Kompiuterių raida (istorija)

Nūdienis kompiuteris dar labai jaunas - jam vos pusšimtis metų. Tačiau žmogus nuo seno stengėsi kurti įvairias priemones, kurios palengvintų jo intelektualinę veiklą - pirmiausia skaičiavimus, ėmė atsirasti įvairiausios mechaninės mašinos.
Prieš 2300 metų Aristotelis sukūrė matematinę logiką.
Pirmuosius mechaninius skaičiavimo įrenginius dar antikos laikais naudojo matematikai, inžinieriai bei prekeiviai. Kinijoje ir Japonijoje prieš keletą tūkstančių metų prieš Kristų jau buvo naudojami skaičiuotuvai(lot.k. abac), sudaryti iš karoliukų – kalkulių, pritvirtintų prie specialaus rėmo.
1642 m. Blezas Paskalis sukūrė mechaninį kalkuliatorių “Paskalina”, kurį sudarė ratukai, ant kurių buvo užrašyti skaitmenys nuo 0 iki 9. Apsisukęs vieną kartą, ratukas užkabindavo gretimą ratuką ir pasukdavo jį per vieną skaičių. Pagrindinė yda – sudėtingas operacijų atlikimas.
1673 m. G.V.Leibnicas sukūrė mechaninį kalkuliatorių, kuris lengvai atlikdavo aritmetines operacijas. Taip pat Leibnicas nagrinėjo ir aprašė diferencialinį ir integralinį skaičiavimus, dvejetainę skaičiavimo sistemą.
1804 m. Žozefas Žakaras sukūrė visiškai automatizuotas audimo stakles, kurių darbas buvo programuojamas perfokortų rinkiniu.
Čarlzas Babidžas dažnai vadinamas šiuolaikinės skaičiavimo technikos “tėvu”. 1822 m. jis sukūrė skirtuminę mašiną, kurios pagalba buvo nustatinėjamos 2-tros eilės daugianarių reikšmės 8-nių ženklų tikslumu. Tačiau ji galėjo atlikti tik vieną užduotį. 1833 m. nutarė sukurti universalią programuojamą skaičiavimo mašiną ir pavadino ją “analizine mašina”. Tačiau ją realizuoti būtų buvę problematiška, todėl ji nebuvo pagaminta. Č.Babidžas nepaliko jos aprašymo.
Detalus “analizinės mašinos” aprašymas išliko Č.Babidžo bendradarbės Augustos Ados Bairon - Lavleis dėka. Ada parašė straipsnį ir komentarus apie analitinę mašiną, kuriuose 1-ą kartą pavartojo programos ciklo ir mašinos ląstelės sąvokas, nurodė kad galima dirbti ne tik su skaičiais, bet ir su simboliais. Šie nuopelnai leidžia ledi Ava Lavleis vadinti pirmąja programuotoja pasaulyje.
1. įvesties įrenginys informacijai įvesti (Č.Babidžas naudojo perfokortas);
2. atmintis skaičiams ir programinėms komandoms saugoti (Č.Babidžas naudojo perfokortas);
3. valdymo įrenginys programos vykdymui kontroliuoti;
4. aritmetinis įrenginys (Č.Babidžas jį vadino “malūnu”);
5. išvesties įrenginys (Č.Babidžas naudojo perfokortas).
1890 m. Hermanas Holeritas laimėjo efektyvaus gyventojų surašymo duomenų apdorojimo konkursą. Jo sukurtas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!