Viskas apie kompiuterių raidą

Kompiuterių raida • Blaise Pascal – mechaninis kalkuliatorius – 1642 m. • Charles Babbage – skirtuminė mašina – 1822 m. • Herman Hollerith – perfokortų tabuliatorius, IBM firma – 1890 m. • Konrad Zuse – universali dvejetainė skaičiavimo mašina Z-1 – 1934 m. Kompiuterių kartos • ~1950 m.: ENIAC, EDSAC. Didelių matmenų, menko patikimumo, neekonomiškos lempinės mašinos. Jose pradėta naudoti programinė įranga, saugoma mašinos atmintyje, pvz.: operacinė sistema. Programuojama mašininiais kodais, darbo greitis iki kelių dešimčių tūkst. op./s. • ~1960 m.: IBM 1401. Tranzistorinės, patikimos, ekonomiškos, nedidelės mašinos. Išorinė atmintis realizuota magnetiniuose diskuose, informacijai išvesti panaudoti displėjai. Programuojama algoritminėmis kalbomis. Darbo greitis iki 1 mln. op./s. • 1964 – 1965 m.: IBM S/360, B2500. Mašinos, kuriose naudojamos mikroschemos, sukurtas pirmasis mikroprocesorius Intel 4004, mikrokompiuteris PDP-8, pirmasis asmeninis kompiuteris, grafinis manipuliatorius “pelė”. Darbo greitis - iki šimtų mln. op./s. • ~1980m.: Superkompiuteris - CRAY1. Kompiuteriuose naudojamos didžiosios integralinės mikroschemos, atsiranda globalieji kompiuterių tinklai, kompiuteriuose naudojami optiniai kompaktiniai diskai (CD-ROM), daugialypė terpė. • 1990m. bendras JAV ir Japonijos projektas. Nauja architektūra, panaudojant duomenų srauto principą, manipuliuojant su daugiau nei 500 lygiagrečiai veikiančių procesorių (cluster); labai aukšto lygio programavimo kalbų naudojimas; bendravimas operatoriaus kalba, darbo greitis didesnis nei 1 mlrd. op./s. Ateities kompiuteriai • Neuroniniai kompiuteriai, imituojantys žmogaus nervinių ląstelių – neuronų tinklą, modeliuos žmogaus smegenų procesus; • Optiniai kompiuteriai, kuriuose elektrinius krūvius pakeis šviesos impulsai, o juos perduos lazerio spinduliai; • Nanomolekulinės struktūros kompiuteriai, kuriuose 1 bitas bus tik 1 atomas; • Biologinės struktūros kompiuteriai, kuriuose bus naudojamos gyvo organizmo ląstelės. Asmeninių kompiuterių istorija • 1971 m. du amerikiečiai Steve Jobs ir Steve Wozniak garaže surinko kompiuterį, kurį pavadino “Apple”. • Vaikinai įkūrė firmą, ir 1976 m. rinkoje pasirodė pirmasis pramoninis asmeninio kompiuterio variantas “Apple-2”. • Tais pat metais įkurta firma “Microsoft”. Klasikinio von Neuman’o kompiuterio struktūra • • CPU, apjungia operacinį (duomenų procesorių) ir valdymo (komandų procesorių) įtaisus; • Atmintis, kurioje saugomi visi duomenys ir programos; • Įvedimo ir išvedimo įtaisai - kompiuterio ryšys su aplinka; • Ryšio įtaisai (magistralės) - užtikrina informacijos mainus tarp visų kompiuterio įtaisų. von Neuman’o kompiuterio architektūra • Von Neumano architektūros funkcionavimo principo esmė - operacija atliekama visuomet su lastelės, kuri nurodyta komandoje, turiniu, neatsižvelgiant į tai, ką šios lastelės turinys reiškia. • Šis principas – tai minimalios atminties panaudojimo principas. Mažiausias identifikuojamas informacijos vienetas kompiuteryje - dvejetainis vektorius, kurio ilgį pažymėsime L. Šis vektorius von Neumano kompiuteryje atitinka tokiu informacijos tipus: • komandas, • duomenis (skaičius, dvejetainius vektorius ar simbolius), • atminties lastelių arba įvedimo ir išvedimo įtaisų adresus. • Šiuolaikiniuose kompiuteriuose (ne von Neumano tipo) galima sutikti ir kitokius informacijos tipus: • tegus (tags) - bitų grupes, kurios nurodo palydimos informacijos tipą; • informacijos vienetų deskriptorius; • informacijos vienetų identifikatorius (vardus). Funkcinė ir struktūrinė kompiuterio organizacija • Kompiuteris labai sudėtinga sistema, ją sudaro milijonai elementarių elektroninių komponentų. Principinė kompiuterio struktūra : • • ATMINTINĖ • PROCESORIUS • ALĮ • VĮ • ĮVESTIES ĮRENGINYS • IŠVESTIES ĮRENGINYS • Duomenys • Valdymo signalai • ALĮ – aritmetinis-loginis įrenginys • VĮ – valdymo įrenginys Funkcinė kompiuterio organizacija • Ir kompiuterio struktūra, ir kompiuterio funkcionavimas iš esmės labai paprasti: • Kaip matome, yra tik keturios pagrindinės funkcijos: • •     Duomenų apdorojimas; •     Duomenų saugojimas; •     Keitimasis duomenimis; •     Valdymas. Kompiuterio funkcijos • • Kompiuteris turi gebėti apdoroti duomenis {process data}. • Taip pat labai svarbu, kad kompiuteris duomenis saugo {store data}. • Net jei duomenys apdorojami tučtuojau (t. y. duomenys įeina, apdorojami ir rezultatai iš karto išvedami), turi laikinai išlikti bent ta duomenų dalis, su kuria šiuo metu dirbama. • Tai trumpalaikis duomenų saugojimas. Tačiau kompiuteris atlieka ir ilgalaikio duomenų saugojimo funkciją. Duomenų failai kompiuteryje saugomi, kad vėliau galėtų būti peržiūrimi ir atnaujinami. Kompiuterio funkcijos (2) • Kompiuteris turi gebėti atlikti keitimąsi duomenimis {move data} – vidinį ir su išoriniu pasauliu. • Kompiuterio darbo aplinka – įrenginiai, kurie yra arba duomenų šaltiniai, arba jų sankaupos {destinations of data}. • Duomenų priėmimo iš įrenginio, kuris tiesiogiai prijungtas prie kompiuterio, arba siuntimo į jį procesas vadinamas įvestimi/išvestimi (Į/I) {Input-Output – I/O}, o atitinkami įrenginiai – periferiniais, keitimosi duomenimis per didelį atstumą procesas – skaitmeniniu ryšiu, telekomunikacija {data communication}. • Šios trys funkcijos valdomos (kontroliuojamos) {control}. Kontrolę faktiškai atlieka asmenys, teikiantys kompiuteriui instrukcijas. Kompiuterio sistemoje kontrolės įrenginys pagal šias instrukcijas valdo kompiuterio išteklius ir ,,diriguoja“ jo funkcinių dalių galimybėms.     Kompiuterio funkcijos (3) • Kompiuteris gali veikti kaip keitimosi duomenimis įrenginys (pav. a), paprastai duomenis siunčiant iš vieno periferinio įrenginio arba komunikacijos linijos į kitą. • Kompiuteris gali veikti kaip duomenų saugojimo įrenginys (pav. b), kuris duomenis siunčia iš išorinės kompiuterio aplinkos į kaupiklį (skaitymo operacija {read}) arba priešinga kryptimi (rašymo operacija {write}). Kompiuterio funkcijos (4) • Operacijos duomenis apdorojant. Atliekant vieną iš jų (pav. c) apdoroti duomenys sugrąžinami į kaupiklį, o kitą (pav. d) – siunčiami į išorinį įrenginį. Kompiuterių tipai • Superkompiuteriai – pvz., IBM superkompiuteris Blue Pacific 3,8*1012 operacijų per sek., atmintis 2,6*1012 baitų, kaina 94 mln. $ • Universalieji (didieji) kompiuteriai (Mainframes) – atsilieka dviem eilėm nuo superkompiuterių (IBM zSeries 900) • Minikompiuteriai – vidutiniai kompiuteriai (daugiavietės sistemos) keliems vartotojams aptarnauti • Asmeniniai kompiuteriai (Personal Computer), jų atmainos: ◦ Nešiojamieji kompiuteriai ◦ Tinklo kompiuteriai (“interneto dėžė” - neturi disko ar pan.) ◦ Žaidimų kompiuteriai ◦ Kišeniniai kompiuteriai (asmeniniai skaitmeniniai asistentai) Kompiuterių tipai (2) • Pagrindinio procesoriaus (procesorių) tipas; • Pagrindinės atminties kiekis - kompiuteris, kuris turi didesnę atmintinės talpą, gali greičiau vykdyti sudėtingesnes programas; • Išorinės atminties įrenginių talpa - didesnės kompiuterinės sistemos turi didesnės talpos atminties įrenginius; • Duomenų apdorojimo greitis, kuris matuojamas milijonais ar milijardais instrukcijų per sekundę ( mips ) - mažesnių kompiuterių greitis yra 3 - 4 mips, galingų kompiuterių - 70-100 mips ar daugiau, superkompiuterių greitis yra didesnis už 2000 mips; • Skaičius vartotojų, kurie gali naudotis kompiuteriu vienu metu - personaliniai kompiuteriai vienu metu gali aptarnauti tik vieną vartotoją, o galingi kompiuteriai vienu metu gali aptarnauti tūkstančius vartotojų. • Apskritai, kompiuterio tipą apsprendžia tokie 5 faktoriai: Kompiuterių tipų charakteristikos • Tipas • Super • Universalieji • Mini • Asmeniniai • Sparta, op./s • n*1013 • n*1010 • n*108 • n*107 • Atmintis, B • n*1012 • n*1010 • n*109 • n*108 • Matmenys, m • n*10 • n • ~1 • n*10-1 • Kaina, Lt • n*107 • n*105 • n*104 • n*103 • Vartotojų sk. • n*103 • n*102 • n • 1 Superkompiuteriai • Superkompiuteriai pirmiausia yra skirti spręsti tokius uždavinius, kuriuose viską lemia kompiuterio greitis. Juose vykdomos programos, kurios modeliuoja sudėtingus procesus (branduolines reakcijas, biocheminius procesus, lėktuvų skrydžius, autoavarijas), apdoroja oro prognozių duomenis, kuria grafiką ir specialius efektus kino industrijoje, analizuoja galimų žemės drebėjimų duomenis. • Superkompiuteriai – tai dažniausiai daugiaprocesorinės lygiagrečiosios sistemos, kurias sudaro nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių mazgų (nodes) su 1 ir daugiau procesorių kiekviename. • VGTU SC turi tokio tipo lygiagretųjį kompiuterį – IBM RS/6000 SP, tik, deja, su 4 mazgais bei 36 procesorių PK klasterį taip pat skirtą lygiagretiesiems skaičiavimams vykdyti. Juo 2005 metais pasiektas didžiausias Lietuvoje virš 60 Gflop’ų skaičiavimo greitis. Superkompiuteriai (2) • ASCI White, JAV • Energetikos Departamento Livermoro Nacionalinė lab. ir IBM: ◦ 12,3 TFLOPs RS/6000 SP sistema ◦ 6 TB RAM ◦ 160 TB diskai (6 x Kongreso biblioteka) ◦ 8192 procesoriai (512 serverių po 16 CPU) ◦ užima 2 krepšinio aikščių plotą ◦ vežė 28 sunkvežimių kolona (106 tonos) ◦ 110 mln. USD ◦ vienas modeliavimo seansas turėtų trukti 30 dienų, • Superkompiuterių Top-10 (2007.11) • Eil.Nr. • Šalis • Kompiuteris • Procesorių sk. • Metai • Rmax GFlops • Rpeak GFlops • 1 • JAV • eServer Blue Gene Solution • 212992 • 2007 • 478200 • 596378 • 2 • Vokietija • Blue Gene/P Solution • 65536 • 2007 • 167300 • 222822 • 3 • JAV • SGI Altix ICE 8200 • 14336 • 2007 • 126900 • 172032 • 4 • Indija • Cluster Platform 3000 BL460c • 14240 • 2007 • 117900 • 170880 • 5 • Švedija • Cluster Platform 3000 BL460c • 13728 • 2007 • 102800 • 146430 • 6 • JAV • Sandia/ Cray Red Storm • 26569 • 2007 • 102200 • 127531 • 7 • JAV • Cray XT4/XT3 • 23016 • 2006 • 101700 • 119350 • 8 • JAV • eServer Blue Gene Solution • 40960 • 2005 • 91290 • 114688 • 9 • JAV • Cray XT4, 2.6 GHz • 19320 • 2007 • 85368 • 100464 • 10 • JAV • eServer Blue Gene Solution • 36864 • 2007 • 82161 • 103219 • Superkompiuteris Blue Gene/P Prognozė: 2020 m. superkompiuteris tilps kuprinėje • Dėl technologinio proveržio mikroprocesorių srityje, per artimiausius 15 metų pavyks sumažinti superkompiuterius iki nešiojamojo kompiuterio dydžio, teigia „IBM“ specialistai. • Jie paskelbė apie naują atradimą, leisiantį sujungti skaičiavimo branduolius ir procesorius ne laidais, o šviesos impulsų pagalba. • Mokslininkams pavyko pagaminti elektrooptinius moduliatorius, kurie du tris kartus mažesni nei dabartiniai silicio fotoelektronų moduliatoriai. • Naujosios technologijos dėka kompiuteriai dirbs 100 kartų greičiau, o energijos sąnaudos sumažės 10 kartų. Asmeninių kompiuterių tipai pagal taikymo specializaciją • Serveris (tarnybinė stotis) (server); • Darbo stotis (workstation) – darbo vietos kompiuteriai; • Tinklo kompiuteriai; Darbo stotys, serveriai, tinklo kompiuteriai • Darbo stotys; ◦ Tai galingesnis AK, skirtas profesinei veiklai. Labiau tinka inžinieriams, dizainieriams, atliekantiems projektavimo darbus įvairiomis CAD/CAM/CAE sistemomis, mokslo – tiriamajam darbui. • Serveriai (tarnybinės stotys); ◦ Tai kompiuteris, dirbantis tinkle, kurio resursais – duomenimis, programine ir technine įranga – dalijasi visi į tinklą įjungti vartotojų asmeniniai kompiuteriai ar terminalai. Serveriai yra labai įvairios paskirties: duomenų bazių, failų, spausdinimo, bei tinklo servisų (E-mail, WWW, FTP, Proxy) • Tinklo kompiuteriai; ◦ Gali dirbti tik įjungti į kompiuterių tinklą. TK turi sąlyginai negalingą procesorių ir mažiau pagrindinės atminties. Jie neturi išorinės atminties disko. TK skaičiavimų ir duomenų saugojimo galimybės tiesiogiai priklauso nuo centrinio tinklo kompiuterio. Jie pigesni už AK, nereikalauja atskiros programinės priežiūros. Asmeninių kompiuterių naudojimas • 1990 m. 42% visų PC JAV naudojami mokymosi, valstybinėse ir medicinos įstaigose, 54% - biznio sferoje. • 1990 m. duomenimis buvo naudojamos tokios technologijos: • Tekstiniai redaktoriai ir procesoriai 17% • Elektroninės lentelės 16,5% • Duomenų bazių valdymo paketai 12% • Žaidimai ir kitos laisvalaikio programos 9% • Grafiniai paketai 9% • Leidybos sistemos 8,5% • Integruotieji paketai 6,5% • Mokomosios programos 5% Asmeninis stalo kompiuteris(darbo stotis) • Sisteminis blokas: ◦ Procesorius (CPU – central processing unit) ◦ Operatyvioji atmintis (RAM – random access memory) ◦ Optinių diskų įrenginys (CD arba DVD) ◦ Diskelių įrenginys (diskasukis) (FDD – floppy disk drive) – nevisada ◦ Diskų įrenginys (HDD – hard disk drive) ◦ Dėžė su maitinimo bloku • Išoriniai įrenginiai: ◦ Monitorius (displėjus) ◦ Klaviatūra ◦ Pelytė ◦ Spausdintuvas ◦ Modemas ◦ Skeneris ◦ USB kaupiklis Pirmųjų AK architektūra (1986 m. pavyzdys) Centrinis procesorius (mikroprocesorius) CPU (Central Processing Unit) • CP ne tik apdoroja duomenis, bet ir valdo, reguliuoja ir kontroliuoja visą AK darbo procesą bei pastoviai palaiko ryšį su kitais pagrindinės plokštės elementais. • Mikroprocesorius – tai integrinė mikroschema, išdėstyta viename puslaidininkio kristale. Tai silicio plokštelė, kurioje atliekamos oksidavimo, išėsdinimo, difuzijos bei padengimo metalo atomais technologinės operacijos. Procesoriaus sandara • Tai supaprastinta CPU sandaros schema ir jo ryšiai per sisteminę magistralę su likusiąja kompiuterio dalimi. Pagrindinės CPU komponentės yra aritmetikos ir logikos įrenginys (ALĮ) bei valdymo įrenginys (VĮ). • Procesoriaus sandara (2) • Jį sudaro šie pagrindiniai įtaisai: • Aritmetinis-loginis įtaisas. Atlieka aritmetines ir logines operacijas.   • Registrai – kelių baitų talpos atmintys. Jose saugomi į CP įvesti duomenys. Pvz., adresai, kur atmintyje ieškoti duomenų ar programos komandų, duomenys, su kuriais reikia atlikti veiksmus, skaičiavimo rezultatai. Yra registrai ir specialiems veiksmams atlikti (pvz., skaičiui perstumti per vieną skiltį į dešinę 00110100  00011010 ) • Valdymo įtaisas, kuris suderina visų CP įtaisų darbą. Jis valdo programos instrukcijos, paimtos iš operatyviosios atminties, vykdymą. • Spartinančioji atmintinė (podėlis). Ji labai greita, dirbanti tuo pačiu ritmu kaip ir registrai bei valdymo įtaisas. Į ją iš anksto perkeliami duomenys ir komandos iš operatyviosios atmintinės, kuriuos turi apdoroti procesorius. • Visų CP įtaisų darbą sinchronizuoja taktinių impulsų generatorius (Clock). • Tarpusavyje visi įtaisai sujungti vidinėmis duomenų ir adresų bei valdymo signalų magistralėmis.  