižvelgti į jau žinomus KT apibrėžimus ir juose paminėtus faktus, šaltinius (1 tema) prigimtinė teisė, politiniai precedentai. II. tema. Konstitucinės jurisprudencija. 1) Bendroji samprata, precizinių požiūrių (apibrėžimų) įvairovė. T.y.teisinio pobūdžio požiūrių, teiginių, sąvokų, sampratų, juos apjungiančių koncepcijų ir šaltinių visuma, adekvati KT sistemai.] Tn planavimas- siauresnis požiūris, o platesnis- jų įgyvendinimas, tobulininmas. Konstitucinė jurisprudencija reiškiasi monografijomis, iš dalies vadovėliais, jei jie ne per daug akademiniai, disertacijomis. Koncepcija – įvairių tarpusavyje susijusių teiginių visuma. (pvz., įstatymai negalioja atgaline data). Jei koncepcija nusistovi, vystosi, tampa stabilia ir visiems suprantama, galima kalbėti apie doktriną – tai itin išvystytų, argumentuotų teiginių nusistovėjimas. Doktrina dėl asmens teisėtų lūkesčių (pvz., jei gen.prokuroras skiriamas tam tikrai kadencijai, tai jis turi ir išbūti tą kadenciją, tai susiję su asmens teisėtu lūkesčiu). Asmens teisėtų lūkesčių principas reikalauja, kad pvz., pensijinio amžiaus žmogus, nepriklausomai nuo to, ar jisai dirba ar ne, gautų pažadėtą valstybės pensiją. Yra 4 nutarimai, kurie kalba apie asmens teisėtų lūkesčių princ. 4) Akademinė ir teisinė jurisprudencija. Akademinė – tai mokslinis straipsnis, disertacija, publikacija, - tai teo0rinė jurisprudencija. Teisinė – tai teismų sprendimais pasireiškianti, dar g.b.vadinama “praktine”. Iš esmės tai yra ta pati jurisprudencija. Tik teisminė – labiau konkreti ir neapskundžiama. 3) Santykis su politologija, žurnalistika, akademine KT disciplina. K jurisprudencija – normų analizė. Politologija – sritis, susijusi su tam tikra struktūra, ne normomis. 2) KT šaltiniai. KT šaltiniai. Santykis tarp Tn ir T objektų - V turi pasirūpinti, kad piliečiai žinotų įst. KT šaltiniai priklauso nuo to kokiai šeimai priklauso. Skirtingos valstybių teis. šeimos. Kultūra, tradicijos ir pan. sąlygojo teisinių sistemų susiformavimą atskirose valstybėse. T šeimos: * romėnų-germanų (kontinentinė) * anglų-saksų (bendroji) * religinės-bendruomeninės * suidealizuotos T sist., esant autoritar. režimui. Kontinentinės T valstybių grupei priskiriamos Prancūzija, Vokietija, Italija. Būdinga: aukštas norminis apibendrinimo lygis, pasiekiamas grupuojant, kodifikuojant T aktuose įtvirtintas normas. Rašytinė T. Anglų-saksų T yra savotiška T sistemos šeima. Tose V, kur istoriškai remiamasi teisėjų teise (precedentais), kuriais teismai privalo remtis įv. gyvenimo atv. Įtvirtinta teis. precedentų forma. Greta jų svarbūs ir V institucijų priimti aktai. Religinė - musulmonų T (Koranas). Dėl šaltinių vieningos nuomonės nėra, priklausomai nuo doktrinų skiriami: I. Teisiniai šaltiniai: Tn išorinė išreiškimo (objektyvizavimo) forma. T.y. sutapatinama su T išorine forma. Istoriškai žinomi šaltiniai: paprotys (paprotinė elgesio taisyklė), teisminis precedentas, teisės norminiai aktai. II. Neteisiniai. Tn atsiradimo šaltinis: material. gyv. sąlyga, ekonom. situacija; įst., kuriais realiai operuoja teisėjai (V kuriamoji veikla); tvarka, moralė, protas. III. Pozityvviai - V kuriamoji jėga IV. Prigimtiniai: susiformavo be kažkokios veiklos Normos/norm. akto santykis: normos išvedamos tiesiogiai ar netiesiogiai iš papročių teisminis precedentas siejamas su teismine valdžia pagr. teis. šaltinis - norminis aktas - tai V institucijų nustatytas, sukurianti, keičiantis, naikinantis Tn dokumentas. Šaltinio paskirtis - išreikšti normą. Įstatymas yra norm. akto rūšis. KT šaltinis - norm. aktas (įst. arba poįstatym. aktas) Kalbant apie KT: KT - reguliavimo D sąlygojo tam tikrą šaltinių vietą T sistemoje. Visuom. sant. reguliavimo soc., ekon., polit. reikšmingumas reikalauja adekvačios reguliavimo sistemos. Įstatymai: atstovaujamasis valdžios išleistas arba referendumo tvarka priimtas norm. aktas. Pagal K, įst. gali priimti tauta ir Seimas. Įst. suvokiami plačiąja prasme kaip bet kokia Tn visuma, kurių įgyvendinimui garantuota V gynyba (tapatinama su teisėkūra). Siaurąja prasme - tik parlamento, tautos priimti aktai. Įstatymai skiriami suvokimo prasme: * materialiąja - pagal reguliuojamų sant. ratą * formaliąja Įst. išskirtinę vietą sąlygoja subjektai, priimantys juos, ir santykiai, kuriuos aktai reguliuoja. Įst. pagrindiniai požymiai: 1) priima įst. tik K apibrėžtas subjektų ratas. Inicijuoti įst. priėmimą (pareikšti Seimui projektą svarstymui) gali tik tam tikras subjektų ratas (logizmo būdu). 2) įst. yra valinis aktas - įst. yra išreiškiama tautos valstyb. valia. Tautos valia tampa valstyb., kai ji išreiškiama įst. forma 3) teisinė galia (aukšč. galia) Negalioja joks aktas priešingas K, negalioja joks poįstat. aktas, kuris prieštarauja įst. Įst. - neginčijami aktai, tik jį priėmęs subjektas gali keisti. Kiti T aktai turi būti priimami ir įgyvendinam sutinkamai su įst. Jei yra koalizija, galios įst. Įst. visada norm. pobūdžio aktas, t.y. skirtas T normoms nustatyti, keisti, naikinti. 4) įst. reguliavimo sfera: reguliuoja gausius, tipiškus ir pastovius visuom. sant. 5) įst. - pirminio pobūdžio aktas, t.y. teisinė bazė poįstat. aktams priimti Įst. - atstovaujamosios V institucijos, referendumo būdu priimtas T aktas, išreiškiantis tautos valią ir reguliuojantis reikšmingiausius tipiškus ir pastovius visuom. sant. ir turintis aukščiausiąją teis. galia visų kitų priimtų T aktų atžvilgiu. 6) nuo kt. T aktų įst. skiriasi ir tuo, kad jų priėmimo, pakeitimo tvarka detaliai reglamentuojama K, Seimo statute ir kt. įst. Konstitucinės jurisprudencijos šaltiniais g.b.laikomi ir atskirų politikų pasisakymai dėl vienos ar kitos normos KTm šaltiniai Iš kur atsiranda tos žinios? kaip vystėsi, atsirado institutai? 1938 m. Konstitucija išlaiko 1922 m. K tęstinumą. Šaltiniai, jų tyrinėjimas leidžia atsakyti apie 1922 ir 1938 m. K. Empyrinė medžiaga apie KT realybę. Šaltiniai - žinių išryškinimo forma. KTm šaltiniai - formalizuotos m darbuose, dokumentuose bei veikaluose žinios, mokymas apie jos tyrimo D. Jos atspindi šiuo atveju KT realybę. Žinios turi būti patikrintos laiko, kad taptų šaltiniais. Žinios patikrintos ir priimtinos praktikoje, priimtos ir visuotinai pripažintos. Žinios tampa šaltiniu kai: 1) patikrintos laiko, 2) patikrintos ir priimtos praktikoje, 3) priimtos ir visuotinai pripažintos. Pagr. reikalavimas šaltiniui: juose turi būti idėjos, turinčios įtakos m raidai. Šaltinių blokai: * archyvinė medžiaga Šaltiniai suvokiami: 1) siaurąja prasme - dokumentai, kurie kažką pasako apie problemas betarpiškai tyrinėjamas KTm; 2) plačiąja prasme - bet kokios žinios apie KT reiškinius kaip išeities taškas vienam ar kt. reiškiniui (jų KTm betarpiškai nenagrinėja). Šaltinių rūšys: * teoriniai pagrindai (KT teor. pagrindas ji pati) *specialūs šaltiniai *teisiniai šaltiniai. KT aktualūs specialūs šaltiniai (įv. T teoretikų darbai, m prakt. darbai: K, įst. komentarai; m popul. literatūra, mokomoji literatūra, kritinė medžiaga, praktikos kritika, V institucijų veikla) ir teisiniai šaltiniai (įv. T aktai: a) aktai galioję [kaip archyvinė medžiaga], b) dabar veikiantys aktai). Toks skirstymas į a) ir b) todėl, kad susiję su pereinamumu, perimamumu teisėje, t.y. T formų pažinimas, jų turinio tolimesnis išvystymas, panaudojamas konkrečiomis sąlygomis: V teorijos įst. pavyzdys tai Franko Kruko literatūroje atsispindintis atvejis. KT metodologija Reikalavimai m pažinimui: a) nustatyti tyrinėjimo objektą, b) surasti ir nurodyti būdus surasti ir pažinti tą objektą. T pažinimo metodai - visuma tarpusavyje susijusių būdų, kuriuos naudoja tyrinėtojas, analizuodamas vieną ar kt. reiškinį. Metodologija - tam tikra log. sudaranti visuma. papildanti vieną kitą ir nukreipta pažinimui. Metodologija (filosof.) - teor. ir prakt. veiklos organizavimo ir vykdymo būdų visuma. Bendrus ir konkrečius pažinimo metodus irgi liečia tos pačios taisyklės. Metodai: * bendrieji * šakiniai * tarpšakiniai Indukcijos ir dedukcijos metodai. Mokslo tyrinėjimo dalykas parodo ką m tyrinėja, o metodas - kokiais būdais m tai atlieka. Metodas atspindi D. Mokslo specifika įtakoja metodo pasirinkimą. Mokslo sudėtinės dalys: (idėja, hipotezė) m sąvokos arba kategorijos (mąstymo forma atspindys ir fiksuojantis esminis objek. realybės požymis). Sąvokos priklauso nuo soc. realybės apibendrinant sąvoką, fiksuojami požymiai. Sąvokos: a) pasisavintos iš kitų m, b) T sąvokos, c) KT sąvokos. Metodas ir metodologija Jų kaita sudaro vieną mokslo uždavinių. Mokslo dariniai: 1) koncepcija: tam tikras reiškinio supratimo, aiškinimo variantas (kaip idėja apibūdinant vienokų ar kt. T reiškinį): a) apie tai ar KT vieninga šaka, ar yra joje ir procesinė T b) dėl savivaldos: administracinio-teritorinio suskirstymo du savivaldos lygiai, savivalda vieno lygio keičiant adm.-terit. vienetus. 2) teorija: kaip atskiras m skyrius, apibendrinantis praktiką ir pateikiantis tam tikos plačios gyvenimo sferos mokslinį papildymą (sprendimą): * Römerio teorija apie suverenitetą * riboto suvereniteto teorija 3) hipotezė: prielaidos kuriant teorijas (gali būti kelios): * dėl KT vietos T sistemoje * dėl KT dalyko 4) dėsnis: (dėsnio formulavimas ir atskleidimas): tam tikras ryšys tarp reiškinių: apibrėžimas- t.y. visuotinis, pastovus, būtinas tam tikras ryšys tarp reiškinių. Mokslo paskirtis - dėsnių atskleidimas. Tautos suvereniteto įgyvendinimo (tiesiog. ir atstov. demokratijos būdu): tiesiog. ir atstov. demokratijos dėsnis: tauta kurianti V gavo teises atstovauti tiesiogiai ir per atstovus. Būtina tautos vienybė siekiant gerovės. Mokslo principai Tai yra pagr. idėja leidžianti m paskirtį (pažinimo procesą). Principai:* objektyviškumo: reiškia, kad žinios apie KT reiškinius atspindi realiai esančius santykius KT sferoje * pažintinumo: reiškiniai nėra už pažinimo galimybių ribų. KT institutai, santykiai tarp jų m pagalba suvokiami ir išaiškinami * determinizmo: viskas yra viena su kt. susiję (normos, institutai), vienas kitą sąlygoja: K siekis preambulėje, visuom. dėsnis / įstatymai * vystymosi: nieko nėra pastovaus (net ir sąvokų turinys kinta). Galimos vystymosi prognozės KT lyginamoji T: regionų, valstybių (galimos vystymosi prognozės tos ar kt. šalies. * istoriškumo: susiję su determinizmu. Institutų atsiradimas, kodėl svarbu empyrinė bazė. * teorijos ir praktikos vienybės principas: dvi neatsiejamos sritys. Priklausomybė, tiesioginis ir atgalinis ryšys Visa m medžiaga, iš kurios susideda m, turės svarb. metodologijos reikšmę, siekiama apibendrinti praktiką, analizuoti reiškinius. Mokslo metodo pagalba formuojamos taisyklės kaip pasiekiama tiesa, kaip ji tikrinama ir naudojama praktikoje. Metodai: * istorinis * loginis (Tn turinį) * lyginamasis * dogmatinis-teisinis (normų turinio aiškinimas) turi visą eilę sudėtinių dalių: a) sisteminis b) loginis c) istorinis Prireikia jų visų interpretuojant vieną ar kt. KT normą *statistinis: leidžia išsiaiškinti dėsningumus, sprendimų tikslingumą, t.y. susijęs su masiniais reiškiniais * sisteminis-struktūrinis (arba funkcinis) * indukcijos-dedukcijos * sociologinis Tyrinėjant bet kokį reiškinį, nepakanka pasiremti vienu metodu ar principu. Tik įv. metodų taikymo rezultate mes turime vienokį ar kitokį rezultatą. 