Kompiuterių raidos istorija

Kompiuteriui, panašiai tokiam, kokį turime šiandien, dar labai nedaug metų – vos pusšimtis. Tačiau žmogus nuo seno bandė kurti įvairias priemones, kurios palengvintų intelektinę veiklą – pirmiausia, skaičiavimus. Naujovių kūrimas visuomet yra sudėtingas procesas, kuriame persipina kūrėjų fantazija, įvairių dalykų teorijos, praktinis poreikis. Užbaigdami vadovėlio dalį apie kompiuterius, šiek tiek apžvelgsime kompiuterinės technikos kūrimą, pradėdami net nuo mechaninių pirmtakų.
Pirmoji skaičiavimo priemonė buvo rankų ir kojų pirštai. Todėl natūralu, kad nauji didesni skaičiai (drauge ir skaičiavimo sistemos) buvo sudaromi, remiantis pirštų kiekiu.
Vėliau imta naudoti įvairius daiktus: lazdas su įpjovomis, virves su mazgais. Pagaliau atsirado abakas (V a. pr. m. e.) – lenta, suskirstyta į juostas (skirsnius), ant kurių dėliojami akmenukai. Abakas buvo naudojamas ilgai – beveik visa žmonijos istorija mini jį. Kiekviena šalis ką nors tobulindavo, keisdavo. Tik žymiai vėliau ėmė rastis mechaninės mašinos.
Pascalina. Vieną iš tobulesnių mechaninių skaičiavimo mašinų, išlikusių iki šių dienų ir turėjusių didelę įtaką kitiems mokslininkams, 1642 metais sukūrė prancūzų mokslininkas Blezas Paskalis (Blaise Pascal, 1623-1662). Jaunasis Blezas, ilgas valandas padėdamas tėvui, tuometiniam mokesčių rinkimo valdininkui, skaičiuoti pinigus, sugalvojo įrenginį, galintį atlikti sudėtį ir atimtį. Amžininkai įrenginį pavadino „Pascalina“ (17.1 pav.). Jį sudarė ratukai, ant kurių buvo užrašyti skaitmenys nuo 0 iki 9. Ratukai turėjo dantračius. Apsisukęs vieną kartą, ratukas užkabindavo gretimą ratuką ir pasukdavo jį per vieną skaitmenį. B. Paskalio taikytas „surištų ratukų“ principas buvo naudojamas beveik visuose vėliau sukurtuose mechaniniuose skaičiuotuvuose.
B. Paskalis vėliau tapo žymiu matematiku ir filosofu, tačiau jo nuopelnai kompiuterių istorijai prisimenami iki šiol. Jo vardu pavadinta viena iš populiariausių programavimo kalbų – tai Jūs žinote.
Pirmoji automatinė mašina. Prancūzas Žozefas Žakardas (Joseph Jacquard, 1752-1834) 1801 metais sukūrė visiškai automatizuotas stakles (17.2 pav.). Staklės buvo valdomos perforuotomis kortomis – perfokortomis – kartono stačiakampiais su pramuštomis skylutėmis. Kiekvienam šaudyklės ėjimui daroma atskira korta. Šitaip būdavo užkoduojamas visas audimo raštas. Tačiau kortų reikėdavo labai daug. Pavyzdžiui,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!