Mikroprocesorių pagrindinės charakteristikos • Tipas • Integracijos laipsnis (tranzistorių/mm2) • Technologija (μm) • Vidinės ir išorinės duomenų magistralės plotis • Taktų dažnis • Maksimali adresuojamos atminties apimtis • Spartinančios atminties (podėlio) dydis (Cache) Procesorių tipai • CISC (Complex Instruction Set Computing) – Intel ir pan. • RISC (Reduced Instruction Set Computing) – sumažintas instrukcijų kiekis. Visos operacijos įvykdomos per 1 taktą (CISC įprasta ne mažiau 4). Power PC (Performance Optimised With Enhanced RISC PC). • MISC (Minimum Instruction Set Computing) – nauji, vystomi. Procesorių tipai-2 • Sinchroniniai. Juose visos procesoriaus užduotys derinamos sinchronizatoriumi (taktų generatoriumi), siunčiančiu signalus visoms elektros grandinėms. • Asinchroniniai – taktų generatoriaus čia nėra. Jie pateikia operacijų rezultatus ne numatytu taktu, o baigę operaciją. Naudoja mažiau energijos. Sunku nustatyti jų našumą. Procesoriai • CPU • Atsiradimo metai • Bitų sk. • Dažnis, MHz • Cache, kB • Technolo-gija, μm • Tranzisto-rių, 106 • 8086 • 1978 • 16 • 5, 8, 10 • 3 • 0,029 • 80286 • 1982 • 16 • 6, 10, 12, 16 • 1,5 • 0,134 • i386DX • 1985 • 32 • 16-33 • 1 • 0,275 • i486DX • 1989 • 32 • 25-50 • 8 • 0,8 • 1,2 • i486DX2 • 1992 • 32 • 50-66 • 8 • 0,8 • 1,2 • i486DX4 • 1994 • 32 • 75-100 • 16 • 0,6 • 1,6 • iP • 1993 • 32 • 60-200 • 8/8 • 0,8-0,35 • 3,1 • iP MMX • 1997 • 32 • 166-266 • 16/16 • 0,35 • 4,5 Procesoriai (2) • CPU • Atsiradimo metai • Bitų sk. • Dažnis, MHz • Cache, kB • Technolo-gija, μm • Tranzisto-rių, 106 • P II • 1997 • 32 • 233-450 • 16/16L1-512L2 • 0,25 • 7,5 • P III • 1999 • 32 • 450-1000 • 16/16L1-512L2 • 0,25-0,18 • K6-2 • 1998 • 32 • 266-500 • 32/32 • 0,25 • 9,3 • Athlon • 1999 • 32 • 500-3000 • 64/64L1-512L2 • 0,25-0,13 • 54,3 • P4 • 2000 • 32 • -3000 • 8L1duom-512L2 • 0,13 • Athlon 64 • 2003 • 64 • 2000-3500 • 64/64L1-1024L2 • 0,13 • P4 HTT • 2003 • 32 • 3600 • 16L1duom-1024L2 • 0,09 • ~150 • E6700 Core 2 Duo • 2007 • 64 • 2,66 GHz • 4MB L2 • 0,065 • 291 Procesoriaus našumas • Našumas matuojamas: ◦ MIPS (Mega Instruction Per Second) – operacijoms su sveikais skaičiais ◦ MFLOPS (Mega FLoating Operations Per Second) – operacijoms su slankaus kablelio skaičiais • Taktinis dažnis atspindi našumą tik iš dalies – kai architektūra ta pati. Adresuojama fizinė atmintis • Procesorius • Adresų magistralės plotis • Adresuojama atmintis • 8086, 8088 • 20 • 1 MB • 80286, 80386SX • 24 • 16 MB • 80386DX, 80486, Pentium, Pentium MMX • 32 • 4 GB • Pentium Pro, Pentium II, Pentium III • 36 • 64 GB Mikroprocesorius 80486 • Praplėstas komandų rinkinys • Integruota spartinančioji atmintis (podėlis) (internal cache) • Integruotas slankaus kablelio procesorius (koprocesorius, matematinis procesorius) • Realizuota skaičiavimai konvejeriu • Dažnio dauginimo idėja: DX2 dirba 2, DX4 – 3 kartus didesniu dažniu, nei sisteminė magistralė. Tarpiniai rezultatai talpinami vidinėje spartinančiojoje atmintyje (cache). Konvejeriavimo esmė • Instrukcijų konvejeriavimas kažkuo panašus į surinkimo linijos taikymą produkcijos gamyboje. Surinkimo linijos privalumas yra tame, kad surinkimo procesas surinkimo linijoje išskaidomas į etapus ir tame, kad tam tikros gaminio surinkimo procedūros gali būti vykdomos vienu metu. Toks procesas dar vadinamas konvejeriu arba vamzdynu {pipeline}, kadangi konvejeryje nauja operacija pradedama viename gale nesulaukus kol kita operacija kitame gale bus užbaigta. • Taikant tokią koncepciją instrukcijos vykdymui, būtina suvokti tą faktą, kad instrukcijoje yra tam tikras etapų skaičius. Natūralu, kad konvejeriavimui organizuoti reikia specialių priemonių. •  Paprasčiausios instrukcijos vykdymą galima padalinti į du etapus: instrukcijos išranką ir instrukcijos įvykdymą. Vykdant kiekvieną instrukciją, tam tikrą laiko tarpą į pagrindinę atmintį nesikreipiama. Šį laiko tarpą galima panaudoti lygiagrečiai su jau vykdoma instrukcija kitos instrukcijos išrankai. • Akivaizdu, kad konvejeriavimo procesas pagreitina instrukcijų vykdymą. Jeigu išrankos ir vykdymo etapai būtų vienodos trukmės, instrukcijos ciklo vykdymo laikas būtų padalinamas į dvi lygias dalis. Procesorius Pentium • Iki tol visų procesorių našumas buvo panašus ir tiesiškai priklausomas nuo dažnio. Situacija pasikeitė Pentium: • Našumas = komandos / taktą * dažnis • FPU (Floating Point Processing Unit) dalinimo operaciją 486 atlieka per 73 taktus, o Pentium – per 38 taktus. Pentium duomenų magistralė 32 bitai (vidinė) 64 bitai (išorinė), adresų – 32 bitai. • Klaidos Pentium procesoriuose parodė, kad reikia jas taisyti programiniu būdu. Komandų mikrokodas – jį galima taisyti. • Kiti gamintojai: AMD, Cyrix, IBM, ... Instrukcijų (operacijų) rinkinio plėtimas • Pentium MMX (8 nauji 64 bitų registrai ir 57 komandos) – ypač pagerina garso ir vaizdo apdorojimo spartą. • 3DNow! Papildomai 24 instrukcijos trimatei grafikai ir garsui (AMD K6-2 ir vėlesniuose procesoriuose). • Streaming SIMD Extensions 3 (SSE3) (P4 proc.) –13 naujų (lyginant su SSE2) instrukcijų skirtų daugialypei terpei (multimedia) ir žaidimams. Athlon procesorius • AMD Athlon yra 9 konvejeriai: ◦ 3 darbui su sveikais skaičiais, ◦ 3 darbui su slankaus kablelio skaičiais, ◦ 3 – adresų išskaičiavimui. • Per taktą gali atlikti iki 9 instrukcijų. • AMD Athlon XP suderinamas su P4 SSE komandų rinkiniu, pralaidumas iki 2,1 GB/s. Mobilieji procesoriai • AMD Athlon 4, kaip ir PIII, jei nedirbama intensyviai, mažėja darbo dažnis, dėl ko pailgėja baterijų darbo laikas. • Pentium M (Centrino) procesorius mobiliesiems kompiuteriams savo darbinį dažnį parenka priklausomai nuo maitinimo šaltinio. 80-90% darbo yra prisijungus prie tinklo, tada dirbama pilnu pajėgumu, kitu metu – mažesniu dažniu, dėl ko taupomos baterijos, ir galima dirbti ilgiau – iki 7,5 val. • Naujausias Core Duo procesorius, 65 nm technologija, 2 MB spartinančioji atmintinė, 152 milijonai tranzistorių, pasižymi dar mažesniu energijos vartojimu. P4 procesorius • P4 aritmetinis įrenginys dirba dvigubu procesoriaus dažniu. • Naujausi P4 su Hyper-Threading technologija (HTT). Kompiuteris mato kelis (2) procesoriaus branduolius, kurie lygiagrečiai gali apdoroti skirtingus informacijos srautus (veikiant dviems programoms ar procedūroms vienu metu). Daugelio užduočių vykdymo optimizavimas. 64 bitų procesoriai • Athlon 64 – pirmasis 64 bitų procesorius masiniam naudojimui. Dirba tiek su 32, tiek su 64 bitų programomis (pereinamumas). Palaiko Windows XP Profesional x64 Edition bei Vista x64 šeimos operacines sistemas. • Svarbu: atminties kontroleris (šiaurinis tiltas) integruotas į procesorių, todėl paspartėja darbas su atmintim (iki 3,2GB/s). HyperTransport technologija – paspartintas apsikeitimas duomenimis su duomenų įvedimo-išvedimo įranga (6,4GB/s). • Šiuo metu visi Intel ir AMD procesoriai palaiko tiek 32, tiek 64 bitų programinę įrangą. • Naujausi - dviejų ir keturių branduolių procesoriai. Intel Core Duo, Core 2 Duo, Core 2 Quatro, AMD Athlon64 x2. Mūro dėsnis • 1965 m. Gordon Moore, vienas iš Intel įkūrėjų, pastebėjo, kad tranzistorių tankis integruotose schemose dvigubėja kasmet nuo integruotų schemų atsiradimo momento. • Moore apskaičiavo, kad tai tęsis į numatomą ateitį. Pastaraisiais metais tankio didėjimo sparta šiek tiek sumažėjo, tačiau tankis padvigubėja vidutiniškai kas 18 mėnesių. • Tai vadinama Moore dėsniu. Dauguma ekspertų (t.t ir pats Mūras), tikisi Mūro dėsnio galiojimo dar dviems dešimtmečiams. Tranzistorių skaičiaus augimas Tendencijos ir prognozės • Andy Grove'as, buvęs "Intel" prezidentas, 1996-ųjų metų rudens "Comdex" parodoje pranašavo, kad "Intel“:2011 m. pateiks rinkai mikroprocesorių: • su 1 milijardu tranzistorių, • veiks 10 GHz dažniu, • pagamintas