5) Formalioji ir analitinė jurisprudencija. Jeigu Tn tiriantis darbas parašytas tikslu pateikti esamą reglamentavimą, ..............................................ir su jų nuostatomis susijusius.....................................tai tokia yra formalioji jurisprudencija. Nekelia klausimų, kaip galėtų būti kitaip, jei būtų kitas įstatymas ar KT sprendimas. Aprašoma tai, kas yra sukurta įstatymų leidėjų. Analitinė jurisprudencija – ne tiek aprašo, kiek analizuoja, kas galėtų išplaukti iš tam tikro straipsnio (ar tikslus KT kad galima kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, nors nėra tam įstatymo). Pvz., cukraus, transporto įtatymas, tai įstatymai, kurie logiškai sistemiškai neišplaukia iš Konstitucijos. Juos priėmė seimas. 6) Raida Lietuvoje. Riomeris unikalus min 5 požiūriais: 1. Socialinis požiūris. 2. Tautinis (tautybės) požiūris. Save jis laikė Lietuvos lenku, pasisakė už nepriklausomą Lietuvą nuo 1919 m. politinis. 3. Buvo ištikimas savo politiniams principams 3 sudėtingis laikot.: 1879 m. – Lenkijos vadovo Pilssudskio valdymo metais Riomeris buvo siunčiamas į Liet.kad būtų sudaryta bendra Lietuvos –Lenkijos valstybė; 1926-1946 m. K derogavimas (išskaptavimas) 4. Praktinės veiklos požiūris. Yra buvęs teisėju, dirbo universiteteRektoriumi, daug publikavo, rašė. Daug reikšmės teikė teisinei valdžiai. 5. Mokslinis požiūris. Taikė įvairius analizavimo metodus, analizuodamas valstybę, analizavimo ir visuomenę (šeimą, ttautą, tautines bendrijas). Stengėsi perkelti kuo daugiau literatūros į Lietuvą. Leidiniai : Valstybė; Suverinitetas; K teismo teisės pasieniuose. Iš esmės jurisprudencijoje reiškėsi konfwerencijomis nuo 1990 m.. KTm tyrinėja pačią KT. Mokslo D elementai (aspektai): a) KT normos b) KT santykiai c) KT sistema d) KT normų realizavimo problemos, realizavimo mechanizmas; apibūdina faktinius santykius, reikalaujančius konst. teis. reglamentavimo. e) K - kaip V įst. įvairiapusiškų problemų nagrinėjimas f) atskirų KT institutų atsiradimo ir vystymosi tyrimo analizė (analizuoja kaip vienas ar kt. institutas atsirado, priežastis, tobulinimo aplinkybes) g) atskirų KT institutų analizė: Seimas, Vyriausybė, tarpusavio santykiai h) konst. teis. atsakomybės problema 7) Konstitucinės jurisprudencijos tyrimo metodai. Pateikiama pagal: 1) Pagal K 6 str. 1 d. Turi būti loginis sisteminis tyrimas. 2) K rengimo istorija, projektų įvairovė, objektyviai būtina taikyti istorinį metodą. 3) LR dalyvavimą tarptaut.organizac. 136 str.numatytas valstybės sprendimas pripažinti EU žmogaus teisių jurisdikciją Lietuvos atžvilgiu. 4) Lyginamojo metodo taikymas. KTm sistema - tai nuoseklus tyrinėjimo D suskirstymas į grupes. Keičiantis m D, keičiasi ir m sistema. KTm struktūra: * bendroji dalis (teorinės problemos: normos principai ) * ypatingoji dalis (atskirų, konkrečių institutų analizė) III. tema. Konstitucinės teisės komponentai (šaltiniai). 1) Bendroji samprata, precizinių požiūrių (apibrėžimų) įvairovė. KT komponentai (šaltiniai). Bendra samprata ir įvairovė. Norma = Nuostata išreiškia vertybes Požiūriai: 1) Jurisprudencinis. Tai visi politiniai, teisiniai KT pažinimo ir jos suvokimo šaltiniai ir nesvarbu, ar jie įforminti teisės aktuose (t.y.seimo diskusijos, seimo gr.parengti ar vetuoti įstatymai ir pan.) 2) Politologinis-sociologinis. Visi politiniai, ūkiniai įvykiai, lemiantys teisės normų atsiradimą, jos suvokimą, taikymą, praktiką. 3) Formalusis teisinis. Šaltiniai, išreikšti t.t.forma ir nesvarbu, ar jie yra konstituciniai, svarbu, kokia forma įforminta (pvz., įstatymas). KT kaip bazinis elementas. KT - tai daugiau nei Konstitucija, Konstitucinis Teismas nagrinėjamai sukuria tai, kas detalizuoja Konstitucines nuostatas. 7.1 str. ir 6.1 str. 2) Prigimtinė teisė kaip pirminis komponentas. 3) Konstitucija kaip bazinis elementas.Įstatymai, kaip antrinis ir neabsoliutus komponentas. Įstatymai. Pagal teis. galią skiriami: * konstituciniai įst. ir * paprastieji įst. Realiai KT klasifikacija skiriasi nuo teorijos. Kitose V kitaip nei Lietuvoje, kur yra neapibrėžtumas, konst. įst. neišskiriami. Konst. įst. skirstomi: a) K - aukšč. teis. galios įst. b) įst. keičiantys ir papildantys K (K pataisos) c) būdingi tik Lietuvai ir numatyti K 150 str. aktai: pakeisti normą apie pamatinį principą, jei pasisakys 3/4 . 1991 vasario 11 d. "Konstitucinis įst. dėl Lietuvos V" - priimtos plebiscito pasekoje 3/4. 1992 K aktas dėl LR nesijungimo į postsovietines ir rytų sąjungas. Tai susiję su neprikl. atstatymu ir diskusija dėl naujos LRK. Buvo nuostatos, kad nuostatos dėl V suvereniteto ir valdymo formos (Kovo 11 d. aktas ir Laikinajame įst.) įtvirtinti plebiscitu ir suteikti K statusą. 1920 m. Steig. Seimo rezoliucija dėl nepriklausomybės ir 1918 m. vasario 16 aktas. Tikslas buvo užtikrinti padidintą teis. apsaugą, o formalių kriterijų konst. aktui nebuvo. Vėliau tapo K dalimi ir tai svarbu. "Dėl nesijungimo į rytų ir postsoviet. sąjungas" atsiradimo priežastis - apsaugoti nepriklausomybę; siekiai: dvipusiai draugiški santykiai su Rusija, tolimesnė jų raida kartu uždraudžiant karinių blokų ir karinių junginių dislokaciją. To pasekoje ir tapo K aktu. K rengėjai (oficiali komisija) norėjo sukurti K įst. doktriną ir praktiką. Siūlė K įst. suvokimą (tai įst., už kuriuos balsuoja ne mažiau kaip 2/3 Seimo narių ir tie kurie betarpiškai įvardyti K). Diskusijų eigoje buvo atmesta ši doktrina. Jei K numato tokį priėmimą - tai yra labai neapibrėžta. Formuluočių nuoseklumas privedė prie organiškos doktrinos atsisakymo. Buvo priskirta apie 50 įst. Organiškieji įst., kurie įvardinti K. Realiai tokio sąrašo nėra, bet yra projektas dėl K įst. nustatymo. Jame galėtų būti įtvirtinta, kurie įtvirtina pagr. V gyv. klausimus. Situacija: į tą sąrašą įjungtas tik vienas įst. 47 str. pakeitimu. 1995 birželio 26 d. LRK 47 str. 2 d. numatyto žemės sklypų įsigijimo subjektų tvarkos sąlygų ir apribojimų įst. Tei. problema - K nuostatų realizavimas. Polit. aspektu - kokį įst. įtraukti. Teis. galios problema - kol kas neliesim. Paprastieji įst. - tai visi kt. įst. (visų kt. aktų atžvilgiu turi aukšč. galią) Kitos klasifikacijos pagal kitus kriterijus: įst. galiojimas laike, erdvėje, asmenų ratui (atskirų asm. grupėms ar visiems). Pagal teis. reguliavimo būdo ypatybes: kriterijus - tai kokios Tn jungia šitas įst. ar įst. iš mater. Tn, ar mater. ir proc. Tn, ar tik iš proc. Tn. KT daugiausia yra mišraus pobūdžio. Pagal reguliuojamų santykių apimtį: * bendrieji įst. * statistiniai įst. * funkciniai-tiksliniai įst. Bendrieji įst. (daugiaobjekčiai): kurie reguliuoja labai platų santykių ratą (priskiriama K). Tokių įst. sudėtyje yra daug skirtingų normų: formalių, pradų Statist. įst. detalizuoja K normas, reglamentuojančias V atskirų institucijų statusą (Prezidento įst.) Funkc.-tiksliniai įst. - kurie reglamentuoja konkrečią pakankamai siaurą santykių sferą. Skiriami: a) reglamentuojantys b) konkretūs situaciniai. c) reglamentuoja tam tikros institucijos veiklos kategorijas (Seimo statutas). Pagal teisinį reguliavimo pobūdį: kokios Tš normos sudaro tą įst., ar sudaro tik KTn, ar KTn ir kitos Tš normos, ar TKn - labai nežymios (pav., medicinos įst.) K įstatymai suprantami 2 požiūriais: • plačiuoju – tai K pataisos ir spec.Konstituciniai įstatymai, įrašyti įstatymai. 150 str. • Siauruoju – kaip išimtinai numatyti įstatymai (K.įst.sąrašai) Būtina nurodyti aktus, šaltinius ir iškelti problemą (ką pasakė KT) 69 str., 150 str. Seimo statut. 168 str. 47 str. 1996 m. pataisa KT nutarimas dėl vietos savivaldos. 2002 12 24 K įstatymai negali kalbėti apie K įstatymų veikimą. Poįstatyminiai aktai Tai aktai, kuriuos paprastai priima V vadovas, vyriausybė, žinybų vadovai, formaliai nepriskirtinų V institucijų priimti aktai (rinkimų komisija). Tiek LR, tiek kt. V šie aktai sudaro daugumą T aktų sistemoje. Priežastys, tą nulemiančios yra susiję su vykdomosios valdžios įtakos V valdyme didėjimu, tame tarpe ir įst. leidyboje (deleguotos įst, leidybos Lietuvoje nėra). Šie aktai, turintys KTn dėl to laikomi K šaltiniais. Klasifikuojami pagal akto teis. galią ir pagal vietą V valdymo sistemoje. 1) Seimo norm. aktai - nutarimai, kuriuose yra KTn Prezidento aktai - dekretai - didžiąja dalimi nėra KT šaltiniai, nes tai individualūs aktai konkrečiu atv. 2) Vyriausybės aktai turi KT šaltinio galią, kurie priimti svarbiausiais valdymo klausimais: a) nustato ir naikina Tn - norminiai bus KT šaltinis, b) nenorm. - nebus šaltinis. 3) ministerijų aktai - ministrų įsakymai: VDM ministro įsakymas susirinkimo pravedimo atveju 4) departamentų vadovų norm. pobūdžio aktai 5) apskrities viršininko sprendimai (atskirais atv.) Konst. Teismo nutarimai turi įst. galią, bet jie nėra įst. taip pat kaip ir Seimo statutas. Savivaldybių aktai nėra KT šaltinis (dar nenusistovėjusi nuomonė) - neįgyvendina valstyb. valdžios - pagal tai ne, o realiai - taip. Savivaldos institucijos neįgyvendina valstyb. valdžios (pagal K). Pagal vietos savivaldos įst., savivaldybių kompetencija: a) V deleguotoji: kurios deleguojamos savivaldybėms (santuoka) ir b) savarankiška. Valstybėse, kur savivalda neatkista nuo V valdymo, jų įst. yra KT šaltinis (TSRS buvo). Parlamento priimtas įstatymas, detalizuojantis kito konstitucinio organo teisinę padėtį, - yra organinis įstatymas. (pvz., rinkimų įstat.) Konstitucinių įstaymų nėra, yra tik norminių teisės aktų įstat. Programiniai įstatymai – įstatymai, tiriantys įvairias programas. Visi įstatymai, nepriklausomai nuo jų struktūros ar priedėlių, yra įstatymai tuo požiūriu, kad juos priima posėdyje semo dalyvaujančiųjų narių dauguma 69 str., kad KT pagal 105 str. 4 d. gali juos pripažinti antikonstituciniais. 