Kokios moralinės atramos reikalingos šiandieniniam žmogui? (Šatrijos Ragana, Mažvydas, Vincas Mykolaitis-Putinas)

Kokios moralinės atramos reikalingos šiandieniniam žmogui?

(Šatrijos Ragana, Mažvydas, Vincas Mykolaitis-Putinas)

Moralinė atrama – vertybės, kurios padeda žmogui gyvuoti bei kuriomis jis vadovaujasi sunkiu jam laikotarpiu, tai dažniausiai būna meilė šeimai, pareiga tėvynei ir pašaukimo atpažinimas. Deja, šiais laikais ne visi pripažįsta šias vertybes, vis daugiau jaunuolių pasirenka materialines vertybes – jiems svarbiau pasigirti naujesniu ir brangesniu daiktu nei parodyti meilę šeimai ar tėvynei, o ateities darbą kai kurie studentai renkasi ne pagal norimą veiklą, o atlyginimo dydį. Tai yra didelė problema, nes pamiršdami apie tikrąsias vertybes individai praranda savo moralumą, žmogiškumą, atsiduoda laukiniai prigimčiai, o tai gali sutrikdyti džiaugtis gyvenimo pilnatve. Asmuo, pasirinkęs tinkamą moralinę atramą, yra laimingas, turi bendraminčių ir gali pasidžiaugti sielos taurumu, būtent to ir reikia šiuolaikiniam žmogui, o to pasiekiama tik tada, kai personos gyvenime vyrauja teisingai pasirinktos vertybės: meilė šeimai, pareiga tėvynei ir atpažintas pašaukimas.

Žmogus, kuris myli savo artimuosius ir yra mylimas jų, yra laimingas, nes gauna palaikymo, šilumos ir rūpesčio, išmoksta gerumo pamokų – vertinamas dorumas ir pareigingumas, o šių vertybių stokoja šiandieninis individas, kuris yra pavergtas aplinkinių žmonių dviveidiškumo. Šių laikų asmuo dažniausiai ieško naudos tik sau – žmonės tampa egoistiški, nebepasitiki nieko, žiauriai naudojasi kitais. Per didelis meilės sau kiekis buvo pavaizduotas ir graikų mitologijoje – jaunas gražuolis mylėjo tik save ir atstumdavo visus žmones, kurie prisipažindavo jam meile. Užtai Narcizą nubaudė dievai, jis visam laikui įsimylėjo savo atvaizdą vandenyje ir negalėjo nuo jo atsitraukti, taip jaunuolis ir pražuvo. Atsisakyti meilės yra didžiausia nuodėmė, nes meilė yra pats tyriausias jausmas, ypač kai jis jaučiamas šeimos nariams, šis išmoko rūpesčio, gerumo. Šį patį tyriausią meilės savo vaikams paveikslą vaizduoja neoromantizmo kūrėja Marija Pečkauskaitė, geriau žinoma Šatrijos Raganos slapyvardžiu, apysakoje ,,Sename dvare“. Rašytojai, užaugusiai aristokratiškoje šeimoje, buvo įskiepytos gerumo, jautrumo, rūpestingumo pamokos. Kūrinyje iškyla dvarininkės Marijos paveikslas, kuri savo vaikams – dukrai Irutei bei sūnui Nikodemui, dovanoja begalinę meilę bei rūpestį, moko juos dorai gyventi, pažinti savo krašto istoriją, puoselėti gimtąją kalbą ir skleisti dorumą bei gerumą. Mamatė gerais darbais rodo pavyzdį vaikams: nežinantį pamoko, sergantį aplanko, alkaną pamaitina: ,, Buvau pas Kasperus. Vargingi žmonės! Turi savo trobelę ir daržo sklypelį, bet sunku iš to pragyventi. Pats senas jau, nebegali sunkiai dirbti, vaikų būrys, o pati guli dabar serganti. Nunešiau jai geros duonos ir pyrago.“ Jos pamokos nelieka bevaisės. Nikodemo didžiulė meilė tėvynei tokia, kad jis nebijo paaukoti gyvybės dėl jos, o Irutė atiduoda savo gražiausią suknelę Kazelei, nes mamos pamokos, tokios kaip dosnumas, skatina vertinti dvasinius, o ne materialinius turtus. Taigi, meilė šeimos nariams gali suteikti ne tik rūpesčio ir šilumos, bet ir išmokina gerumo pamokų, tokių kaip dosnumas ir pareigingumas, kurių labai reikia šiandieniniam žmogui, kad moraliai jaustųsi ir jo nepaveiktų materialus pasaulis.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!