pagal 0,07 mikrono puslaidininkių gamybos technologiją, • galės atlikti 100 milijardų operacijų per sekundę. • Silicio apdorojimo metodai pasieks fizinių galimybių ribas apie 2017-uosius (kaip daugelis prognozuoja). Balistinis tranzistorius • Priklausomai nuo veikiančio lauko, elektronas (schemoje pažymėtas geltonu rutuliuku) judės prie vieno arba kito išvado, ir išėjime bus gaunamas „1“ arba „0“ signalas Kiti procesoriai: • Alfa • PowerPC • Kiti (RISC procesoriai) • Kompiuteris PowerMac, gaminamas PowerPC pagrindu. • Problema – aušinimas. Procesorius išskiria 60-70W šilumos, kurią reikia išsklaidyti, neleidžiant įkaisti >70oC. Dviejų branduolių „AMD Opteron“ • Iki šiol trilijono slankiojo kablelio operacijų sparta buvo siejama tik su didžiausiais superkompiuteriais. AMD ir „Intel“ kompanijos įrodė, kad tokią spartą gali pasiekti ir sąlygiškai paprastas kompiuteris. Tačiau šiai spartai pasiekti AMD pakako 2 branduolių, o „Intel“ tam pasitelkė net 80. Pagrindinė plokštė Pagrindinė plokštė (2) • AK pagrindinėje (motherboard) plokštėje yra beveik visi svarbiausi kompiuterio komponentai: • centrinis procesorius (CPU), • valdymo lustų rinkinys (Chipset), • pagrindinės atmintinės lustai, • Audio, video plokštės, • magistralės informacijai perduoti (Bus), • įvairūs plėtimo lizdai ir jungtys papildomoms plokštėms (audio ir video plokštės, modemas, tinklo adapteris ir kt.) įstatyti (Slots), • išorinių įtaisų jungtys (COM, LPT, USB), • bazinė įvesties-išvesties sistema (BIOS) • Visus plokštės komponentus sujungia daugiasluoksnis laidžių takelių tinklas. Magistralės (Bus) • Tai signalinių linijų visuma, skirta informacijai perduoti tarp atskirų pagrindinės plokštės įtaisų. Svarbiausios magistralės charakteristikos yra jos plotis, matuojamas bitais ir sparta, matuojama hercais. Plotis išreiškia vienu metu perduodamų bitų kiekį (8, 16, 32, 64). • Magistralės pralaidumas – nuo to priklauso kompiuterio greitaveika. • Pvz., ISA: 16 bit x 8,33 MHz /8 = 16,66 MB/s • AK pasaulyje daugelį metų buvo naudojama 8, o vėliau 16 bitų ISA (Industry Standard Architecture) magistralė. Magistralės-2 • Sisteminė magistralė skirta duomenų apsikeitimui tarp procesoriaus ir periferinių įrenginių. • Valdymo magistralė • Adresų magistralė • Duomenų magistralė Magistralės-3 • PCI (Peripheral Component Interconnection) įdiegta 1993 m. Intel. Dirba apie 33 MHz dažniu (66/2=33 MHz, 75/2=37,5 MHz). Paketinis darbo režimas: perduodamas adresas, tada duomenys (daug duomenų). Numatytos 32 ir 64 bitų specifikacijos. • AGP (Accelerated Graphics Port) įdiegta Intel 1997 m. skirta perdavimui tarp pagrindinės atminties (RAM) ir vaizdo plokštės. 32 bitų, sisteminės magistralės dažnis. x2, x4, x8 AGP (pralaidumas iki 2,1 GB/s). • PCI Express yra dvikryptė, nuosekli magistralė, perduodanti duomenis paketais. 164 kontaktų X16 jungtis tikėtinai turėtų būti pralaidi iki 4 GB/s. Skirta visų pirma vaizdo plokštėms prijungti. • USB (Universal Serial Bus). Perdavimo greitis iki 12 Mb/s (USB 1.1), iki 480 Mb/s (USB 2.0). 2 laidai – signalams perduoti, 2 laidai – maitinimui. Skirta periferijos pajungimui. Galima pajungti iki 127 įrenginių. • IEEE 1394 (Fire Wire). Lokali nuosekli magistralė. Greitis iki 400 Mb/s (iki 1 Gb/s atskirais atvejais). Iki 63 mazgų grandinėlėje, iki 16 įrenginių mazge (64000 įrenginių iš viso). Skirta skaitmeninėms kameroms, skeneriams, išoriniams duomenų kaupikliams pajungti. Kompiuterio atmintinės • Iš pirmo žvilgsnio kompiuterio atminties koncepcija, kurią paskelbė von Neuman’as, gali atrodyti labai paprasta, tačiau bet kurioje kompiuterizuotoje sistemoje yra atminties tipų, technologijų, sandaros ir realizacijos būdų įvairovė. • Nėra nė vienos technologijos, kuri optimaliai atitiktų visus kompiuterizuotos sistemos atminčiai keliamus reikalavimus. • Paprastai tipinė kompiuterio sistema turi hierarchinius atminties posistemius – vidinius sistemos atžvilgiu (procesorius tiesiogiai siejasi su atmintimi) ir išorinius (procesorius sujungtas su atmintimi per įvesties/išvesties (Į/I) modulį). Atminties sistemų charakteristikos • Išdėstymas. Procesoriaus registrai. Vidinė  (pagrindinė, spartinančioji). Išorinė (antrinė). • Greitis. Kreipimosi laikas. Ciklo laikas. Transliavimo (siuntimo) greitis. • Talpa. Baitas. Žodis. Tam tikras žodžių skaičius. • Fizinis tipas. Puslaidininkinė. Magnetinių ir optinių paviršių. • Siuntimo vienetai. Žodis. Blokas. • Fizinės charakteristikos. Priklausanti nuo elektros energijos (operatyvioji) / Nuo elektros energijos nepriklausanti (pastovioji). Trinioji/netrinioji. • Kreipties metodas. Nuoseklioji kreiptis. Tiesioginė kreiptis. Laisvoji kreiptis. Asociatyvioji kreiptis. Kreipties metodai • Nuoseklioji kreiptis. Peržiūrimi visi duomenys nuosekliai vienas po kito tokia pat tvarka, kaip buvo įrašyti, kol randami reikalingi. Įrenginys – magnetinė juosta. • Tiesioginė kreiptis. Duomenys į atmintį įrašomi ir saugomi pagal adresus. Skaitomi tik reikalingi duomenys. Įrenginys – magnetinis diskas. • Laisvoji kreiptis. Skiriasi nuo tiesioginės tik tuo, kad duomenys saugomi tik laikinai, kol juos naudos procesorius. Įrenginys – pagrindinė (operatyvioji) atmintis (RAM). • Asociatyvioji kreiptis. Duomenys ieškomi užduodant jų turinio dalį, o ne jų adresą. Įrenginys – spartinančioji atmintis (Cache). Atminties hierarchija • Kuo žemesnė hierarchijos pakopa: •         • Vieno bito kaina mažėja.         • Didėja talpa.         • Didėja kreipties trukmė.         • Mažėja procesoriaus kreipčių į atmintį dažnis. Puslaidininkinės atminties sandara • Pagrindinis puslaidininkinės atminties elementas yra atminties ląstelė. Nepaisant to, kad yra daug įvairių technologijų, visos puslaidininkinės atminties ląstelės turi keletą bendrų savybių. Jos gali būti: •   vienos iš dviejų stabilių loginių būsenų, taikytinų dvejetainiam 1 arba 0 pavaizduoti. •   įrašytos (nors vieną kartą) – nustatytos į tam tikrą loginę būseną. •   nuskaitytos siekiant sužinoti jų loginę būseną. Operacijos atminties ląstelėse • Pavaizduotos dvi galimos operacijos su atminties ląstelėmis. Paprastai ląstelė turi tris funkcionalius kontaktus elektriniams signalams priimti arba išsiųsti (valdymo organus). • Pasirinkimo kontaktas {select terminal} nurodo konkrečią atminties ląstelę įrašymo arba skaitymo operacijai. • Valdymo kontaktas {control terminal} nurodo, kuri operacija bus vykdoma – skaitymo ar rašymo. • Rašymui į trečiąjį kontaktą (duomenų kontaktas) tiekiama loginį 1 arba 0 atitinkanti įtampa. • Skaitymo metu iš šio kontakto gaunamas atitinkamas ląstelėje įrašyto bito įtampos lygis. Vidinė atmintis Puslaidininkinės atminties tipai • RAM (Random Access Memory). Veikia matricos principu – adresas yra skaidomas į stulpelio ir eilutės adresus. Charakteristikos: ◦ Tipas ◦ Talpa ◦ Skilčių skaičius ◦ Greitaveika ◦ Laikinė diagrama • DRAM – dinaminė RAM. • SDRAM - sinchroninė atmintis, dirba sisteminės magistralės dažniu. Konvejerinė adresacija (ieškoma naujuoju adresu, nors dar nenuskaityti senojo adreso duomenys). • DDR SDRAM (Double Data Rate). Jei SDRAM atmintį pasiekia kartą per taktą, tai DDR – dukart. • SRAM (Static) – statinė atmintis. Nereikalinga regeneracija. Brangi, bet greita. Naudojama kaip L2 spartinančioji ir pan. Atminties tipai (2) • ROM (Read Only Memory). Praktiškai nebenaudojama, nes neperprogramuojama (neuniversali). • PROM (Programmable Read Only Memory). Programuojamos