4) Ratifikuotos LR tarptautinės sutartys kaip antrinis ir neabsoliutus komponentas. Tarptautinės sutartys. Tarptautinės T aktai kaip KT šaltinis. Problema - teorinė ir praktinė: tarpt. T aktų galiojimas LR. Problemiškumas: įst. harmonizavimas su Europos. Europos aktų suderinamumas su mūsų T problema. Dabar įtvirtintas K prioritetas (7 str.) kitų įst. atžvilgiu, o Europos sąjungos direktyvos atskirais atvejais tampa privalomos. Tarpt. sut. - susitarimai tarp valstybių vienais ar kitais klausimais. Principas - sutarčių reikia laikytis. Pasaulinė praktikos sutarčių grupės: jungimosi į sąjungines V (federacijos jungimasis) federacijos su subjektais sutartys tarp savarankiškų V: žm. teisės, dviguba pilietybė ir kt.) Pagal šių sutarčių vietą: dualistinės monistinės. Tarpt. sut., ratifikuotos Seimo - sudėtinė LR T sistemos dalis K 138 str. 3 d. Jos įgyja įst. galią. 138 str. numato, kad privalomai ratifikuojamos sut. dėl sienų. Tačiau gali būti numatyta įst. ir tarpt. sut. kitokie atv., kai Seimas ratifikuoja tarpt. sut. Neratifikuotos sut. – vis tiek T sistemos dalis, jų galia yra mažesnė (lyg poįst. aktas). Konst. Teismo nutarime "dėl LR tarpt. sut. ratifikavimo ir atitikimo....." suformavo nacion. T ir tarpt. T dualizmo principą. Taisyklė - tarpt. sut. įjungiamos, inkorporuojamos į LR T sistemą. Žinomi ir kiti tarpt. T aktų įjungimo į nacion. T sistemą būdai: a) implimentavimas b) inkorporavimas c) ratifikavimas [ b) ir c) LR ] a) tarpt. T aktas, sutartis, kad galiotų reikia, kad Parlamentas šiuo klausimu priimtų įst. b) įjungiami į atskirus įst. c) Seimas spec. įst. ratifikuoja (pripažįsta) sutarties galiojimą valstybėje 5) Valdymo aktai kaip pirmiausia administracinės teisės komponentai. Valstybėje K priežiūrą vykdo skirtingos institucijos. Tai konst. teis. apsauga (kai aukšč. konst. teis. galios užtikrinamos). Atsiradus K iškyla problema užtikrinti jos priežiūrą. 1803 JAV pirmą kartą A Teismas konstatavo vieno įst. neatitikimą K. * amerikietiškas K priežiūros modelis * kontinentinis (Europos) modelis Amerikietiško modelio esmė ta, kad funkcijas atlieka paprastieji teismai. Galutinis sprendimas Aukšč. Teismo Europoje siejamas su austru Kelzenu (1922 m. priimtas įst. Austrijoje). Esmė: K priežiūrą vykdo specialūs Konst. Teismai. Gali vykdyti - aukštesnieji parlamento rūmai (kai dvipakopė sistema). Spec. institucijos - tarnybos (Prancūzija). Institutai užtikrina K viršenybę T sistemoje. Žiūri ar įst. neprieštarauja K. LR abstrakčios priežiūros variantas. Kitur sprendžia polit. ginčus. LR Konst. Teismas vykdo: -abstrakčią kontrolę (netiria faktų, o tik T normos turinio aiškinimas ar ji atitinka ar ne) priima 3 formų aktus; SPRENDIMAI (apibendrintas pav.): - NUTARIMUS (K t.konstatuoja atitikimą K - PROCEDŪRINIO pob. aktai: bylos, baudos paskyrimo ir baigiamieji aktai: panaikinamas ginčytinas aktas - IŠVADOS: Konst. Teismo kompetetinga nuomonė, paremta Konst. Teismo autoriteto. 5) Konstitucinio Teismo aktai kaip netiesioginiai (neformalūs) komponentai. Konst. Teismas nėra Tn kūrimo institucija. Konst. teismas nutarimu neteikia naujos normos, bet yra teisėkūros aktų vertintojas. Jis negali panaikinti įst. normų prieštaraujančių K. Pagal valdžių paskirstymo princ. Konst. Teismas nėra įst. leidybos funkcijų atstovas. Tai būtų kišimasis į kitą sferą. Nutarimo pasekmės: a) prieštarauja K - galima prielaida, kad Konst. Teismo nutarimas yra savotiškas T akto sustabdymas b) neprieštarauja Negatyvinė šio teismo reikšmė leidyboje. Įst. gali panaikinti tik jį sukūrusi institucija. KT įstattymas detalizuoja, kad nutarimas priimtas tada, kai ginčijamas aktas įvertinamas iš esmės (pvz., kai atsisakoma priimti nagrinėti aktą, nes ginčas sprendžiamas neteisiniais motyvais). Taikydami loginį ir kalbinį aiškinimo būdą, 106 str.pask.dalies 6 d. 25 str. ir 22 str. remiantis gali būti užklausiama, ar alkoholio ir tabako reklama nevaržo laisvės skleisti informaciją. Laisvė reikšti informaciją negali būti kitaip, kaip tik įstatymo numatytu būdu. Sprendimai iš esmės nelaikytini KT šaltiniais, nes juose iš principo nenagrinėjamos KT nuostatos. Šie aktai laikytini neformaliais šaltiniais, nes juose neanalizuojamos elgesio taisyklės. Kiti KT šaltiniai (ne tik formalūs) Konst. Teismo motyvų reikšmė priimant nutarimus. Konstruojamoji dalis: nurodoma kokiais motyvais remtasi priimant nutarimus. Tai lyg gairės subjektams, kurie priima T aktus. Nurodo kodėl prieštarauja (jei taip - tai bus tokios pasekmės). Tai savotiškas precedentas, į kurį turėtų atsižvelgti įst. kūrėjas. AT senatas priima apibendrinimus, išaiškinimus: jie būtini teismams sprendžiant tas bylas T doktrina (TD) TD mokslininkų suformuluota T reikšmės aiškinimo būdas. Dabar jas formuluoja Konst. Teismas. TD išaiškinta Konst. Teismo - savotiškai privaloma. 6) Politiniai ir teismų praktikos precedentai kaip sąlyginis (neabsoliutus) komponentas. 10 Įstatymai dėl K keitimo negali prieštarauti IV. tema. Konstitucionalizmas ir konstitucingumas Lietuvoje. 1) Bendroji samprata, precizinių požiūrių (apibrėžimų) įvairovė. 3) Lietuvos valstybės 1918-1938 m. Laikinųjų ir nuolatinių konstitucijų priėmimo ir turinio ypatumai Kaip valstybingumas po paskutinio padalijimo, kas skatino tautinės savimonės atsiradimą. Lietuviškoji specifika kuo pasireiškė. XIX vid. 1917, 1904. 1905 - Didysis Vilniaus Seimas - reikalavimas dėl autonomijos Rusijos sudėtyje. 1914 - 1917 Dr-ja nukentėjusiems nuo karo šelpti. Raštas Nikronui. 1915 - 1916 pakraščių judėjimas Rusijoje. Lenkijos pripažinimas. Iškyla ir Lietuvos kl. Vokietija bando kurti atstovybę - Krašto Tarybą. Riomeris 1917 m. Vilniaus Konferencija. Delegatai šaukiami šiuo pagrindu: pranešimas žymiems žmonėms 1917 09 17 - 23 d. Sprendimai: 20 asmenų Krašto Taryba. Rezoliucija dėl Lietuvos dėl tautinių mažumų: (įeiti ir taut. mažumoms l. taut.) suteikia įgaliojimus spręsti Krašto Tarybai Lietuvos atstatymą derinti su Vok. valdžia. dėl santykių su Vokietija: pilietinė - teritor. gyv. piliečių visuma; etninė - lietuviai. 1917 12 11 nutarimas dėl Liet. nepriklausomybės. Paskelbė nepriklausomybę, atpalaiduojant nuo visų ryšių ir paskelbė apie amžinus ryšius su Vok. (tai nepatenkino tų, kurie norėjo matyti Liet. nepriklausomą). Krašto Taryba - tarpininkė tarp visuomenės ir Vok. valdžios. Valstybingumo kl. buvo pats aktualiausias, 1918 01 08 pateiktas kitas (Klimo red.) nutarimo variantas, be antros dalies ir su kita pirmos dalies formuluote: Liet. valst. reikalinga sušaukti Steigiamąjį Seimą, t.y. St. Seimo idėja, kuris turi būti sušauktas visos tautos. Skilimas Kr. Taryboje. Bresto taika, Vok. -Rus. 1918 02 16 Nepriklausomybės aktas. 1990 03 11 akte Nepriklausomybės akto pagrindai. Nauja tai, kad yra antra dalis: V. pamatus ir sant. su kt. V. sudaro - tai turi nustatyti St.Seimas. 1920 m. sušauktas St. Seimas. 1922 m. priėmė K. 1918 07 11 - 13 sprendimas. L. taryba bandė išvengti asimiliacijos su Vok. Liet. Taryba pasivadino V. Taryba. Tai prieštaravo vasario 16 d. aktui. 1918 11 02 priimta pirmoji laikina K, kurios paskirtis numatyti pagrindinius "griaučius". * Valdžios institucijos V. taryba (atstov.) * Vyriausybė *Prezidiumas * žm. teisės ir laisvės Nebuvo numatyti V. vadovo prezidento, tas f-jas atliko prezidiumas. Priimtas Steig. Seimo rinkimų įst. Visa tai sudarė tam tikras gaires V. sukurti. 1919 04 04 K skiriasi nuo ankstesnės tuo, kad įvesta Prezidento institucija. 1920 05 15 St. Seimas. 1920 06 03 priėmė laikiną K (laikiną todėl, kad sugrojo tam laiko faktoriui). 1919 ir 1920 m. K palyg.: *pasikeitė doktrina, kuria rėmėsi K kūrėjai. Vėlesnė jau rėmėsi Pranc. Šveicar. doktrina - Seimo iškėlimas į I vietą. Lyginant su kt. instit. sumažintos prezidento teisės Parlamento naudai. Čia įtvirtintas vasario 16 akto reikalavimas. 1922 m. K - Steig. Seimas priėmė, demokratiškiausią priėmimo tv arką. Seimokratijos doktrina. Tauta => Seimas => prezidentas (rinkimai, kadencija 3 m.) Seimo sudėtis iš daugelio partijų. Vyriausybių krizės. 1926 m. krizė. 1927 Seimo paleidimas. Demokratinės K pakeitimą grindžia: parlamento nedarbingumu, tvirtos rankos nebuvimu [tą lėmė visuom. situacija]. 1928 m. K priėmė prezidentas, pritariant Ministrų Tar. Iš principo ta pati K. Tik pakito institucijų galios. Prez. renka ypat. tautos atstovai. Įst. leidybos f-jos pereina į prez. rankas, kai nesusirenka Seimas. De jure aukšč. valdžia - Seimas (K jis buvo), de facto - Seimo nėra. 1936 m. išrenkamas Seimas. 1938 m. K, tai posūkis į teis. prezidento dominavimą. Kriterijai, rodantys polinkį prez. valdymo linkme (kas pakeičia prezidentą). 1928 m. K vieni autoriai laiko nuolatine, kt. - laikinąja. 1922 K - V, žm. teisės ir laisvės. 1928 K keičia tik sant. tarp valdžių (t.b. nuolatine). Yra įrašas: tautos per 10 metų t.b. patvirtinta (nuoroda į referendumą). Ji priimta nedoru keliu. 1939 Urbšio-Molotovo sutartis dėl Vilniaus grąžinimo. Leista įvesti rusų ribotą kontingentą. 1940 Rus. ultimatumas dėl papild. armijos įvedimo. 1940 m. rinkimai į Liaudies Seimą: sprendimai: *nacionalizavimo pradžia * sprendimas dėl V. formos (pažeidžiant 1938 m. K). 1940 08 K - sovietizacijos periodas. 1948 m. K, 1977 m. K - 1978. 1988 - 90, 92 m. 5) Konstitucionalizmas 1988-1990, 92 m. valstybingumo atkūrimo K aktai I Sietina su politiniu atšilimu Rusijoje. 1988 11 mėn. priėmė Aukšč. Taryba sprendimus, keičiant tuo metu galiojusią K. 1. K pataisa dėl valstybinės vėliavos 2 K pataisa dėl liet. k. pripažinimo valstyb. kalba 3 pataisa dėl himno. Šie pakeitimai K prilygsta nepriklausomos V. sprendimams. Sąjūdžio steig. suvažiavimas: II pasikeitimai: 1998 gegužės mėn.: reikšming. K pakeitimai lietė ek. sist., pilietybės kl., įstatymų (SSSR) galiojimą. Dėl ek. sist. pasikeitimo - ter. vandenų - išimtinė Lietuvos nuosavybė. Tai drastiška, nes buvo išskirta iš vieningos sovietinės nuosavybės. Labai reikšminga. Dėl pilietybės: soc. doktrinoj. SSSR federatyv. V. turiniu unitarinė. Buvo išoriniai federac. atributai ir dviguba pilietybė: SSSR ir respub., bet be SSSR pilietybės respublikos pilietybė neturėjo reikšmės. 