Ko gero niekas geriau necharakterizuoja šiandienos visuomenės kaip kompiuteris. Taigi kas yra kompiuteris? Tai skaičiavimo mašina, kuris neturi intelekto, negali priimti savarankiškų sprendimų ir negali daryti klaidų. Įrenginys kiekvieną savo veikimo sekundę atlieka skaičiavimus, kurie pasireiškia darbo atlikimu. Kompiuterių galimybės bei įvairovė priklauso nuo programinės įrangos, kuri gali atlikti daug operacijų.
Ko gero niekas geriau necharakterizuoja šiandienos visuomenės kaip kompiuteris.Taigi kas yra kompiuteris ? Tai skaičiavimo mašina, kuris neturi intelekto, negali priimti savarankiškų sprendimų ir negali daryti klaidų. Įrenginys kiekvieną savo veikimo sekundę atlieka skaičiavimus, kurie pasireiškia darbo atlikimu. Kompiuterių galimybės bei įvairovė priklauso nuo programinės įrangos, kuri gali atlikti daug operacijų. Šiuolaikinius kompiuterius mes naudojame ne tik skaičiavimams atlikti, tačiau daugelio programų veikimas remiasi matematiniais skaičiavimais. Pvz.: žiūrėdami filmą mes dažnai nenutuokiame, kokie sudėtingi matematiniai skaičiavimai tuo metu yra atliekami. Kompiuteriui, panašiai tokiam, kokį turime šiandien, dar labai nedaug metų – vos pusšimtis. Tačiau žmogus nuo seno bandė kurti įvairias priemones, kurios palengvintų intelektinę veiklą – pirmiausia, skaičiavimus. Pirmuosius mechaninius skaičiavimo įrenginius dar antikos laikais naudojo matematikai, inžinieriai bei prekeiviai. Tad atsigręžkime ir pažiūrėkime, kaip kompiuteris tapo tokiu, koks šiandien yra.
Pirmoji skaičiavimo priemonė buvo rankų ir kojų pirštai. Vėliau imta naudoti įvairius daiktus: lazdas su įpjovomis, virves su mazgais. 3000 m. prieš Kristaus gimimą (m. pr. Kr.) šumerai sukūrė skaičiavimo mechanizmą, kurį sudarė dėžė, pripildyta juodų ir baltų akmeninių rutuliukų. 2000 m. pr. Kr. kinai suvėrė akmeninius rutuliukus ir sudėjo į dėžę. Senovės graikai ir romėnai naudojo panašius skaičiavimo įtaisus, vadinamus Abakus (Abacus). Šiuos įtaisus sudarė eilėmis suverti ir įrėminti slankūs rutuliukai. Rėmas pertvara buvo padalytas į dvi dalis: ,,dangų” ir ,,žemę”. Kiekvienoje ,,dangaus” eilėje buvo suverta po 2 rutuliukus, kurių kiekvieno vertė pasidarydavo lygi 5, kai jis pasiekdavo pertvarką. Kiekvienoje ,,žemės” eilėje buvo suverta po 5 rutuliukus, kurių kiekvienas, pasiekęs pertvarką, įgaudavo vertę, atitinkančią skaičių.Daugiausia reikšmingų skaičiavimo įtaisų buvo sukurta XVII – XIX a.
1614 m. škotų matematikas ir teologas Johnas Napieras pirmą kartą aprašė logaritmus ir sudarė logaritmų lenteles. 1620-1624 m. Edmundas Gunteris, panaudojęs logaritmines lenteles sukūrė ir aprašė mechaninį prietaisą – Gunterio skalę (angl. Gunter's scale) – logaritminės liniuotės (Slide rule) prototipą. Amadelis Manheimas, būdamas dar studentas, sukūrė...
Šį darbą sudaro 3058 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!