vieną kartą. Nepopuliari. • EPROM (Erasable Programmable Read Only Memory). Programuojamos daug kartų (valomos ultravioletiniais spinduliais ir pan.). Naudojamos senų kompiuterių BIOS, spausdintuvų lituanizavimui ir pan. • EEPROM (Electrically Erasable Programmable Read Only Memory). Elektros impulsais programuojamos daug kartų. Naudojamos BIOS, įvairiuose kituose įrenginiuose. • FRAM (Ferroelectric RAM). Perspektyvi, eksperimentinė. • MRAM (Magnetic RAM). Labai nauja, greita, bet dar neištobulinta. Ji turėtų pakeisti standžiuosius magnetinius diskus. RAM vystymasis • DRAM yra pakankamai lėta dėl jos dažno regeneravimo, ji gali dirbti tik su ne greitesne kaip 40 MHz magistrale, todėl buvo sukurti greitesni (66 MHz magistralei) EDO RAM (Extended Data Output RAM) bei dar spartesni SDRAM (Synchro) moduliai, dirbantys su 100 ir 133 MHz magistralėmis. Tokie moduliai žymimi: DIMM PC-100, DIMM PC-133. • Kreipties į RAM laikas svyruoja nuo 60 nanosekundžių (ns) DRAM moduliuose iki 15 ns SDRAM - 133 moduliuose. • Greitesnės RAM modifikacijos (RDRAM, DDR SDRAM), dirbančios su 200, 400 ir net 800 MHz magistralėmis. Jos žymimos DDR256, DDR333, DDR400. • Padidinti AK RAM talpą galima pridedant to paties tipo ir greičio modulius (nebūtinai tokios pačios talpos), jei yra laisvų lizdų. Jei ne, tenka pakeisti talpesniais moduliais. Atminties moduliai • SIMM (Single In-Line Memory Module) ◦ 30 kontaktų SIMM moduliai – 8 skilčių, ◦ 72 kontaktų SIMM – 32 skilčių (bitų) • DIMM (Double In-Line Memory Module, abiejose pusėse skirtingi kontaktai) ◦ 64 bitų Spartinančioji atmintis (podėlis) Spartinančioji atmintis (podėlis)-2 • Tai nedidelės talpos labai sparti atmintis (dažniausiai sudaroma iš statinės atminties {SRAM} mikroschemų), kurioje saugomi ypač dažnai naudojami pagrindinės atminties fragmentai. • Šiuolaikiniuose kompiuteriuose trukmė, būtina instrukcijai (arba duomenims) įkelti į procesorių, labai ilga, palyginti su instrukcijos vykdymo trukme. Pvz., būdingiausias procesoriaus keitimosi duomenimis su dinamine operatyviąja atmintimi  DRAM laikas – 60 ns (SDRAM – 15 ns). 1 GHz taktinio dažnio Pentium’o  procesorius daugelį instrukcijų vykdo per vieną ciklą, t. y. per 1 ns. • Todėl silpnoji vieta (angl. bottle-neck – butelio kaklelis) formuojasi procesoriaus įėjime. Spartinančioji atmintis gelbsti trumpinant keitimosi duomenimis tarp procesoriaus ir dinaminės atminties trukmę. • Įprastinės kreipties į SRAM trukmė yra 3–10 ns. Todėl spartinančioji atmintis suteikia galimybę kreiptis į mažus pagrindinės atminties fragmentus 4–10 kartų greičiau nei DRAM mikroschemos (pagrindinė atmintis). Darbo su atmintimi sparta • Greičio didinimo būdai: • Paketinis režimas • Pakaitinis skaitymas (logiškai surišti baitai yra artimi, todėl talpinami į skirtingus bankus – kol viename vyksta regeneracija, iš kito galima skaityti) • Spartinančios atminties (podėlių) panaudojimas • Pvz., DDR400 (400MHz) PC3200 – iki 3,2 GB/s • Gaišties laikas (CAS latency, arba CL) – kiek taktų sugaištama, kol iš atminties nuskaitomi duomenys. Būna 2,5-3. Specialūs atminčių tipai • Parity ir ECC – naudojami klaidų kontrolei. Atmintis su Parity: 8 bitams skiriamas 1 lyginumo kontrolės bitas. Jei lyginumas nesutampa – reiškia klaida atmintyje. ECC (Error Correction Code) – patobulintas variantas, leidžiantis klaidas taisyti. Tokio tipo atmintį turi palaikyti pagrindinė plokštė. • Registered Memory – modulių rūšis, kur skiriamas papildomas delsos laikas. Darbas sulėtėja, tačiau moduliai geriau sinchronizuojami. Skirta tarnybinėms stotims, kur atminties (ir modulių) kiekiai didesni. Duomenų saugyklos Išorinė atmintis • Magnetiniuose diskuose informacija (0 arba 1) įrašoma permagnetinant jo paviršių dengiančios feromagnetinės medžiagos (gama ferito oksidas, bario feritas, kobaltas) mikro sritis. • Į optinių kaupiklių laikmenas informacija įrašoma mechaniškai arba lazerio spinduliu pakeičiant disko paviršiaus mikro sričių šviesos atspindžio koeficientą, o magneto-optiniuose diskuose – lazerio spinduliu ir magnetiniu lauku pakeičiant jo paviršiaus mikro sričių įmagnetinimo kryptį ir šviesos poliarizacijos savybes. • Magnetiniai kaupikliai informaciją skaito matuodami mikro sričių įmagnetinimo kryptį, optiniai – atsispindėjusio nuo disko paviršiaus lazerio spindulio intensyvumą ar kryptį, magneto-optiniai – atsispindėjusios šviesos poliarizaciją. Išorinė magnetinė atmintis • Lankstūs diskeliai ◦ 8” – 180kB ◦ 5,25” – 360kB, 1200kB ◦ 3,5” – 720kB, 1440kB, 2880kB • Standieji (kietieji) diskai • Magnetiniai optiniai diskai Disko paviršiaus loginė struktūra • Takeliai (Tracks) • Sektoriai (Sectors) • Talpa = Pusės * Takeliai * Sektoriai * Baitai sektoriuje Diskelių talpa • Diskelis • Takeliai • Sektoriai • Talpa • 3,5” DD • 80 • 9 • 720 kB • 3,5” HD • 80 • 18 • 1440 kB • 3,5” ED • (Extra High Density) • 80 • 36 • 2880 kB • 3,5” diskelio takelio plotis 0,115 mm. Sukamas 300 aps/min. • 1440 kB talpos diskelio korpuse – papildoma skylė talpai nustatyti. Apsaugos nuo rašymo mechanizmai. Loginė disko talpos struktūra • Sisteminė sritis ◦ Kelties sektorius (Boot Sector) – nulinio (išorinio) takelio pirmas sektorius ◦ Dvi kopijos FAT (File Allocation Table). Naudojama pirma kopija, antra tik atstatymui. FAT elementai būna 12 bitų (FDD) ir 16, 32 bitų (HDD). Kuo didesnis elemento ilgis, tuo daugiau klasterių gali aptarnauti. Klasteris – vienas ar keli logiškai susieti sektoriai. ◦ Šakninis (pagrindinis) katalogas. Diskeliuose gali talpinti informaciją apie 224 įrašus (išskirta 14 sektorių po 16 elementų). • Duomenų sritis. Gali būti fragmentuota. Standžiojo disko sandara • Magnetinis paviršius • Skaitymo-įrašymo galvutės • Korpusas • Valdiklis • Duomenų podėlis • Velenas • Sektorius • Velenas • Takelis • Cilindras Standieji diskai • Didelė talpa (40-400 GB), pseudohermetiška konstrukcija. • Sukimosi greičiai: ◦ 7200 aps/min. ◦ 4400, 5400 aps/min. (for Notebooks) ◦ 10000, 15000 (SCSI) aps/min. • Galvutės nesiliečia prie paviršiaus, o juda ant oro pagalvės 0,05 – 0,1 m atstumu. • Autoparkavimas (Landing Zone). • Aušinimas. • Oro filtras recirkuliacijai. • Šiuo metu naudojama 80 GB per Platter (plokštelėje, t.y. dviejuose paviršiuose) arba 100 GB per Platter technologija (diskų talpa kartotinė 40 arba 50 GB) Standžiųjų diskų charakteristikos • Talpa • Talpa = Cilindrai * Galvutės * Sektoriai * 512 Baitų • Sparta ◦ Vidutinė siekio trukmė (Average Seek Time) ~8 ms ◦ Duomenų perdavimo greitis (MB/s), priklauso ir nuo valdiklio • Patikimumas MTBF (Mean Time Between Failures) – apie 0,5 milijono val. Diskai – įrašymo būdai • Tradicinis įrašymo būdas – horizontalusis rašymas: • N S • N S • S N • S N • N S • S N • N S • Pradedamas naudoti naujas įrašymo būdas – vertikalusis rašymas: • N • S • S • N • S • N • N • S • S • N • S • N • S • N • N • S • S • N • N • S • Įrašant vertikaliuoju būdu, magnetinės dalelės išdėstomos statmenai disko paviršiui, tad diske telpa daugiau bitų, sumažėja magnetinių trikdžių. Duomenų tankio ir talpos didinimas Failų sistema FAT • 16 bitų FAT (FAT16) adresuoja iki 216=65536 klasterių. Maksimalus klasterio dydis 32kB, todėl galimi DOS diskai tik iki 2 GB. • 1 baito failas užims visą 32 kB klasterį, todėl nerekomenduojama daryti didesnių nei 512 MB loginių diskų. • Išsigelbėjimas – 32 bitų FAT (FAT32), ar NTFS. Optiniai kaupikliai • Optiniai informacijos kaupikliai buvo sukurti prieš