1989 11 03 priimtas pilietybės įstatymas ir tą patį mėn. referendumo įst. Atstatant nepriklausomybę, KT požiūriu ypač reikšmingi. T aktų galiojimas Liet.: federacijos K ir įst. galiojo. Pakeitimas konstatavo, kad LR galioja tik Liet. priimti įst., o SSSR tik juos patvirtinus tam tikra tvarka. Priėmus tokią pataisą iš KT pozicijų - kirto federalizmo pagrindus (SSSR tuo metu nebuvo K priežiūros institucijos). Tuo SSSR valdžia galėjo tik gauti tik barti dėl tokio sprendimo, bet neturėjo mechanizmo kaip panaikinti tokius sprendimus. Deklaracija dėl Liet. suvereniteto į SSSR valdymo institucijas. Remiantis kad galioja ir nebuvo denonsuota 1922 m. sutartis, 1938 m. K, M-Rib. paktas=> Liet. vyriausybė mato vieningą išeitį valstybingumo atstatymui ir santykius su kt. V. Lietuva grįs sutarimu - bendram polit. kontekste tai svarbu grindžiant siekius. M-Rib. pakto interpretacija Lietuvai - sudaryta Aukš. Tar komisija. Ji 1989 m. pateikė išvadą dėl pakto įtakos Lietuvai. Problema slaptuosiuose protokolose! Vok. juos pripažino, o SSSR ne. Tai pagrindžiama, jog jie buvo. Maskva leido įvykiams rutulioti 5 m. Šiais slaptais protokolais remiantis, juos pripažinus neteisėtais, galėjom pareikšti, kad mes į SSSR net nebuvom įstoję. Oficialiai pripažinta, kad slap. protokolai buvo. 1989 12 24 Liaudies Dep. suvažiavime pripažinta ir dar kad jie neteisėti nuo priėmimo momento. To nepakako, nes ši išvada nesiejo kl. su įstojimu į SSSR. AT 1990 02 07 nutarime buvo sudėti akcentai M-Rib akto išdavoje Lietuva buvo įtraukta į sudėtį (ir Seimo prašymas į Sąjungą yra neteisėtas) => todėl kad neteisėti, tai mums nereikia ir jokio detalaus išstojimo iš SSSR. 1990 02 07 "priv. nuosavybės egzistavimą LR K įtvirtinimas AT nutarimas. Rinkimai į AT, išrenkama AT, kuri 1990 03 02 visą eilę reikšmingų KT aktų, kuriais buvo paskelbta nepriklausomybė: deklaracija dėl AT deputatų įgaliojimo. 1. Aktas dėl LR neprikl. atstatymo. 2. Įst. dėl 1938 m. K galioj. atstatymo 3. Įst dėl laik. pagrind. įstatymo 4. Laikinasis pagr. įst. Aktas dėl neprikl. atstatymo - politinė deklaracija, kuria skelbiama, kad atstatomas 40 m. panaikintos V. ribos ir L yra neprikl. V. Akcentuota valstybingumo tęstinumas. AT kaip suverenių galių reiškėja nori realizuoti suverenios V veikimą (paralelė su 1918 m.). Dėl 1938 m. K galiojimo atstatymo: šis aktas įstatymiškai grindžia valstybės tęstinumo idėją. Teisiškai reikėjo konstatuoti V tęstinumą. Natūralu, kad buvo atstatyta paskutinė Lietuvoje galiojusi K (nepaisant to, kad 1922 m. K buvo demokratiška). Buvo sustabdomos 1977 TSRS K , 1978 LTSR K galiojimas. Gyv. pokyčiai reikalavo 1938 K atgaivinimo be išimties (be S.Prez. ir valst. kontrolės galioj). K atstatymas automatiškai neatstato to laikotarpio įst. galiojimo. Akcentuoti teisiškai V ir K tęstinumą ir atstatymas. Tai tik fakto konstatavimas. Gyv.reikalavo adekvataus dok. priėmimo. Tęstinumas buvo akcentuotas todėl, kad vyko diskusijos ar tai naujai besikurianti V, ar sena jau turinti valst. tradiciją V. [1791 m. Konst. Lenkijos perrašyta ir Lietuvos Statuto]. Sekantis aktas - dėl laikinojo pagr. įst.: sustabdė 1938 m. K galiojimą ir įst. dėl Laik. pagr. įst. 2 p. pripažįsta, kad galioja tie įst., kurie neprieštarauja Laik. pagr. įst., nes tęsiasi civ. sant. ir kt. ir galioja tam reikalingi įst., jei neprieštarauja. Laik. pagr. įst. galiojimo įst. Primena 18-19 m., paskirtis - numato Laikinos konstrukcijos V funkcionavimą. Įtvirtinti valstyb. pagrindai. Aktas nukreiptas į valstybingumo faktinį atkūrimą (16 skirsnių). I skirsnis neprikl. V elementai: vientisumas, polit. pliuralizmas (1978 m. pataisos: panaikinta viena partija), Liet pilietybė, žm. t. ir laisvės. Gana demokratiškas. Ek. sistema įtvirtinta: privati ,kolektyv. ir valstyb. nuosavybė. V institucijos: AT ir vietinės Tarybos (SSSR sistema dar išliko nuo apačios į viršų ir atsirado valdžių atskyrimas). Tarp AT sesijų vadovauja AT prezidiumas (kolektyv. prezidento įtv.) AT pirmininkas kaip aukšč. LR pareigūnas, kuris apjungia ir Parlamentą ir Vyr. Vyriausybė - AT tarp sesijų AT prezid. Teismas, arbitražas. Savivaldos dar nebuvo (tik užuomazgos - savivald. įst. pagal LR įst. savivalda nebuvo atskirta nuo valst. valdžios įgyvendinimo. LR įst. paskirtis - būsimos V struktūros numatymas. Gyvenimas įnešė korekcijos. LR įst. pataisos. Atsirado priimant įv. įst., kad užtikrinti teisėtumą. Priimamas AT nutarimas dėl tolimesnės konstitucingumo eigos (neteko prasmės dėl polit. skilimo). "K metmenys" - K vizija, numatanti valst. struktūras dėk prezidento, K priežiūros ir t.t. K aktai: "įst. dėl Liet. valstyb." - L nepriklausoma demokr. V (3/4) palaikymas). "Dėl nesijungimo į postsovietines sąjungas". Ar reikėjo naujos K? Keli požiūriai: tolimesnę konstitucingumo raidą lėmė: -K priėmimas parodo mūsų valstybingumą. 1992 03 30 pareikiamas naujos K projektas (skilimas tarp K rengėjų, pateikiamas alternatyvus kaip projektas). Pagrindinis kov. - dėl valdymo formos (dėl valdžių galios). Lapinskas: parlamentinė resp. alternatyva: didesnės prezidento galios, kartu rengiamas įst. dėl prezidento galių (daug radikalesnis kaip K) ir buvo pateikta referendumui. Buvo atskiri referendumai dėl armijos išvedimo ir prezidento (arm.+, prez. - ). Su ofic. projektais įv. polit. jėgos rengė ir savo K projektus, viso apie 7 K projektai. Jų reikšmė: kaip KTm šaltiniai parodantys polit. teis. minties raidą, požiūris į tam tikros V raidos sritis. Derintas pagr. projektas ir alternatyvos - 1992 10 13 baigtas derinti projektas ir AT priimtas bei pateiktas referendumui 1992 10 25. Ar gerai kad priimta K?( Tuo metu buvo daug prieštaringų nuom: K neparengta ir pan.) K rengimas - procesas, kuris trunka tol, kol egz. V. K kūrimas nesibaigė jos priėmimu (JAV). Gyvosios K suvokimas. K - tai, ką apie ją pasako AT teisėjai). Pateikus K aptarimui, nebuvo sukurtas K rengimo (pataisų įtraukimo) mechanizmo. Buvo duoti įv. vertinamai. Procesas K kūrimo buvo labai politizuotas. Tai ne pats geriausias vertinimas, nore iš to laitotarp. žiūrint K buvo priimta laiku, nes stabilizavo valst. inst. formavimąsi. naujų inst. formavimasis. Tam tikras K nuostatas keisti buvo galima vienerių m. laikotarpiu 3/5 balsų dauguma - tai svarbu, nes buvo duota alternatyva nuostatas pakeisti. Šituo nepasinaudota. Tik vėliau buvo keistos nuostatos, prisilaikant K tvarkos. Kai kurios K nuostatos ne visai išbalansuotos. Yra pagal tą situaciją kaip K kūrėjai suvokė to meto laikotarpį. Pradėjo veikti demokrat. mechanizmai, kuriais remiantis galimos pataisos. 6) Laikinojo Pagrindinio Įstatymo priėmimo ir turinio ypatumai, pataisos. 7) Dabartinės Konstitucijosrengimo istorija ir projektai. 8) Konstitucionalizmas ir konstitucingumas dabartiniu metu. V tema. LR 1992 m. Konstitucijos bendrieji klausimai ir ypatumai. 1) Bendroji Konstitucijos samprata ir precizinių pažiūrų (apibrėžimų) įvairovė bei jos prasmė (kas, kada atsiranda). K - konkretus istor. reiškinys ir atsiranda tam tikroje visuom. išsivystymo pakopoje. K - kaip V aukšč. galios įst. atsiradimas, kuris įtvirtina V valdymo pagrindus, žm. t. ir laisvės susiformavo buržuazinių rev. epochoje (burž. ir feod. kovos). Susiję su soc polit. teor. bazės paruošimu, su konst. ideologijos susiformavimu. Buržuaz. atstovai - laikė K pagr. įst., kurio paskirtis nustatyti V valdžios ribas ir žm. teises. 1789 m. Pranc. rev. metu K idėja: visuomenė, kurioje nėra valdžių aprib. ir užtikrintų žm. teisių neturi K. I. JAV K II. Pranc. K ir žmonių ir piliečių teisių ir laisvių deklaracija III. Lenkijos K Konstitucionalizmo supratimas - valdymas ribotas K. Nustato valdžios įgyv. procedūras. K atsiranda XVIII a. pab., nes iki tok buvo V valdymo forma - absoliut monarchija (neribojama valdžia), kur apie K (aukšč. teis. galią turinčio įst. nebuvo galima suderinti su absol.) negalima buvo ir galvoti. K idėja atsiranda Anglijoje XIII a. - Didžioji laisvių chartija. Konstitucionalizmo, kaip laisvų žm. t. nustatymo valdžios ribojimo tradicijos išplaukia ir iš Anglijos, Šveicarijos. Pagrindu yra labai prieštaringi elementai: Anglijoje principų rinkinys, Vok. - K kaip pagr. įst. K dvasia nekintama, todėl svarbūs principai, kurie nekinta, o normos gali kisti. K negalima suprasti be V, tautos su mentalitetu, nes tauta ir V yra K reguliavimo objektas. Demokrat. V be K neegzistuoja. V be K - tik ideali konstrukcija. KT nukreipta į realią V, kuri įspraudžiama į konkr. ribas. Liet. valstybingumas - KT realybė, demokr. resp. forma. K esmė - doktrinoje l. daug apibrėžimų. Apibr. pagrindas - vienas ar keli požymiai, kuriuos įv, m-klos išskiria iš kitų. Tai susiję su K reguliavimo D arba su K vieta T aktų hierarchijoje arba apjungiami. K esmės problema nusakoma per K požymius. Egzistuoja nuo tada, kai atsirado pati K. Du blokai: 1) įv. Vakarų demokr. T m-klų pažiūros; 2) marksistinės. 1) Prigimtinės T atstovai: K prigimtis - tai visuomenės sut. tarp jos narių valios išraiška; Normatyv. T: aukšč. galios Tn institucionalistai: K ne tik V, bet ir visuom. kaip korporatyvinės bendrijos aktas. Tai nesieja K paskirties, esmės su soc. grupių kova ar bendradarbiavimu, bet iš dalies yra akcentuojama. Bendras požymis: K paskirtis riboti V valdžią, nustatyti valdžios ribas. Pranc. K - chartija, kuri riboja valst, valdžią V. Rusijoje iki XVIII-XIX a. "Rusų tiesos": dekabristai: K - V įst. priimamas aukšč. valdžios revoliucijos išdavoje. Reguliuoja V teritorijos paskirst. ž. nuosav., luomų pan., žm. teises, K kontrolę, valst. organų sist. Valdžios K ne tik organizuota, bet ir ribota. Įv. laikotarpiais valdžios ribojimo supratimas keitėsi, bet K vieta išliko: XX a. - K tai ne T, o jėgos pritaikymas, arba - V teisėtvarkos...... 2) Pagr. skirtumas, skiriantis šią atmainą - skiriasi tik tuo, kad K klasių kovos rezultatas. Jos pagalba viena soc. klasė įtvirtina savo polit. viešpatavimą. M, E, L darbuose ši idėja vienaip ar kitaip akcentuota: arba rev. išdavoje, arba be jos. Tapo metodologiniu pagrindu, kur buvo vadovautasi soc. ideologija. Ar galima atmesti tas idėjas kaip nepriimtinas: g. atmesti kl. kovą, bet išlieka tai, kad K - socialinio kompromiso rezultatas. Jei I K priimtos be soc. sluoksnio kompromiso, bet dabar priimant K tas kompromisas yra (pav. LK irgi atskirų polit. idėjų kompromisas). Nors atmetam visumoj soc. doktriną, bet V pripažįsta kompromisus, priimant K. Tačiau K esmė nesuvedama į tautos ar soc. gr. interesus. Kompromisai tokiais kl.: dėl valdymo formų (galios) žm. teisių (ypač social. teisių) Gera ar bloga K - kiekv. V priima tokią K, kokios ji verta. Svarbu, kad K atspindėtų tautos mentalitetą. K nesuvedama į sąvoką - pagr. įst. - ji aukšč. galios įst. K koncentruota forma atspindi ir tradicijas, ir mentalitetą. K neatsiranda grynu pavidalu - tai perleista per mentalitetą ir atspindi siekius. 4) Konstitucijos turinio ypatumai palyginti su 1922 – 1938 m. konstitucijomis. Susijęs su K forma ir struktūra. K turinį sudaro visuma K normų, institutų bei principų, reguliuojančių visuom. sant. konkrečiai apibrėžtoje soc. gyv. sferoje. Du turinio elementai: 1) socialinis K turinys, 2) teisinis K turinys. 1) Soc turinį sudaro tie visuom. sant., kuriuos reguliuoja viena ar kita konstitucija. Kaip konst. sant. ratas patenka į K reguliavimo sferą: objektų ratas bei jų kaita atskirais laikotar. 2) Sudaro ta teis. materija, iš kurios susideda K kaip teis. aktas: K normos K principai K institutai Lemiamas vaidmuo tenka visuom. sant. Kokie sany. patenka į K reguliavimo sferą? Valdžios struktūra, kompetencija, santykiai tarp valdžių, valstyb. galios, f-jos žm, teisės ir laisvės. KT teorijoje visas K pagal soc. turinį skirstome į: A. liberaliosios K B. etatistinės C. liberalusis-doktrininis modelis. A. būdingas pirmosioms K XVIII a. pab-XIX a. pradžia. Būdinga ribotas K reg. dalykas - valst. valdžios struktūra, institucijų struktūra, jų sant., asmens polit. ir piliet. teisės. Tai atitiko tuo metu vyravusiai liberalizmo doktrinai polit-ekonom gyvenime. V paskirtis - nesikišti į ekonom. raidą ir apsaugoti savininko interesus. K ideologija grindžiama valdžios apribojimo ir žm. apsaugojimo nuo V doktrinos. Nebuvo ekonom. teisių, nes jos atsiranda tada, kai V sudaro galimybes tų teisių realizavimui. Teisės yra žmonių rankose. Ar tai vertinama kaip istor. liekana ar egzistuoja ir dabar? Egzistuoja. Gyvoji K leidžia senos K struktūros ribose V kištis, nekeičiant K turinio. Arba tą kišimąsi nustatant kt. įst. Nevisada apibrėžtos garantijos nuo per didelio valst. kišimosi. KT teorijoje: senose demokr. šalyse šis kišimasis ištaisomas praktika ir neformaliu V prisitaikymu. B. K ir įst. (visaapimančios K doktrina). K - naujas visuom. kūrimo įrankis, numatantis galimą valst. kišimąsi į visas sferas. Negali egzistuoti jokie sant. nenumatyti V -ėse. Susiformavo Rusijos 1918 m. K ir priimant kitas K. Soc. lagerio šalims ir jų K uždaviniai numatyti K apėmė visas gyv. sferas. Toks K teis. reglamentavimas nepalieka jokios individo autonomijos. Šio modelio atsiradimo aspektai: teorinis: savavališkas žingsnis pirmyn K teis. reglamentavime, praktinis: pakeitė visuom. savireguliacijos principą visišku V reguliavimu visose sferose - vyksta asmens nuvertinimas, į pirmą vietą iškeliant kolektyv. formą. Asmuo tampa, esant tokiam K modeliui ne politikos subjektu, o objektu. C. A. ir B. suderinimas. į K reg. sferą įjungiant sant. su visuom. reguliav. pagrindais, asm. statusas išplečiant sant. su V. Akcentuojama V veikla soc. sferoje. Optimalus V kišimosi ir visuom. savireguliacijos derinimas. Susiformavo tarpukaryje. Atspindėjo did. V vaidmenį ekon. sferoje (didžiosios depresijos įtaka, kur V galėjo kažką padėti). Išsivystė po II pasaul. karo Vok, Pranc. ir Ispan. K turiniui būdingas dėsningumas. Reg. obj. sferoje akcentuojamos tos problemos, kurios buvo iškilę tuo laikotaroiu (je total. V, tai pliuralizmo arba jei giliai agrarinė V, tai nuosavybės klausimai). Šiuolaikiniam K modeliui būdinga: išplečiama K regul. sfera, įjungiant visuom. org. pagrindus, išplečiant žm. t. ir l., tarpt. normų atspindėjimas ir t.t. Numatyti mechaniniai demokrat.-humanist. normų veikimui. K social. turinys nors turi bendrų bruožų - tai originalus Ta atspindintis V istoriją, tradicijas, raidos ypatumus, todėl skiriasi jų stilius: kalba, formuluotės. Teisinis turinys: 1. K normos - pagr. teis. materija, iš kurios susideda K. Toks sudėt. aktas susideda iš ne vienodų pagal savo reguliatyvinį pobūdį, apibrėžtumą, turinį normų, Normos skiriamos į grupes: *normos-taisyklės: tos K normos, kurios reguliuoja, reglamentuoja tam tikrus visuom. sant., numato sant. dalyvių teises, pareigas. Daugelis LRK 2-4 skirsnių normų. Išskiriami normos-tikslai, normos-definicijos ir normos-principai. * -pagal visuom. sant. reg. pobūdį: materialinės arba procedūrinės (procesinės). Materialinė - pav., nuo kiek metų gali dalyvauti rinkimuose. Procedūrinis numato procedūrų atlikimo tvarką. * organizacinės (institucinės): realizuojama steigiamoji K f-ja. Kalbant apie Kn įvairovę: nežiūrint n įvairovės (pagal poveikį) yra būdingas n neišbaigtumas, bet tai nereiškia K teis. reguliavimo neišbaigtumo. K normos t.b. taip sudėliotos, kad nebūtų galima jų įvairi interpretacija. Interpretuojant kyla problemų, todėl TT yra daug jų apibrėžimų. Normos-taisyklės - tokios n, kurios galėtų būti įvykdytos arba ne. Jos turi atitikti tokį elgesio variantą, kuris pilnai tą taisyklę atitiktų. Dalinis įvykdymas pažeistų normą. Principai: Konst. principai (pačiose normose) Išvedami iš viso K teksto Du bruožai: 1) principai palyg. su n platūs, bendri, nekonkretizuoti, dažnai kas būtų laikoma skirtingomis normomis, išreiškiama viename principe; 2) nurodo siekį, tikslą, T turėjimą, apibrėžia vertybę, kurios reiktų laikytis ar ginti tam tikromis priemonėmis. Šiuolaikinėje KT doktrinoje: K plačiąja prasme sudaro ne tik Kn esančios K tekste, bet ir principai ir idėjos, konkrečiai neįtvirtinti tekste, bet išplaukiantys iš K esmės. KT nutarimai dažnai remiasi apib. K principais, ar juos išvedant. Principų reikšmė svarbi aiškinantis Kn prigimtį, taikant jas, sprendžiant K teisingumo kl. Kiekvienos V K-joje yra įtvirtinti šie principai. KT teorijoje principai klasifikuojami atsižvelgiant į pobūdį, veikimo ribas: 1. universalieji 2. atskirieji (ypatingieji) 3. konkretieji 1. Universalieji atspindi bendražmogiškąsias savybes. Parodo K demokrat: - tautos suvereniteto principą: V valdžios šaltinis - aukšč. galios subjektas - tauta - teis. V principas: parodo V demokratiškumą: V institucijos savo sprendimus grindžia K ir T. Teis. V įst. turi remtis bendražmogiškomis vertybėmis. Ar yra Lietuvoje teis. V ? Yra. Šis principas atsirado XVIII - XIX a. - T viešpatavimas atitinkantis tautos interesus. LRK preambulėje yra teis. V principas (įtvirtinta kaip siekis). Teis. V principas - tam tikra valdžios institucijų funkcionavimo charakteristika. Mes turim K, turim dem. būdu išrinktą parlamentą, kuriame dem. savivaldą, žm. teisių ir laisvių hierarchiją. Visas LRK tekstas persemtas teis. V dvasia. - socialinis V principas: (tiesiogiai nesuformuluota) įtvirtinta V prievolę visą dėmesį skirti soc. visuomenės kl. Pradininkė soc. V, tą įtvirtinusi K, yra Vokietija. Nukreipta į piliečius, tautos gerovės prasme. LRK soc. V dvasia išvedama iš visos K teksto: V prideramai rūpintis pasenusiais piliečiais ir pan. - žm. teisių ir laisvių garantuotinumo principas: tai dem. V principas: susiję su K statikos ir dinamikos problema (nepakanka įtvirtinti teises ir laisves, nenustatant mechanizmo kaip tai įgyvendinti vid., išor.) - socialiai orientuotos rinkos ekonomikos principas: parodo V ekonom. polit. pagr. kryptis, aspektus. K 4 skirsnis. V reglamentuoja ūkinę veiklą taip, kad tarnautų bendrai gerovei. V nuosavybė kaip išskirtinė iš viešosios nuosavybės. Priv. nuosavybės institutas įtvirtintas tik 1990 m. Iki to buvo tik asmeninė nuosavybė. Asmen. nuosavybės objektai: būstas, asmen. vartojimo reikmenys. - valdžių paskirstymo principas: šiuolaikinės civilizacijos pasiekimas (idėja Ruso, Loko laikais, o praktika tik JAV). Tai šiuolaik. V atributas. Jei nėra padalijimo V negalima laikyti demokr. LRK įtvirtina ir suformuluota Konst. Teismo nutarimuose. Tai išplaukia iš konteksto. Nei viena valdžia negali spręsti kitos kompetencijos ribose. Seimo ir vyriausybės sant. - tai užtikrina K savo esybe. Laikinojo pagr. įst. laikotarpiu yra valdžių paskirstymas. Paskirstyme yra skirtumų de jure ir de facto. Polit. pliuralizmo principas: atsirado XIX a. II pusėj - XX a., susijęs su : a) visuom. susiskirstymu į polit. grupes; b) visuomenės demokratėjimo principą (pripažinus teisiška). K leidžia nuomonių, polit. srovių įvairovę, numato ir veiklos ribas. V nesikišdama į org. vidinę veiklą, numato jos ribas: neprieštarauti K ir įst. - tiesiog. ir atstovaujamosios dem. derinimo principas: kai gali 2. Būdingi arba tam tikrai atskirai V grupei arba tam tikram K modeliui (tai susiję) dem. centralizmo principas valdžių vienybės principas vienpartiškumas Šie principai prieštarauja universaliems principams. 3. Būdingi atskiroms K ir atskiroms V bei atspindi jų savybes. Nacional. V specifikos atspindėjimo principai: religijos viešpatavimas - islamiška V - Koranas. Čečėnija - negalioja įst. prieštaraujantis religijai. Būdinga šalims su budizmo, islamo religijomis. 5) Konstitucijos funkcijos Susijusios su K veikimu, taikymu, realizavimu. Funkcijų analizės, suvokimas leidžia išsiaiškinti K poveikio kryptis. F-ijos apibūdina K vid. būseną. Tai K savybių pasireiškimo būdas. Jose pasireiškia tikslinė pastovi, ilgalaikės K funkcionavimas. F-ijos apie K paskirtį išryškina K sugebėjimą veikti visuom. sant., polit. ir ideol. paskirtį. F-jos išreiškia K prigimtį, K taikymo praktiką. K f-jos iš vienos pusės atspindi K paskirtį, atskleidžia K pobūdį ir ypatumus. Funkcijos: 1) teisinės 2) ideolog. 3) polit. 1) sistematizuojanti KTm dalis, branduolys, V teisinės sist. dalis. K - reikšmingas savotiškas sistematizacijos faktorius, užtikrinantis T sist. dalių subalansavimą. Pasireiškia: numato principus, pradus. Dabar pastebimas T poveikis, išsiplėtimas, atsiranda naujų teis. reg. sferų.nauji T institutai, t.y. susiję su teis. reg. ribų išplėtimu ir to pasekoje naujų T aktų priėmimu. K ši f-ja pasireiškia nes numato svarb. pradus ir principus. K - svarb .vykd. proceso orientyras. Priimami Ta turi neprieštarauti K, atitikti K dvasią, principus, idėjas. Antras aspektas sistem. f-jos: K numato įst. leidybos pradu. K įtvirtintos institucijos, turinčios teisę priimti įst. Piliečiai gali pateikti įst. projektą ir Seimo pareiga jį svarstyti. Įst. leidybos pradai - tai institucijos teisė leisti įst. numato tautos dalyvavimo įst. leidyboje formas (referend., peticijos, įst. projektų pateikimas visuomenei susipažinti ir pasiūlymams pateikti). Jau numatytas ir mechanizmas per tam tikrus komitetus. Į Įst. rengimo Komit. kviečiami suinteresuoti asmenys išsakyti savo nuomonę. Tai vidinis K sistematizuojantis aspektas. Išorinis aspektas pasireiškia nustatant nac. ir tarpt. Tn suderinamumą. Reguliatyvinė f-ja apima poveikio į visuom. sant. formas: a) steigiamąją, b) teises suteikiančiąją c) apsauginė. a) teisė priimti K. Yra suformuluojamas V karkasas (institucijos). b) K įsteigdama V institucijas, numato jų kompetenciją. c) natūralus K poveikio į asmens santykius, kad užtikrinti sant. normalų funkcionavimą. K numato teis. mechanizmus, kaip konst. vertybės yra apsaugomos: teis. garantijos, inst. saugančios teises. 3) Politinė f-ja: pasireiškia polit. institucijų konst. pripažinimu ir jų statuso įtvirtinimu: per polit. partijas suteikia lygias galimybes kovojant dėl valdžios, kartu uždraudžiant veikas, galinčias sukelti negatyvias pasekmes visuomenėje. Įtvirtinant ir suteikiant politikos subj. galimybę civilizuotai rungtyniauti dėl polit. valdžios. 