šešiolika metų. Pirmasis kompaktinių diskų audio grotuvas buvo sukurtas firmoje Sony 1981 m. • Kompaktinio disko duomenų takelis prasideda disko centre ir baigiasi jo pakraštyje. Tai išilginė spiralinė juosta. • Disko takelio ilgis siekia 10 km., o takelių tankumas yra apie 16 000 į colį (TPI Track Per Inch - takeliai į colį). Palyginimui galima paimti lankstų diskelį (floppy ) kuris turi 69 takelius į colį. CD-ROM CD-ROM (2) • CD-ROM (Compact Disk – Read Only Memory) • Patikimesnis transportuojant nei HDD • Didelė talpa – 650-700 MB • Praktiškai nesusidėvi • Skirtas tik skaitymui Kodavimas CD-ROM • Aliuminio (kartais aukso) sluoksnyje išdeginamos duobės, neatspindinčios lazerio šviesos. • Koduojant vienas baitas užrašomas 14 bitų ir 3 suliejimo bitais. Bazinis informacijos vienetas – kadras (Frame) – 24 koduoti baitai (24*(14+3)+180 bitų klaidų korekcijai). CD-ROM loginė struktūra • Loginė struktūra (pagal ISO 9660): • Įėjimo katalogas (Lead In) – arčiausiai vidurio. Jame surašomi visi failų adresai (skirtingai nei HDD) • Duomenų sritis • Išėjimo katalogas (Lead Out) žymi disko pabaigą. CD-RW • Pagrindinė šios struktūros dalis - informacinis sluoksnis (keičiantis fazę sluoksnis). Jį sudaro : sidabras, indis, antimonis, teliūras (Ag-In-Sb-Te). Trumpam lazerio spinduliu įkaitinus mikrosritį, ji pakeičia savo būseną - iš amorfinės į kristalinę, įkaitinus dar kartą sritis grįžta į pradinę būseną iš kristalinės į amorfinę. Informacijos nuskaitymo metodas yra labai paprastas ir pagrįstas tuo, kad amorfinė medžiagos būsena yra neskaidri, o kristalinė atvirkščiai - skaidri, grįžtančiojo lazerio spindulio intensyvumas priklauso nuo informacinio paviršiaus fazės. Informacija skaitoma, kaip ir CD-ROM kaupikliuose, matuojant atsispindėjusios mažos galios lazerio šviesos intensyvumą. CD-ROM , CD-RW • Darbo greitis: • 1x perduoda ~150 kB/s. Dabartiniai 52x – 7,8 MB/s • siekio trukmė (120-140 ms). • Įrašo standartai: populiariausias ISO 9660, kiti – PhotoCD, CD-I, CD-R DVD • Universalusis skaitmeninis diskas (Digital Versatile Disk). • CD – atstumas tarp takelių 1,6 m, minimalus duobės dydis – 0,83 m. • DVD (Digital Versatile Disk) atstumas tarp takelių 0,74 m, minimalus duobės dydis – 0,4 m, todėl galima talpa iki 4,7 GB. • DVD technologijoje naudojamas ne 780 nm (CD technologija), o 640 nm ilgio bangos lazeris. Trumpesnės bangos lazeris geriau tinka mažesnių ir labiau sutankintų pitų skaitymui. • Toliau talpa didinama, gaminant dvipusius, dviejų sluoksnių DVD diskus ir įrenginius (talpa iki 17 GB). DVD ir CD palyginimas HD DVD ir „Blu-ray“ diskai • „Blu-ray“ ir HD DVD formatai varžosi dėl galimybės ateityje pakeisti DVD diskus. • Viename „Blu-ray“ disko sluoksnyje telpa iki 25 GB duomenų, masinės produkcijos diskuose gali būti iki 4 sluoksnių (Sony, Sun, Apple). • Viename HD DVD disko duomenų sluoksnyje telpa iki 15 GB informacijos (Toshiba). • 2008 vasario mėn. Toshiba pripažino pralaimėjusi talpiųjų DVD formatų karą – HD DVD nebebus vystomas. CD, DVD ir „Blu-ray“ palyginimas Optinis diskas „TeraDisc“ • Kompanija „Mempile“, viena iš naujos kartos optinių diskų rinkos pionierių, anonsavo „TeraDisc“ technologiją. Technologijos pristatymo metu buvo vykdomos įrašymo ir nuskaitymo operacijos iš daugiau kaip 100 virtualių DVD standarto sluoksnių. • Šiuo metu kompanija jau aprobavo 300 GB įrašymo technologijas naudojant 0,6 mm storio diskus. Kaip tvirtina kompanijos atstovai, padidinus disko storį iki 1,2 mm, talpinamos informacijos kiekis išaugs iki 500 GB. Ateityje kompanija optimizuos technologiją leidžiančią įrašyti iki 200 sluoksnių, kuriuose kiekviename iš jų bus galima sutalpinti iki 5 GB informacijos. SSD (solid state disk) diskai • Vietoje įmagnetintų plokštelių duomenys juose saugomi „flash“ tipo atminties lustuose, tokiuose pat kaip kad naudojami USB atmintinėse. • neskleidžia jokio triukšmo • naudoja mažiau energijos ir mažiau kaista • neturi judančių dalių, taigi nebijo vibracijos, smulkių sutrenkimų • ribota talpa • nemaža kaina • ribotas perrašymų skaičius SSD ir HDD palyginimas • • Charakteristika • Sandisk SSD 2,5” • HDD 2,5” • Našumas • Skaitymas • 67 MB/s • 25-44 MB/s • Nuoseklus rašymas • 47 MB/s • 25-44 MB/s • Siekio trukmė • 0,11 ms • 9 ms • MS Vista OS krovos trukmė • 30 s • 48 s • Energijos suvartojimas • Įsibėgėjant • 0 • 5,5 W • Darbo metu • 1 W • 2,4 W • Tuščiąja eiga • 0,4 W • 0,6 W • Temperatūra • Darbinė • 0-70 oC • 5-55 oC • Triukšmas • Darbo metu • 0 dB • 29 dB • Kaina • 32 GB • 400 $ • 10 MHz dažniu. • EIDE (Enhanced IDE) – galima talpinti iki 4 įrenginių. • Naudojamas LBA (Logical Block Address) režimas, kurio metu pernumeruojami disko sektoriai, taip galima viršyti 512 MB disko talpos ribą. • Du kanalai: pirminis (Primary) ir antrinis (Secondary). Master ir Slave. Naudojant ATAPI specifikaciją (AT Attachment Packet Interface) galima pajungti ir CD-ROM įrenginius. • Galimi du darbo režimai: ◦ PIO (Programmed Inout/Output). PIO režime duomenys nuskaitomi procesoriaus ir įrašomi į atmintį pabaičiui. PIO Mode 4 – 16,6 MB/s, PIO Mode 5 – 20 MB/s. ◦ DMA (Direct Memory Access). UDMA/33 – kai signalas perduodamas abiem impulso frontais – iki 33,3 MB/s. CRC kodas klaidoms taisyti. SATA ir SCSI • SATA – jungiantis kabelis ne lygiagretus, o nuoseklus. • Duomenų perdavimo sparta iki 150 MB/s. SATA II specifikacija – iki 300 MB/s. • SCSI – greičiausias, naudojamas šiuolaikinėse darbo stotyse. Kontroleriai turi savo BIOS, nenaudoja procesoriaus laiko. Galima pajungti 7-15 įrenginių grandinėle. Naudojami ne tik diskams, bet ir kitiems periferiniams įrenginiams. • Perdavimo greitis iki 320 MB/s. Ribotas kabelio ilgis. RAID diskų masyvai Lygiagretusis prievadas (jungtis) • Lygiagretus duomenų perdavimas – 8 bitai vienu metu. • PRN • LPT1 (IRQ 7, I/O adresas 378h) • LPT2 (IRQ 5, I/O 288h) • Režimai: • Standartinis. Ryšys vienpusis, iki 200 kB/s. • EPP (Enhanced Parallel Port). DMA režimas. Ryšys abipusis, iki 2 MB/s, iki 64 įrenginių grandinėlėje (analogiškai SCSI). • ECP (Extended Capability Port). Kaip ir EPP, 128 periferiniai įrenginiai, dar spartesnis. Galimas duomenų suspaudimas. • Lazeriniai spausdintuvai dažniausiai palaiko tik EPP ir ECP režimus. Nuoseklusis prievadas • Nuoseklus duomenų perdavimas. Perduodama po vieną bitą. Start ir Stop bitai. • Nominalusis duomenų perdavimo greitis (bitais per sekundę, bps). Skaičiuojami visi perduodami bitai. • Efektyvusis greitis – perduodama naudinga informacija. Tarnybinės informacijos perdavimas efektyvųjį greitį sumažina, lyginant su nominaliuoju, duomenų suspaudimas – padidina. • Bodais (bps) paprastai matuojamas nominalusis duomenų perdavimo greitis. Nuosekliojo perdavimo duomenų kontrolė • Duomenų kontrolei papildomai dedamas lyginumo kontrolės bitas (Parity bit): • No Parity – kontrolės bitas nesiunčiamas • Even Parity – lyginis kontrolės bitas • Odd Parity – nelyginis kontrolės bitas • Simbolis • Kodas • Even parity • Odd parity • q • 01110001 • 0 • 1 • Q • 01010001 • 1 • 0 Asmeninio kompiuterio korpusas • Korpusai įvairių dydžių: • gulsti (Desktop) • statūs (bokšto tipo) (MiniTower, MidiTower, BigTower) • tarnybinėms stotims (Server) • montuojami į spintas (1U, 2U) • ... • Pagrindinės charakteristikos – maitinimo šaltinio tipas ir galia. • AT – seno tipo, praktiškai nebenaudojami • ATX – šiuo metu naudojami, „intelektualūs” • Galia 200-400 W, dažniausiai naudojami 300 