2) Ideologinė: įtvirtinant bendražmogiškąsias vertybes. 6) Konstitucijos vientisumo, tiesioginio taikymo ir viršenybės principai. Konstitucijos savybės K - sudėtingas jurid. reiškinys, į kurį negalima žiūrėti vienareikšmiškai. K - pagr. įst. (Vok. trad.). V gali turėti pagr. įst., bet neturėti K, kuri - vertybių koncentruota išraiška, gina žm. nuo V savivalės ir nubrėžia valdžios ribas. K savybės: K žiūrim ne kaip pagr. įst., o sudėtingą teisinį, polit , ideolog. dokumentą. Esmė ir turinys pasireiškia per K savybes. Išreiškia K kokybinius ypatumus, kaip T sistemos arba ideolog. sistemos. Savybės pasireiškia skirtingai; skirtingų modelių istor. tipų K. Vienur akcentuojamos polit, ideolog ir kt. savybės, kurios yra toje V, kas joje vyrauja (TSRS k - teisinis aspektas buvo antrame plane, iškeliant ideologiją). Pasaulinė K raidos praktika rodo, kad savybių akcentavimas keičiasi, keičiantis polit. santvarkai. Demokrat. V aiškinama kompleksiškai. K teisinės savybės: 1. savybė būti pagr. V įst., kuris remiasi tautos valia, 2. K viršenybė: K sant. su kt. T aktais. Negalioja joks įst., prieštaraujantis K .Įst. galios tol, kol nebus konstatuota, kad prieštarauja: a) ar įst., Vyr. nutarimas ar Prez. aktai: galima kreiptis į Konst. teismą, b) visi kiti ministerijų įsakymai: konstatuoja, kad prieštarauja K administracinis teismas. 3. K legitumumas (teisėto sinonimas). Siejamas su K yra, bet nėra K veiklos. Legitimumą garantuoja: K priimta tvarka, kurią nustato steigiamoji institucija (K priėmimas - steig. valdžios realizavimas). Demokr. KT doktrinoje laikoma, kad K yra demokratiška, jei ją priima tautos atstovai. Perversmo metu priimtos K yra ne legitiminės, nes neturi tautos palaikymo. Realumas: K nuostatos - protingose ribose nustatytas yra įgyvendinimo mechanizmas, realizuoja jas polit. režimas, numato suvereniteto įgyvendinimą, numato žm. t. ir l. Jei to nėra, K fiktyvi. 4. K stabilumas - reiškia tai, kad K nuostatos formuoja stabilią K tvarką, numato priemones jas įgyvendinti. Pagr. K nuostatos turi galioti tam tikrą apibrėžtą laikotarpį. Stabilumo ir dinamikos vienybė: gyv. nestovi vietoje ir K yra taisoma JAV K 200 m. ir nedaug pataisų. Tai stabili K. Laik pagr. įst. LR buvo nuolat keičiamas. Stabilumas kaip K savybė nereiškia absoliutaus stabilumo, t.y. K pagr. principų nekintamumas: tokių kaip suverenitetas, ]m. teisių primatas, kurie patvirtinti referendumų ar kt. demokr. būdu priimtų. 5. K- norminis aktas. Apibūdina K vietą teisinėj sist.. K - koncentruota forma išreikšta polit., ideol. ir kt. tautos savybės. 6. K - polit. dokumenta. tam tikrame polit. konsensuse. Tai polit. grupuočių bendradarbiavimo rezultatas. Visuomenės kompromiso rezultatas, kai įtvirtinama visuom. naudos vizija perleista per istor. prizmę. 7. Ideologinis dokumentas: pasaulėžiūros, požiūris į liber., demokr. institutus. Koncentruota teis. forma įtvirtinama pasaulėžiūra, kurią sąlygoja istorija, nūdiena ir t.t Konstitucijos taikymas Tai susiję su K kaip specif. Ta požymiais. K turinys (normos) nėra vienareikšmiškas pagal teis. apibrėžtumą. Tai sąlygoja problemų iškylimą taikant K. K tiesiog. taikymo problemos (kai vienos normos konkrečios, o kt. numato tik principus). Ta normų įvairovė didesnė nei kitose įst. K 6 str. - savotiškas antipodas soc. K doktrinai, kur yra principų visuma. K normų įvairovė jas taikant priveda prie problemų: dalis normų aiškios ir taikyme problemų nekyla (negalima drausti piliečiams grįžti į Lietuvą arba pirmą posėdį po rinkimų pradeda vyriausias narys). Kitur to aiškumo nėra: savivaldybių tarybos, Seimo , prez. rinkimus nustato įst.). Kaip realizuoti tokias normas? Jų veikimas yra netiesioginis, tačiau yra tam tikrų variantų: A. Jei turėsim omeny santykius tarp rinkėjų ir deputatų- tai ši norma nebus tiesiog. taikymo. Jei suvoksim Tn įpareigoja Įst leidėją parengti įst., tai Tn taikymas bus tiesioginis. B. K norma, kuri apibrėžia įst. leidybos subjektus: 50 tūkst. subjektų (įst. atsirado tik dabar). Gyv. atsakė, kai atsakė, kai buvo inicijuotas Pil. įst. ir tik tada atsirado: Pil. įstatymo iniciatyvos įst. ir Peticijų įst. Tai bus tiesioginis taikymas. KT teorijos požiūriu reiškia, kad taikyti įpareigoja įst. leidėją, vykd. valdžią taikyti K kaip tiesioginį aktą. K atskirų n realizavimas neįmanomas be kt. įst. K numato visos eilės įst. priėmimą, kure ją realizuoja. K kaip tiesiog. taikymo aktas tik kaip žm. teisių gynimo aktas. Tai susiję su teismų sprendimu, remiantis tik K normomis. 2) K priėmimo, keitimo, įsigaliojimo tvarka K vieta išskirt. pob. T sist. sąlygoja ir išskirtinę priėm., keit., įsig. tvarką. Tvarka atspindi KTT susiformavusią pobūdį apie dvejopą V valdžios pobūdį. Tokia K priėm., keit., įsig., išskiriant įst. leidžiamąją ir steigiamąją valdžias. Įst. leidž. valdžia - leidžia įst., suteikia K tam teises, o steig. valdžia - teisės priimti pačią K. Prancūzijoje: K tekstai nėra įst. leidž. valdžios išdava, kuri priklauso nuo tautos, o yra aukšč. valdžios. Rezultatas - K priėmimas. K priimama susikūrus V. Tai tikras steigiamosios valdžios aktas. I. Teis. K atsirandančios po II PK II. Pasikeitus polit. režimui (Vengrija) III. Kai daug pataisų ir K negali atspindėti visų sąlygų ją nuolat keičiant ir papildant. Steigiamąją valdžią įgyvendina: a) atstov. valdžios instit. b) rinkėjų korpusas c) V vadovas [Yra tiek gryname pavidale, tiek mišriame] Steig. instit: * steigiamasis (konst.) susirinkimas * parlamentas Po II PK steig. susirinkimų praktika paplito Pranc., Vok., Italija ir kt. Steig. susirinkimas - tautos atstovaujamoji institucija, skirta parengti ir priimti K. Kai kurios K numato tokį Steig. susirinkimą. Jie skiriasi pagal sudarymo būdą ir kompetenciją. Pagal būdą: tiesioginių ir visuotinių rinkimų pagalba; mišrus būdas: dalis tiesioginių ar ne rinkimų, dalis deleguojama V instit. ar visuom org. Sterig. susirinkimo praktika Lietuvoje yra žinoma. Pagal kompetenciją: * suverenus * nesuverenus. Suverenūs- kurie ir rengia ir priima K (1920 m. LT steig. susirinkimas - 1920 ir 1922 m. K / JAV Filadelfijos konventas, 1976 Portugal.). Nesuverenus - tik paruošia ir parengia K, o ji priimama tautos referend. būdu. 1992 m. LRK parengė AT, patvirtinta -K rengimo komisija. Steig. susir. nesuverenumas reiškia, kad šiuo atveju suvereni steig. valdžia priklauso tik tautai, kurią ji įgyvendina referend. keliu. Kiti būdai: Parlamentinis (kai parlamentas formaliai nelaikomas steig. valdžios instit. parengia ir priima K) Kai priima referendumu kaip savarankišku priėmimo būdu: projektą rengia vyriausybė ar diktatorius ir pateikia referendumui (Čilė, Kuba) Oktrojuotosios K (dovanotos, gautos, suteiktos). 1814 m. Pranc. K, 1889 m. Japonijos K, 1911 m. Monako K. Keičiantis polit. režimui (absol. => konst. monarchija), K tautai dovanoja monarchas arba metropolija parengia ir suteikia K savo kolonijom ( Didž. Brit. - Afrikos V) arba Lietuvos 1928 m. K priėmė prezidentas pritariant ministrų kabinetui. (Smetona - tautai). Būdo pasirinkimas - V reikalas, bet vertinama tai demokratiškumo ir nedemokr. principais. Oktrojuotos K yra nedemokratiškos. K keitimas Siekiant užtikrinti K realizavimą yra numatytas K padidintas apsaugos reikalavimas. K savybė - stabilumas. Siekiant užtikrinti realumą, kad atspindėtų soc. gyv. kitimą, t.b. galimybė K derintis prie gyvenimo, o stabilumas - pagr., esminių principų nekintamumas. Stabilumo garantija - K ypatinga keitimo tvarka. Griežtos K keičiamos sudėtingiau nei kt. įst. Lanksčios yra nerašytinės, todėl atitinkama tvarka keičiami parlamentiniai aktai sudarantys ją. Griežtumo aspektai: * materialinis * procedūrinis. Mater. susijęs su Steig. valdžios ribojimu - nustatomas, įtvirtinamos taisyklės, kad tam tikros Kn negali būti keičiamas: 1) žm. t. ir l. 2) K keitimo tvarka 3) V formos ir kt. Pranc., Italija - draudžiama keisti respub. valdymo formą. Tai Steig. valdžios ribojimas (nei tauta, nei referend. negali tų n keisti. Tas n priima tos V, kurios turėjo atitinkamų problemų). Tai ribojimai pagal objektą. Pagal galiojimo laiką: draudimas kisti K tam tikrą laiką po jos priėmimo (3-5 metai). Stabilizuoja konst. santvarką susiformuoti V. Po kurio laiko atsiranda sąlygos, kurias galima pakeisti. Pagal aplinkybes: kai draudžiama keisti K karinės, ypatingosios padėties atveju (tai grėsmė pil. t. ir l. suvaržymui). Viskas yra laikina (nieko nėra absoliutaus). Pakeitus K nuostatas gali tapti nedraustinomis. Procedūrinis griežtumas. K keitimo stadijos: K keitimo iniciatyvos teisės (LR 1/4 Seimo ir 300 tūkst. piliečių) pakeitimo priėmimas: pagal procedūras: a) K, kurių visi str. keičiami vienoda tvarka b) K, kurių atskiros normų grupės keičiamos nevienodai (kai kuriom - sustiprinta apsauga). Nustatoma normų hierarchija, o pagal tai ir keitimo tvarka: žm. t., valstyb. santvarka, valdymo forma, K keitimas. Keičiama: šaukiant Steig. susir. arba referend. arba kad ratifikuotų subjektas. LR yra padid apsaugos normų. K 1 str. - keičiamas tik refer., jei už pakeitimą virš 3/5 visų piliečių. K 1 ir 14 skirsniai - tik refer. būdu (paprastas refer. 50 % + 1). Lengvatinės sąlygos (numatytos baigiamuosiuose nuost.): kvalif. 2/3 visų Seimo narių dauguma taikant dvigubą votumą, tarpas tarp balsavimų 3 mėn.. Vėliau galima balsuoti iš naujo tik po metų. Įsigaliojimas Baig. nuost.: 152, 151 str. bei įstatyme dėl K įsigaliojimo tvarkos. Įsigalioja visoj Lietuvoj visiems subjektams. Sprendžiamas aktų ir K galiojusių iki K. Rezultatai patvirtinti 1992 10 31 d. Įst. ir kt. Ta galioja tiek, kiek neprieštarauja K ir nebus pakeisti įst. nustatyta tvarka. Kodeksų galiojimai pratęsti iki 2000 m. Aukšč. V valdžią reglamentuojantis įst. galios tol, kol išrinktas seimas nenuspręs kitaip. Deputatų įgaliojimo laikas (išrinkta 3/5 narių). Pagal 89 str.: kas bus prezidento vietoj iki jis bus išrinktas (parodo kad daugiau parlament. respublika). Konst. Teismo formavimo pradžios taisyklė: 3 - 3 m., 3 - 6 m., 3 - 9 m. Normų įsigaliojimo tvarka, kol nebus parengti įst. 3) Konstitucijos forma ir struktūra. Preambulė, sudedamosios dalys ir su tuo susiję klausimai. K turinys realizuojamas per jos formą. K forma - tam tikras turinio (išorinio išreiškimo, konstatavimo) išreiškimo būdas. K skirstymai pagal formą: a) arba vienas aktas b) arba keli aktai, kurie nustatyta tvarka įvardijami kaip K Pagal formą: 1) rašytinės arba 2) nerašytinės. Rašytinių K yra dauguma, apie 200 V, tai nustatyta tvarka priimtas norm. aktas, rašytinis dokumentas. Nerašytinės K turi kelis aspektus: A. tokios, kurios nėra išreikštos viename dokumente: visuma T principų, papročių. D.Britanija, N.Zelandija, Izraelis. Nuo 1215 m. Didžioji Chartijos iki šiol sudaro nerašytinę Anglijos K. Visų tų principų visuma neįvardinta kaip K. Tą soc. gyv. sferą reguliuoja principai, kuriuos paprastai reguliuoja K. B. kai K sudaro keli įst.: Švedijos K iš trijų aktų: valdymo formos, dėl sosto paveldėjimo, spaudos laisvės. Yra V, kur prie K yra eilė įst. (konstitucinių), kurie papildo K. [Šis skirstymas nėra precizinis: nenuoseklus, nes netenka prasmės, kai kalbam apie formaliąją K] 1. formalioji (periodinė) 2. materialioji (faktinė) Formalioj K tokia, kai įst. priimtas įst. atspindintis soc. jėgų konsensusas. Visais atvejais rašytinė. Materialioji - faktinis K įgyvendinimas: ir rašytinė ir ne, nes įjungiama ir K dvasia ir pan. Skirstymas pagal K nuostatų objektyzavimo pobūdį: * kodifikuotos * nekodifikuotos Kodifikuotos K primena formal., bet kt. aspektu: tokia, kai pačiame K labai nuodugniai išdėstyti kl., susiję su valdžios paskirstymu, žm. t. ir l. Yra ir dalinai kodifikuotų K - LRK: kai dalis K reg. sferų reguliuojama k tekste, o detalizuojama K pagrindu priimtuose aktuose. Nekodifikuota ( = nerašytinė) Pav., Suomijos, Švedijos Kokia prasmė? Jei iš pil. pozicijos (naudojimui) - gerai kodifikuota (Graikija, Portugalija). Dalinai kodifikuota irgi pakankamai patogi (tokių ir yra dauguma). K struktūra Susiduriame su Kn išdėstymu K akte tam tikra tvarka. K pagal struktūrą skiriasi. Tą lemia tradicijos, V formos, santvarkos formos. Vienų K stilius aiškus, kitų iškilmingas, pompastiškas - tą lemia įv. faktoriai. K struktūra (n išdėstymas) susideda iš sudėtinių dalių: A. preambulė B. pagr. dalis (pagr. turinio) C. baigiamoji nuostata D. gali būti priedai E. g.b. papildomos nuostatos Preambulė - K įvadinė dalis, nurodo K priėmimo : * tikslus * istor. priėmimo sąlygas *V politikos pagr. *kartais pil. teises ir laisves deklaruoja. Atspingi polit.-ideol. tradicijas. Forma įvairi: a) trumpos (iškilm. K paskelbimo formuluotė su K tikslais) arba b) plačios (apib. istor., raidos etapus ir perspektyvas, uždavinius vid. ir užsienio polit.) Preambulės išreiškiama K paskirtis demokratiškumui. Tai koncentruota forma įkūnijamos kūrėjų polit. teis. idėjos. Preambulės teis. prigimtis (norm. pobūdžio ar ne). Yra pripažįstama, kad K pream. esantis tekstas normas įkūnija tikrąja to žodžio prasme. Pream. nuostato vaidina lemiamą reikšmę interpretuojant K tikslą bei atskiras nuostatas. Joje suformuluoti K principai. LRK pream. įtvirtinta, kad mūsų valstybingumas siekia viduramžius. Statutai to laikmečio Europoje buvo pakankamai reikšmingi savo buvimu. Tautos suveren. įtvirtinimas ir jo tikslai: mes suteikiame vienodas teises neprikl. nuo rasės,...... Siekiai - atviros teisingos visuomenės, kur vyrauja savivaldos pradai kaip visuomenės funkcionavimo pagrindas, t.y. patys piliečiai, jungdamiesi į organizacijas, sprendžia gyv. kl. LRK pream. pakankamai išsami, atspindi pagr. dalykus. Reikšminga aiškinant K tekstą ir principus, interpretuojant K normas, atskleidžiant K turinį. Pav.: Konst. Teismo byla ar atitinka Seimo statuto pakeitimas K, ar atitinka teis. V principą. Pagr. dalis: struktūrą lemia įv. apl.: skyriai, straipsniai, §, § dalys ir kt. Pagr. sudėtinių elementų apimtis ir išdėstymą įtakoja K soc. turinys, priklauso dalinai nuo principų, kuriais remiantis konstruojamas K tekstas. Liberalios K siauros, etatistinės - išvystytos, plačios. Federacijos K - tekste dalys skirtos federac. teis. padėčiai, santykiams tarp federacijų nebus ek., soc., reg. K vidinę struktūrą įtakoja turinys. Unitarinė K jai bus kl. Nuoseklumas skirsnių priklauso nuo: principų, kuriais remiantis organizuojama V valdžia; nuo vaidmens, kurį K skiria vienai ar kitai V institucijai. Jei valdžios vienybę - pirmą dalį atstovaujamam organui. Jei valdžios padalijamos - tai struktūros priklauso nuo to vaidmens, kurį K skiria vienai ar kt. V institucijai: prezidentinė - prezid.; parlamentinė - parlam., seimas. Griežtos priklausomybės nėra. Šiuolaikinės K (ir LRK): greta klasik. V instit., kurie atspindi V paskirtį doktrinoje, atspindi ir naujas instit., kurių priedermė ginti žm. t. ir l. (jų nėra liber. K). Tai Seimo instit. - Seimo kontrolieriai (ombucmeno instit.). Vietos savivalda (atskiriama nuo kt. V instit. Atsispindi integraciniai procesai į tarpt. bendrijas. LRK susideda iš 14 skirsnių ir straipsnių, paprastesnė nei prieškario K. Baigiamieji nuostatai (įvairovė). Čia sprendžiami kl. dėl įst., priimtų iki K, tolimesnio likimo. Dėl instit. (iki K) teisinio statuso; kai kurių K n taikymas sąlygojamas įvykių ar terminų. LRK gana platūs (150 str. apie konst. įst. kaip sudėtinę K dalį). Aptariama kada įsigalioja K, o įsigalioja kitą dieną po oficialaus referend. paskelbimo, jei referend. pasisakys numatytas žm. skaičius. Specialios normos, numatančios galimybę keisti K lengvatinėmis sąlygomis. Sudėtinė LRK dalis - įst. dėl LRK įsigaliojimo tvarkos. K struktūra, nežiūrint į tai, kad K priskiriam prie moderniųjų, K vid. struktūra - labai įvairi. K klasifikavimas Išskirtinos kelios klasifikacijos. Klasifikacijos, kurios atsirado KT teorijoje (XIX a. II pusė) ir atspindėjo esminius K požymius. Kriterijai priimtini ir dabar (jie įvairūs). Pagal K įtvirtintą V valdymo formą: * respublikinės (įtvirtina resp. vald. formą): 1) prezidentinė 2) parlamentinė 3) mišri * monarchinės: 1) absoliutinė monarch. 2) konstitucinė monarch. : dualisitnė Pagal objektyvizavimo formą; I. 1) rašytinės II. 1) kodifikuotos 2) nerašytinės 2) dalinai kodif. 3) nekodif. Pagal politinė santvarką: 1) socialistinio modelio 2) buržuazinio modelio Pagal V santvarkos formą: 1) unitarinių V 2) federacinių V Klasikiniai konfederacijos teiginiai keičiasi, keičiantis sąlygom, t.y. konfed. organai, kurie priima įst., privalomus visoms V. Pagal režimą: 1) demokratinės 2) autoritarinės 3) totalitarinės 4) fašistinės Pagal laiką: 1) laikinos 2) pastovios. Pagal K keitimo tvarką (visos K ar jos dalies): 1) griežtos (kietos) - nekeičiamos, pastovios 2) lanksčios- keitimo tvarka yra liberalesnė Pagal priėmimo būdą: 1) oktrojuotosios (dovanotosios) 2) tautos referend. būdu priimtos 3) parlamento priimtos 4) mišriu būdų priimtos. 8) Priimtos Konstitucijos pataisos ir jų numatomi projektai. VI tema: žmogaus teisių ir laisvių prigimtis 1) Bendroji teisių ir laisvių kaip politinių vertybių ir teisinių konstrukcijų samprata. Tai viena aktualiausių problemų, iškilusios jau senovėje (Ciceronas, Lokas). Prigimtinių teisių problema - žm. t.l. šaltinis. Kas suteikė teises: religinės m-klos; Monteskje, Ruso veikalai. Teor. doktrinos įgauna polit. teis. pavidalą: JAV neprikl. deklaracija, Pranc. žm ir piliečių t. deklaracija - principinė nuostata visiems šiuolaikiniams su tuo susijusiems aktams. Ir KT žm. t. ir l. institutas yra pagrindinis, paskirtis - apsaugoti žm. t. nuo V savivalės, piktnaudžiavimo. Filosof.: laisvė - aukšč. vertybė (po gyvybės). Dabar susiformavo aiškus laisvės turinio supratimas laisvės santykyje su valdžia (JAV neprikl. deklaracija). Prigimtinio žm. t. ir l. pobūdis, V ribojama susitarimo pagrindu. Prigimtinės ir neatimamos teisės (pagal Loką): - laisvė, - nuosavybė, - priešinimasis pavergėjams. Žm. t. ir l. prigimtyje Lokas padėjo pagrindus šiuolaikinei civilizacijai žm. t. ir l. srityje. Konstitucinis žm. t. r l. įtvirtinimas praėjo etapus (žm. t. ir l. kartos): I karta: tos t. ir l., kurios buvo suformuluotos buržuazinėse revoliucijose ir atsispindėjo K ir įstatymuose. Asmeninės ir polit. žm. t. (jų įgyvendinimui nereikia V kišimosi). Tai sąžinės, religijos laisvės teisė į gyvenimą. II karta: kovoje dėl materialinės padėties ir kultūrinio statuso (pozityvioji T) reikalingas V dalyvavimas ir užtikrinimas. Vokietijos kanc. Bismarko politika XIX a. pab.: teisė į darbą, soc. aprūpinimas, išsilavinimas. Įtaką darė polit. jėgų sprendimas, kad taptų demokratinėmis teisėmis (įtvirtintos tarptaut. dokumentuose). Skirtumai tarp I ir II: I ir II prigimtis, II - aktyvus valdžios vaidmuo sprendžiant problemų užtikrinimo įgyvendinimą. III karta: žm. ir tautų teisės: į taiką, sveiką aplinką (ir žm. ir visuomenei) - kolektyvinės teisės, nes įgyvendina visų asmenų grupių. Kolektyvinio individo sąvoka (Kantas) tik dabar įgauna apčiuopiamą formą (kaip tautų apsisprendimo teisė). Iš pradžių žm. t. ir l. doktrinos kūrimas (kai kurios V), XIX a. antroje pusėje - valstybių praktika, bendri principai: - dėl kariaujančių statuso (Raud. kryžius) - vergijos draudimas ir kt. II PK poveikiu V stengėsi statyti pagrindus visoms V. Šie principai išreiškiami tezėmis: - visi žm. laisvi nuo gimimo ir niekas negali jų atimti - šių teisių gynimas pagrindinė V priedermė. - laisvė (daryti viską, kas nekenkia kitam žm.). - žm. t. ir l. negali būti absoliučios, jos ribojamos tokia pat kito žm. būsena (lygios galimybės - laisvės pagrindas). Žm. lygiateisiškumas prieš įstatymą. - laisvės ribos t.b. nustatomos tik įstatymu (įst. - laisvės matas, jei kalbame apie demokratinę V). Žm. t. ir l. principai. - etatistinė: leidžiama viskas, kas neuždrausta - sociotarinė: leidžiama, ką leidžia V. Prigimtinės t.ir l. objektyvizuojamos per KT (leidžia suvokti ribas). Nė vienas teisių katalogas neišsemia teisių turinio. LR KT kalbėdama apie tai - negalima nustatyti žm. l. ir t. katalogo. K - tai nebaigtinis katalogas. Gali atsirasti naujų žm. t. ir l. vystantis žmonijos pažangai. Žm. t. ir l. ribojimas (nėra absoliutinių t. ir l.). Galima tik užtikrinant bendrą interesą. Tai ir sudaro mokymo apie žm. t. ir l., konstitucinio žm. t. ir l. instituto pagrindą. Realizavimas K 28 str. Iškyla problema, kaip riboti, kaip užtikrinti visuomenės interesą. Riboti galima tik įstatymu (ne bet koks biurokratas ar vyriausybė gali nustatyti ribojimo ribas). Kiek galios ribojimas (K 23 str.). KT doktrina (pagal Konst. Teismą): ribojimas turi atitikti visuomenės interesus. Ribojimas neturi paneigti teisės esmės. Kam atiduoti prioritetą, iškilus kolizijai (dviejų konst. vertybių prieštaravimas, pav., alkoholio ir tabako reklama). Informacijos laisvės problema: (Konst. Teismų bylos) problema yra kiek yra apginamas žm. privatus gyvenimas (kur ribos). Ar galima atimti nuosavybę (3 principai): - tik pagal įstatymą - ribojant visuomenės interesus - tik teisingai atlyginus. Tarptautinis žm. teisių reglamentavimas XIX a. II p. palaipsniui formuojasi bendra praktika. Pasiekimai siejami su II PK pasekmėmis. JT veiklos rezultatai. Pagrindiniai principai ek. ir polit. veikloje. 