W. AK vaizdo sistema • Monitorius ir vaizdo adapteris gali dirbti dviem būdais: • Tekstiniu AN (Alphanumeric) • Grafiniu APA (All Points Adressable) • Dirbant tekstiniu būdu ekranas suskirstomas eilutėmis (25) ir stulpeliais (80), o vieną simbolio poziciją sudaro taškelių (pikselių) matrica. • Grafiniu būdu galima atskirai valdyti kiekvieną pikselį ir vaizduoti įvairias geometrines figūras. Kuo daugiau telpa pikselių ekrane, tuo didesnė jo skiriamoji geba (SG). • Vaizdą monitoriuje formuoja vaizdo adapteriai. Šiuo metu yra virš 30 įvairių vaizdo adapterių tipų bei modifikacijų, kurios skiriasi konstrukcija, parametrais bei standartais. • Svarbiausi AK vaizdo sistemos įtaisai yra vaizdo adapteris (plokštė) ir monitorius (vaizduoklis). Vaizdo valdiklis (adapteris) Video režimai • Tipas • Skyra • Spalvos • Atmintis • CGA • 640x200 • 320x200 • 2 • 4 • 128 kb • EGA • 640x350 • 16 • 128 kB • VGA • 640x480 • 16 • 256 kB • SVGA • 800x600 • iki 16,7 mln. • 2 MB • XGA • 1024x768 • iki 16,7 mln. • 4 MB • SXGA • 1200x1024 • iki 16,7 mln. • 4 MB Santrumpos • CGA – Color Graphics Adapter • EGA – Extended Graphics Adapter • VGA – Video Graphics Adapter • SVGA – Super VGA • XGA – eXtended Graphics Adapter • SXGA – Super XGA • Hi Color – 32768, 65536 spalvos • True Color – 16,7 mln. spalvų Vaizdo adapteris Vaizdo adapterio charakteristikos • Palaikomi skleistinės tipai: ◦ ištisinė NI (Non-Interlaced) ◦ pakaitinė Interlaced (pasenęs tipas) • Atminties tipas: ◦ SGRAM (Synchronous Graphics RAM) panaši į SDRAM ◦ SDRAM ◦ DDR SDRAM ◦ ... • Sąsaja su atmintim: ◦ 64 bit ◦ 128 bit • Vidinė sąsaja ◦ AGP x8 ◦ PCI-E x16 Jungtys • VGA (analoginė) • DVI (skaitmeninė) • TV-out (TV pajungimui) • ... Analoginės ir skaitmeninės jungtys • Monitorius(vaizduoklis, displėjus) • Pagal vaizdo kūrimo būdą, monitoriai skirstomi į: • elektroninio vamzdelio – CRT (Cathode Ray Tube); • skystųjų kristalų – LCD (Liquid Crystal Display); • dujinės plazmos – PDP (Plazma Display Panels). • Elektroninio vamzdelio monitoriai • Tai monitoriai su kineskopais. Veikimo principas analogiškas televizoriams: • Elektronų srautas iš elektroninio vamzdelio patenka į ekrano vidinę pusę, padengtą liuminoforu (liuminescencine medžiaga), ir sukelia jo švytėjimą. Nuo spindulių intensyvumo priklauso vaizdą sudarančių taškų šviesumas ir spalva. • Spindulių intensyvumą keičia į kineskopo katodą paduodamas elektrinis signalas. • Vaizdo kadrą spindulys pradeda piešti nuo viršutinio kairiojo ekrano kampo. Jis vienodu greičiu perbėga iki dešiniojo krašto, po truputį leisdamasis žemyn. Paskui spindulys staigiai grįžta prie kairiojo krašto ir pradeda piešti kitą kadro eilutę. Taip suformuojamas visas ekranas ir vėl viskas kartojama. • Tai vyksta pakankamai greitai, kadrų skleidimo greitis svyruoja nuo 75 iki 150 Hz, todėl žmogus mato ištisinį vaizdą. Elektroninio vamzdelio monitoriai (2) • Spalvotą vaizdą piešia trys spinduliai, kurių vienas žadina raudonai (R - red), kitas – žaliai (G- green), o trečias – mėlynai (B - blue) švytintį liuminoforo triados paviršių. • Vaizdo signalams keičiant spindulių intensyvumą, keičiasi vaizdo taškus sudarančių R, G ir B liumineforų triadų švytėjimas, o kartu ir piešiamo vaizdo taškų spalvos. • Tam, kad elektronų spindulys žadintų tik vieno tipo liuminoforą, kineskope prie ekrano yra skylėta metalinė kaukė spinduliui susiaurinti. Nuo spindulio pločio, ekrano didumo ir kaukės priklauso monitoriaus skiriamoji geba. • Pagal kaukės konstrukciją skiriami trys kineskopų tipai: su apvalių skylučių kauke (Dot Mask), su pailgų skylučių kauke (Sloted Mask) ir su vertikalių plyšių kauke (Trinitron). Elektroninio vamzdelio monitorius • Skleistinė • Sinchronizaciniai signalai: Vaizdo formavimas • Rastrinis vaizdo formavimo principas – formavimas taškais. • Vaizdas formuojamas taškais kineskopo liuminofore. • Vaizdas matomas dėl šių savybių: ◦ Liuminoforo inertiškumas ◦ Akies inertiškumas (momentinio vaizdo išlaikymas) ◦ Akies skyra judantiems objektams menka Spalvoto vaizdo (Dot Mask) monitoriai Apertūrinė gardelė CRT monitoriaus charakteristikos • Taško (triados) dydis 0,22-0,26 mm (vertikalus, horizontalus, efektyvusis) • Įstrižainės dydis 14”, 15”, 17”, 21” • Naudojama galia ~100 W (17”) • Vertikali skleistinė 75-120 Hz (TV – 25 kadrai per sekundę) • Skleistinės tipas (interlaced,non-interlaced) • Maksimali skiriamoji geba (1600x1200) Apsauga nuo spinduliavimo • Spinduliuotė: ◦ rentgeno ◦ inraraudonoji ◦ radijo bangos ◦ elektrostatinis laukas • Apsaugai naudojami filtrai: ◦ Tinkliniai ◦ Plastikiniai ◦ Stikliniai ◦ Poliarizuoti (ypač sumažina atspindžius) Saugos standartai • Low Radiation • MPR I (sukurta švedų) • MPR II (1990 m.) • TCO’92 (taip pat švedų), matuota ne 50 cm, o 30 cm atstumu nuo ekrano • TCO’95 reikalavimai ne tik spinduliavimui, bet ir visai ergonomikai (4E – ergonomika, elektrotaupa, emisija, ekologija) • TCO’99 • TCO’2003 LCD (Liquid Crystal Display) plokštieji monitoriai • Skystųjų kristalų monitoriai (LCD) sudaryti iš dviejų stiklinių plokštelių, tarp kurių yra skystųjų kristalų masė. Skystieji kristalai, paveikti elektros krūviu, gali keisti savo optinę struktūrą bei savybes. Elektrinio lauko veikiami jie keičia geometrinę orientaciją ir skirtingai atspindi šviesą. Tai ir panaudojama sukurti vaizdą ekrane. • Dėl mažų matmenų ir nedidelio energijos suvartojimo, bet pakankamo brangumo, LCD monitoriai pirmiausia buvo naudojami nešiojamuosiuose kompiuteriuose. Tobulėjant technologijai ir pingant gamybai dabar jie plačiai naudojami ir staliniuose kompiuteriuose. • Plačiausiai naudojami TFT (Thin Film Tranzistor) spalvoti monitoriai. LCD monitoriaus veikimas • LCD monitoriaus privalumai • Nemirga, todėl mažiau pavargsta akys; • Žymiai mažesnis spinduliavimo poveikis, nėra rentgeno spindulių; • Ekranas nesielektrina, kaupiasi mažiau dulkių; • Užima mažiau vietos; • Puikiai padengti nuo atspindžių; • “Ideali” geometrija, nėra fokusavimo problemų; • Naudoja mažiau elektros energijos. LCD monitorių savybės • Problema – ilgas kristalo reakcijos laikas, dėl ko greitai judančio pelės kursoriaus praktiškai nebesimato. Pirmųjų LCD reakcijos laikas – apie 0,5 s • Technologija DSTN (Dual-scan Super-Twisted Nematic) sutrumpino reakcijos laiką iki 0,15 s. • Toshiba įdiegė TFT (Thin Film Transistor) technologiją (aktyvi matrica), praktiškai išsprendusią šią problemą. • Šiuo metu kristalo reakcijos laikas (vaizdo atsinaujinimo) siekia 2-12 ms. • Kita problema – prasčiau matosi, žiūrint iš šono. • Dar viena problema yra ta, kad kai kurie šio tipo monitorių turi taip vadinamus “mirusius” pikselius (tai pikselis, kuris neužsidega ar užsidega tik kuria nors viena spalva). Dujų plazminiai monitoriai • Dujinės plazmos ekraną taip pat sudaro dvi stiklinės plokštelės su vidiniu liuminoforo sluoksniu, tarp kurių yra dujų mišinys. Plazminiai ekranai yra aktyvūs, nes “uždegtos” inertinės dujos skleidžia ultravioletinius spindulius, kurie žadina raudoną, žalią arba mėlyną šviesą skleidžianti liuminoforą. Savybės: • reakcijos laikas pakankamai trumpas; • geri matomumo kampai; • kontrastingi • Jiems maitinti reikia palyginti didelių įtampų (šimtai voltų), didokas ekrano taškų skersmuo (ne mažesnis kaip 0,3 mm), todėl jie geriausiai tinka dideliems (49”) demonstraciniams monitoriams ir televizoriams. „Sony“ OLED ekranas • Bendrovė „Sony“ pranešė pagaminusi ploniausią organinių šviesos diodų (OLED) ekrano prototipą, kurio storis – vos 0,2 mm. • Prototipinio ekrano įstrižainė – 3,5 colių, raiška – 320x240 taškų. • OLED ekranai yra kontrastingesni ir raiškesni už įprastus LCD technologijos monitorius. Jie vartoja mažiau energijos, nes patys skleidžia šviesą ir apsieina be papildomo apšvietimo. Duomenų įvedimo įrenginiai • Klaviatūra • „Pelė” • Digitaizeris • Vairalazdė, linksmakotis (joistic) • Skeneris • WEB kamera • Skaitmeninis fotoaparatas • ... Klaviatūra • Veikimo principas: • Paspaudus klavišą, generuojamas sken-kodas (baitas) ir pertraukimas IRQ1. • Procesorius pertraukia darbą ir vykdo kodą analizuojančias procedūras. • Generuojamas klavišo paspaudimo ir atleidimo kodas. • Atleidimo momentu generuojamas papildomas baitas (iš viso du). Klaviatūros konstrukcijos • Klavišas su metalizuotos gumos galu įsiremia į kontaktų aikštelę ir juos užtrumpina • Mikrojungikliai • Gerkonai (magnetais veikiamos kontaktų poros) • Sensorinės klaviatūros (paspaudus kontaktą su jautria medžiaga pirštu, atsiranda potencialų skirtumas) – ilgaamžiškiausios Klaviatūrų tipai • Standartinės • Multimedia, internetinės • Bevielės • Ergonominės • Su įrenginiais kortelėms nuskaityti • Akliesiems „Pelė” „Pelės” charakteristikos • Įprastos pelės turi 2 mygtukus (Apple – 1).Trečias – tik kai kurioms funkcijoms. • Programinis klavišų funkcijų sukeitimas, pvz., kairiarankiams. Galimos „super” pelytės su daug mygtukų. • Populiariausias šiuo metu – Wheel ratukas (mygtukas), skirtas judėti tekstu aukštyn-žemyn. • Skyra – kiek taškų suformuoja pelė, nuvažiavusi tam tikrą atstumą. Įprastos pelės – 200-900 dpi. • Pajungimas per nuoseklų prievadą, PS/2 ar USB jungtį. • Kiti pelių darbo principai: optinės. • Bevielės pelės: valdo infraraudonaisiais spinduliais ar radijo bangomis. Digitaizeris • Skirtas grafinei informacijai (brėžiniams) įvesti. Pagrindinės dalys – planšetas ir kursorius. Planšete – tinklelis, kurio pagalba nustatoma kusoriaus padėtis. Principas – elektrostatinis arba elektromagnetinis. Laidus tinklelis gali būti su 3-6 mm akytėmis. • Pagrindinės charakteristikos: • skyra (Resolution), matuojama dpi • koordinačių paklaida (Accuracy) 0,1-0,7 mm Skeneris • Skirti grafiniams vaizdams įvesti. • Pagal konstrukciją gali būti: • Staliniai • Rankiniai • Lapo • Būgniniai • Skaidrių • Projekciniai • ... Skenerių veikimo principai • Naudojami tiesinis ir matricinis vaizdų formavimo būdai. • Juodai-balti, pilkų pustonių ir spalvoti skaneriai. • Originalai šviesą atspindi arba jos peršviečiami. • Esmė: atspindėto vaizdo šviesa patenka į šviesai jautrius elementus ir ten apdorojama. • Puslaidininkiniai šviesai jautrūs elementai: puslaidininkiniai ar fotoelektroniniai daugintuvai (naudojami jau rečiau). Skenerių charakteristikos • originalo formatas (A4, A3) • skyra (optinė skyra 300-4800 dpi, interpoliuota iki 9600 dpi) • spalvų skaičius (spalvinis gylis 24, 36, 48 bitai) • prievadas (LPT, SCSI, USB, FireWire) • galima ar ne vidinė kompresija – spartesniam perdavimu • automatinis lapų padavimas • ... WEB kamera, skaitmeninis fotoaparatas • Optinė skyra 640x480 - iki 12 Mpix • Įvairaus laipsnio suspaudimas su nuostoliais (įvairi kokybė) • Nuotraukų laikmena – Flash tipo kortelė, kurios būna 64 MB – 4 GB talpos • Informacija į kompiuterį perduodama per USB prievadą • LCD displėjus nuotraukų peržiūrai Kiti išvedimo įrenginiai • Spausdintuvas • Braižytuvas • ... Spausdintuvai • Tipiniai (ramunėlės tipo), būgniniai • Adatiniai • Rašaliniai • Lazeriniai • Terminiai Adatinis spausdintuvas (dot matrix printer) • 9 adatų • 24 adatų • 18 adatų Adatinis spausdintuvas • Popierių traukia velenėlis. Tarp popieriaus ir spausdinimo galvutės dedama dažančioji juosta. • Elektromagnetiniu būdu suaktyvintos adatėlės muša į popierių per dažančiąją juostą ir popieriuje atskirais taškeliais suformuojamas vaizdas. Kiekvieną simbolį sudaro tam tikras adatėlėmis suformuotas taškelių skaičius. • Smūgio darbo principas naudingas tada, kai reikia atspausdinti kelias dokumento kopijas per kalkę (pvz., sąskaitas-faktūras). Adatinių spausdintuvų charakteristika • Kuo daugiau adatų, tuo kokybiškesnis formuojamos raidės vaizdas. • 9 adatų spausdintuvai taip pat gali gerinti vaizdo kokybę, fragmentą spausdindami ilgiau. • Minimalų poslinkį horizontaliai ir vertikaliai nusako judesys galvute (spausdinimo karietėle) arba būgnu. • Spausdintuve užsiūti nuosavi šriftai. Lituanizacijos problema. • Suspaustas spausdinimas (standartinis – 10, 12, ~16 ženklų colyje). • Kokybiškas ir juodraštinis spausdinimas Privalumai ir trūkumai • Minimalūs reikalavimai popieriui • Pigi spausdinimo savikaina • Galimybė spausdinti kelias kopijas • Galimybė spausdinti ant ruloninio popieriaus • Prasta vaizdo (ypač spalvoto) kokybė • Mažas greitis grafiniame režime • Triukšmingumas Rašalinis spausdintuvas • Pjezoelektriniai (Epson, Brother) • Lašeliniai ◦ į kiekvieną mikropurkštuką įtaisomas kaitinimo elementas, kuris, leidžiant srovei, per kelias mikrosekundes įkaista iki 500 C ◦ Dujų čiurkšliniai (buble jet) (Canon) ◦ Drop on demand – panašus į dujų čiurkšlinį (HP) Rašalinių spausdintuvų charakteristikos • Purkštukų skaičius 48-128 ir daugiau • Skyra iki 4800 dpi • Rašalo lašelio dydis 2-6 pikolitrai (pastovus arba kintamas) • Fotokokybė, aukšti reikalavimai popieriui • Tylus • Greitas Spalvinis spausdinimas • Maišomas trijų spalvų rašalas. • Žalsvai mėlynas, rausvai raudonas ir geltonas. • CMY (Cyan, Magenta, Yellow). • Sunku pasiekti juodą toną. CMYK – naudojamas ir juodas rašalas. • Purkštukai būna spausdintuvo galvutėje (Epson) arba ant rašalo kasetės (HP, Canon). • Taupymo sumetimais spalvos atskirose kasetėse. Lazerinis spausdintuvas Lazerinių spausdintuvų charakteristikos • Skyra – standartinė 600 dpi, 1200 dpi, senesniuose – 300 dpi • Tylus • Greitas (10-20 psl./min., senesni – iki 4) • Ekonomiškas • Pagrindinis mazgas – lazeris arba LED (šviesos diodų matrica). LED atveju sunkiau pasiekti norimą skyrą • Spalviniai – trys spalvos frakcijos (trys traktai spausdintuve) • Papildoma atmintis vaizdui saugoti • Nuosavas procesorius Terminis spausdintuvas • Terminiai spausdintuvai naudojami kai reikia spausdinti spalvotus labai geros, fotografinės kokybės vaizdus. • Terminiai spausdintuvai dažniausiai naudoja dvi technologijas: • vaško terminį (Therminal Transfer) • difuzinį (Dye Diffusion) dažų perkėlimą, dar vadinamą dažų sublimacija. • Pimuoju atveju spausdinimo galvutė pašildydama su vašku sumaišytus dažų taškelius juos perkelia nuo specialios vienkartinės dažomosios juostelės ant popieriaus. • Antruoju būdu dažai ant popieriaus perkeliami išgarinus ant dažomosios juostelės esančius dažus. Šiuo būdu, keičiant kaitinimo temperatūrą ir trukmę, galima keisti perkeliamų dažų kiekį ir spalvos sodrumą popieriuje. • Gaunamas ne mozaikinis, o tolydus vaizdas, analogiškas fotografijai. • Šie spausdinimo būdai reikalauja brangių spausdintuvų ir brangaus spec. popieriaus. Braižytuvai • Tipai pagal veikimo principą: • Plunksniniai • Rašaliniai • Charakteristikos: • Skyra ~600 dpi • Tikslumas • Formatas • Sparta Spausdintuvų ir braižytuvų valdymas • Kiekvienam tipui – faktinis kalbos standartas ar emuliacija: • 9 adatų spausdintuvai IBM-Proprinter, Epson-FX • 24 adatų spausdintuvai Epson LQ, ESC/P • Lazeriniai spausdintuvai PCL, PostScript • Braižytuvai HP-GL

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!