1950 Europos žm. t. ir l. apsaugos Konvencija. Ratifikuota LRS ir turi įst. galią Lietuvoje. Mūsų T aktai derinami su šio akto reikalavimais. Konst. Teismo išvadoje: prigimtis Konvencijos ta, kad detaliai nenumato, kaip įgyvendinti - svarbu išlaikyti principus. Konvencijos reikšmė - tarpt. standartas, į kurį turi lygiuotis V, kurios laiko save demokratinėmis. Žm. ir piliečių t. ir l. sistema LRK. Pagrindinės ir spec. laisvės Palyginti K ir projektų formuluotes. Pripažinta, kad K katalogas šiuo kl. atitinka tarpt. standartus, Žm. t. ir l. instituto principai Žm. t. ir l. skirstymas pagal žm. t. ir l. Konvenciją (1950 m.): - socialinės-ekonominės, - politinės, - asmeninės, - gali būti ir kultūrinės. Kriterijai įvairūs ir klasifikacijų l. daug. Social.-ekonom. teisės yra II kartos. Jų atsiradimas - kompromisas. Kodėl nėra teisės į darbą? Yra K modeliai: vienos nustato principą - jei K yra įtvirtinta teisė į darbą, tai V turėtų tą užtikrinti. Ar K numato nemokamą gydymą? Nėra. Žr. įstatymus: politinių partijų, visuomeninių organizacijų, finansavimo, religinių bendrijų įst. K 46-47, 51-52 str. Kas yra tautos gerovė? Pensijos? Ar turi užsidirbti? Ar V pareiga išlaikyti . V turi būti vienodai, bet diferencijuotai teisinga visiems. Pripažinta, kad ekonom. t. ir l. - prioritetas piliečiams. Valstybė turi užtikrinti šias teises. Dėl nevienodo valstybių ekonom. išsivystymo visos negali vienodai užtikrinti. Rengiant K, ne visada tiksliai panaudotos sąvokos (pav. piliečio). Prie prigimtinių - teisė į nuosavybę kaip kitų teisių garantas. Polit. teisės - skiriamos tik piliečiams. Konstitucinės ir prigimtinės teisės. Konstitucinės žm. pareigos ir prievolės sąvoka, pagrindiniai bruožai T - K ir įst. numatytų galimybių viena ar kita kryptis. Pareiga atlikti tam tikrus privalomus veiksmus kyla iš susitarimo. Konst. teisėje viena šalis turi teisę, kita - pareigas. Teisės ir laisvės yra susiję reiškiniai .KT pareigų problema susijusi su K modeliu ir polit. santvarka: etatist. K - V kišimasis. Pareigų daug daugiau nei demokratinės V konstitucijoje. Demokratinės V - vieningas t. ir pareigų principas: kiekv. teisė suformuluoja pareigą. K pareigų suvokimas l. įvairus (moralinis, polit.). Demokr. V numato minimumą pareigų: - pareigos V-bei - visuomenei - šeimai [skirstymas pagal objektą]. LRK be klasikinių pareigų. Atsiranda pareigų susietų su XX a. aktualijomis: - 53 str.: pareiga ir žm. ir valstybei, - 139 str.: V gynyba - teisė ir pareiga (pasireiškia jų vienybė; skirta piliečiams) realizavimas siejamas su prival. ar altern. karo tarnyba (reglamentuotas spec. įst.). - 41str. - pareiga mokytis (iki 16 m.). To nevykdo nei V, nei valstybės institucijos. - tėvų ir vaikų tarpusavio bendravimo pareiga (grandininė reakcija, įtakota ir valstybės), - mokesčių mokėjimas. 2) Žm. Teisių ir laisvių įtvirtnimo paskirtis (funkcijos) Reali K - atitinkanti soc. gyvenimo lygį, o taip pat nuostatų įgyvendinimu pagrįstos sistemos garantija. Sistema priemonių nustatytų K t. ir l. realizavimui. Tai lemia ir tradicijos, ir K modelis. Soc. K - ekonom.-polit., ideolog. garantijos yra numatytos. Lietuvoje yra tokio K garantijos: • politinės (teorinės) • ekonominės (visiems piliečiams jų nėra: tam tikra garantijų sist. numatyta tiems visuomenės nariams, kurie patys dėl obj. priežasčių negali pasirūpinti - invalidai, ligoniai, pensininkai). Egzistuoja valstyb. institucijų sistema, kad užtikrinti piliečių t. ir l. garantijas: - teismai (visų lygių ir Konst. Teismas) - Seimo kontrolė - lygių galimybių kontrolierius - spauda (tik kaip pav.) - korporatyvinės organizacijos, susijusios su žm. t ir l. Tai valstybės arba vidinės garantijos. Tarptautinės žm. t. ir l. garantijos. 1950 m. Konvencija => Žm. teisių teismas: a) išsemtos visos nacionalinio teisminio gynimo priemonės, b) terminas skaičiuojamas nuo paskutinio sprendimo (ne daugiau 6 mėn.) VII tema. Pilietybė ir jos neturintys asmenys. 1) Bendroji pilietybės samprata. LR pilietybė Reikšminga KT problema. Reikėjo spręsti istorinių persilaužimų momentais (1918, 1989-90). Teisinis reglamentavimas ir analizė. Pilietybės santykių reguliavimo ribos. Pilietybės atsiradimo istorinės ribos. - pilietybė įgaunama kartu su V - apie XIV a. Lietuvos Statutams garantavus bajorų žemių teises (aktyv. ir pasyv. teisės į seima). - paskutinis Žečpospolitos padalijimas. 1861 reformos pasekmės. Pagal Normantą, XX a. I dešimtmečio 1918-19 m., priėmus pamatinius V dėsnius, taip pat yra istorinės ribos. Atsikūrusiai V svarbu apibrėžti piliečių ratą, kuris įvardintų atsikuriančią tautą (taip pat ir 1989-90m.). Pilietybė apibrėžiama įv. aspektais. Pagr. požymiai - asmens ir V ryšys. Santykiuose su V žm. gali bendrauti kaip: asmuo-pilietis asmuo be pilietybės asmuo su keliom pilietybėm. Tai teisinis (teisinis-polit.) ryšys tarp asmens ir V. Valdinys ir pilietis. Valdinys => anksčiau. Tai fizinė priklausomybė nuo valdovo (esant monarchijai). Pilietis => dabar. Asmens statusas - tai teisės, laisvės, pareigos, principai, o kai kur pilietybė. Bendražmogiškas teises turi visi asmenys, nepriklausomai ar turi pilietybę. Ryšys neribotas laike ir erdvėje. V gina ir saugo savo piliečius tiek teritorijoje, tirk ir už jos, ir tai vyksta tol, kol žm. miršta arba netenka pilietybės. Pilietybė reiškia į visišką tos jurisdikcijos patekimą. Taip pat suteikia piliečiui visas t. ir p. bei polit. teises. Pilietybė suvokiama kaip ryšys tarp V ir asmens. Kaip Tn reguliuojanti pil. sant. visuma arba kaip atskiras KT institutas. Du etapai: atitinkanti V po I PK: laik. pilietybės įst. 1919 01 09 ir laik. įst. apie Lietuvos pilietybę: logika grindžiama kraujo teisės principu - įgyjant pilietybę gimimo būdu. Pilietybę apsprendžia tėvų pilietybė. Mokestis už pilietybę užsieniečiams buvo l. didelis. Iki 1939 m. daug papildymų ir dabartinė: atsispindi ir dabar. Pilietybė nėra taikoma asmenims, kurių darbas - vien tarnavimas Rusijos valstybei. Žemės (Saulės) principas - pilietybė priklauso nuo teritorijos, kur asmuo gimė. Apie pilietybę visos K (1922, 1928, 1938). Dviguba pilietybė - asmuo turi dviejų V pilietybes. Kodėl atsiranda? Kaip tai vertinti? Kaip to išvengti? Kaip V reguliuoja šiuos klausimus? Atsiranda dėl įstatymų reguliuojančių pilietybę kolizijų (vienose - kraujo, kitose - Žemės principas). Tuo tarpu dėl kolizijos žm. gali prarasti bet kokią pilietybę. Vertinimas iš KT pozicijų: problema ta, kad iškilus karui tarp V, kurių pilietybes turi - už ką kariauti? Reikšminga V atkuriančioms valstybingumą. LRK požiūris į dvigubą pilietybę. 1922-1938 m. buvo draudžiama. Kaip garantijos užkirsti kelią kt. V pilietybėms. 1928 m. K draudžia, bet paliko galimybę išsaugoti tiems, kurie išvyko į JAV. 1938 m. K nedraudė, bet pavedė reguliuoti įstatymui (pasižiūrėti, nes įžvelgiamas tęstinumas 1989 ir 1992 m. K). 1940 m. tapome Sąjungos piliečiais su dviguba pilietybe. 1989 m. K pataisa dėl Lietuvos pilietybės galiojimo. Tai susieta su referendumu, idant apibrėžti ratą, kuris atkurs V. Buvo du galimi variantai: - pilietybės įst. (Latvija) tik tie, kurie ją turėjo iki 1940 m. (galėjo sukelti įtampą). + pasirinko Lietuva. "Nulinis" variantas. 1989 lapkritį Pilietybės įst. - pereinamojo laikotarpio pilietybės įst. - piliečiai - turėję pilietybę ir visi šio įst. įsigaliojimo dieną gyvenę Lietuvoje su teise per 2 metus apsispręsti, ar jie: piliečiai ne piliečiai nuolat gyvenantys užsieniečiai 1991 12 05 Pilietybės įst. rengimo problema: išeivijos pilietybė (kovo 11 d. užtikrinus V tęstinumą neužtikrino pilietybės tęstinumo). 1995-96 pataisos. Nuostata, kad asmenys turėję pilietybę iki 1940 06 15 automatiškai tampa piliečiais, o tik įgijimas po 1995 m. 4) Pilietybės įgijimo bruožai Pilietybės įst. numato: 1) gimimo būdu; 2) įgyvendinant teisę į pilietybę; 3) natūralizacijos būdu (suteikus pilietybę); 4) optavimo būdu; 5) kt. atvejai, numatyti įst. 1 str. apibrėžia Lietuvos piliečius. Logika: 1 str. 1 p. - susijęs su 17 str.: LR pil. ir asm. iki 1940 06 15 turėję pilietybę, jų vaikai ir vaikaičiai, jei šie asmenys nerepatrijavo iš Lietuvos. 17 str. numato išeivijos pilietybės problemų sprendimą. Pripažįsta ir Žemės, ir kraujo principus, pirmenybę suteikiant kraujo principui. Kraujo principas - abu tėvai yra Lietuvos piliečiai - vaikai LR piliečiai; skirtingos tėvų pilietybės - vaikas LR pilietis. Žemės principas: numatyti du atvejai taikomi grynu pavidalu: - pamestinukas, rastas LR, jei vėliau nepaaiškėja tėvai, - jei gimsta vaikas, kurio abu tėvai - asmenys be pilietybės. Tai atitinka tarptautinius dokumentus. 1961 m. JT Konvencija tai numato. Pilietybės suteikimas - natūralizacija. 12 str. Sąlygos: terminas (10 m.), K pagrindai, kalba, nuolatinis pragyvenimo šaltinis, asmenys be pilietybės arba tokie piliečiai, kurių pilietybė prarandama įgijus naują. Lengvatos: - sutuoktiniams, - tremtinių vaikams. Neteikiama: 13 str. (kaip ir tarpt. praktikoje) numato kvalifikacinius egzaminus chroniškiems alkoholikams, narkomanams. Pilietybės suteikimas- išimtinė V teisė (galutinį sprendimą priima pati V, nors ir atitinka visus reikalavimus). Saikstoma su priesaika. 17 str. teisės į pilietybę išsaugojimas: asmenys, turėję pilietybę iki 1940, jų vaikai ir vaikaičiai neterminuotai išsaugo ją ir gali kada nori realizuoti (gali atvažiuoti be vizos, nėra imigracinių reikalavimų). Dvi asmenų kategorijos: - iki 1940 m., jei jie nerepatrijavo iš Lietuvos (grįžimas į etninę tėvynę - Klaipėdos vokiečiai) - lietuvių kilmės asmenys: tėvai, seneliai, laikę save lietuviais (turi atsisakyti kt. pilietybės, grįžti į Lietuvą). Kodėl nesuteikta pilietybė: 1) ne visi nori tapti LR piliečiais 2) kitų valstybių įst. labai griežti dėl kt. pilietybės įgijimo 12 str. 2 d.: K lyg ir nedraudžia pilietybės, bet nurodo į įst. 16 str.: antra LR pilietybė duodama: už nuopelnus Lietuvai, neatsisakant kt. pilietybės. 17 str.: savotiškas dvigubos pilietybės toleravimas. Atkreipti dėmesį: - Prezidentui pataria pilietybės reikalų komisija, - optavimas (pil. įgijimas, keičiantis V teritorijai pagal tarpt. sutartį). Užsieniečių teisinė padėtis => skaityti užsieniečių teisinės padėties įst. Teisiniai režimai, taikomi užsieniečiams: - nacionalinis: tokios pat t. ir l. išskyrus įst. nurodytas ir K išimtis bei atitinka tarpt. standartus. 1995 m. Pabėgėlių įst. - didžiausio palankumo:tokios pat kaip ir trečiųjų šalių piliečiams. - specialus.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!